Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Šie simptomai gali pasirodyti dar prieš vėluojant mėnesinėms. Problema ta, kad dauguma šių ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašūs į priešmenstruacinius simptomus.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
1. Mėnesinių vėlavimas
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas.
2. Implantacinis kraujavimas ar tepimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis, dažniausiai rusvos ar rausvos spalvos ir trunka nuo kelių valandų iki poros dienų.
3. Krūtų pokyčiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, krūtys tampa pilnesnės, speneliai ypač jautrūs prisilietimui. Dėl PMS pykinimas būna lengvas ir greitai praeina. Prieš mėnesines nuovargis trunka dieną ar dvi, po to praeina. Taip pat nėščioms moterims uoslė tampa itin jautri: mėgstami kvepalai ar maisto kvapai gali staiga sukelti šleikštulį. PMS simptomai mažėja prasidėjus mėnesinėms. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys.
4. Nuovargis ir mieguistumas
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Dažnai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Progesteronas, kurio kiekis sparčiai auga, atpalaiduoja raumenis ir ruošia kūną nėštumui.
5. Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas)
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Nors vadinamas “rytiniu pykinimu”, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Ne visada po ranka yra nėštumo testas, ir ne visada norite iškart bėgti į vaistinę. Taip pat pasitaiko, kad vargina stiprus pykinimas. Ne, maždaug 20-30 procentų moterų pykinimo nepatiria visai.
6. Skonio ir kvapo pojūčių pasikeitimai
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Metalo skonis burnoje: Tai vadinama disgeuzija. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Anksčiau mėgti patiekalai staiga kelia šleikštulį, o atsiranda keistų potraukių, pavyzdžiui, rūgštiems ar sūriems produktams. Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dažnas šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais.
8. Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Irzlumas ir nuotaikų kaita.
9. Lengvi pilvo spazmai ar tempimo pojūtis
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje. Lengvas maudimas ar tempimas (panašus į mėnesinių skausmą) yra normalu, nes gimda pradeda didėti ir keistis. Tempimo pojūtis pilvo apačioje.
10. Pakitimai santykyje su maistu
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Skonio pasikeitimas.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Neigiamas testas nereiškia galutinio atsakymo. Gavus teigiamą nėštumo testą, pirmasis žingsnis yra registracija pas ginekologą. Gydytojas patvirtins nėštumą ultragarsu, paskirs reikiamus tyrimus ir sudarys priežiūros planą. Patikimiausias laikas atlikti nėštumo testą yra praėjus bent dienai po numatomų mėnesinių pradžios. Testų tikslumas priklauso nuo hCG hormono kiekio šlapime. Šis hormonas pradeda augti po implantacijos, kuri paprastai įvyksta 6-12 dienų po ovuliacijos.
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Šie simptomai gali rodyti negimdinį nėštumą, gresiantį persileidimą ar infekciją. Nedelskite, net jei nesate tikros dėl nėštumo. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei vartojate vaistus nuo epilepsijos, depresijos ar kitų lėtinių ligų.
Ką daryti, jei jaučiate nėštumo požymius, bet testas neigiamas?
Jei jaučiate simptomus, panašius į nėštumo, neskubėkite panikuoti. Kreipkitės į gydytoją - jei testai nuolat neigiami, bet simptomai kartojasi, specialistas padės nustatyti tikrąją priežastį ir pasiūlys tinkamą pagalbą.
Nėštumo požymiai gyvūnams
Reprodukcijos procesas šunims vyksta visiškai kitaip nei žmonėms. Daugelis šeimininkų negali atpažinti pasikeitusios augintinių būklės, nes net neįsivaizduoja, kiek mėnesių trunka šuns nėštumas ir kokie yra pirmieji jo simptomai. Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Kartais iš pradžių jis yra visiškai besimptomis, todėl nėštumo būsena išlieka paslaptimi tol, kol neatsiranda padidėjimas apatinėje keturkojo pilvo dalyje.
Pirmasis šuns nėštumas yra įmanomas tik jam lytiškai subrendus. O kada tai įvyksta, priklauso nuo jo veislės. Gebėjimą daugintis anksčiausiai įgyja mažų ar vidutinių veislių šunys, pavyzdžiui, jorkai, taksai ar t.t. Pasiruošimas daugintis pasireiškia pirmąja ruja, kuri paprastai atsiranda nuo 7 iki 12 mėnesių amžiaus mažiems šunims. Vien lytinės brandos nepakanką norint susilaukti palikuonių. Pirmosios rujos metu kalės ne visada būna fiziškai subrendusios, kad galėtų susitvarkyti su motinystės ir gimdymo problemoms. Tokiose situacijose yra laukiama to momento, kai šuo pasieks vadinamąją veisimo brandą, tai yra kai ji galės atsivesti sveikus šunis be jokių kliūčių.
Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Signalas, kad kalė laukiasi palikuonių, gali būti pilvo apimties apatinėje jo dalyje padidėjimas arba žymiai padidėjusios pieno liaukos. Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą. Pieno liaukos yra išsiplėtusios, kartais jose atsiranda pieno.
Šunų nėštumo laikotarpis yra daug trumpesnis nei žmogaus nėštumas. Tai trunka tik 2 mėnesius, tiksliau 58 - 63 dienas. Pasibaigus tam laikotarpiui, kalė atsiveda šuniukus. Tai yra pakankamas laikotarpis jiems išsivystyti ir būti sveikiems. Pirmąją nėštumo savaitę šuo yra apvaisinamas ir niekas daugiau kol kas nevyksta. Tačiau nėštumas yra skaičiuojamas nuo to momento. Trečią savaitę embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą, o ketvirtą savaitę embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis. Kalės nėštumas pradedamas pastebėti tik penktą savaitę, nes tada jos pilvo apimtis padidėja. Tuomet ultragarsu galima patvirtinti jos nėštumo būklę. Šešta ir septinta savaitės yra intensyvus mažylių vystymosi laikas. Susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimdymui. Verta ją perkelti į vietą, kur vyks gimdymas.
Šiuo metu kalė patiria tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius, kurie padeda jos kūnui pasiruošti būsimiems šuniukams. Pilvo padidėjimas kalės nėštumo metu - po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Vidutiniškai šuns neštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas. Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas. Bet kokie iš šių požymių turėtų būti įvertinti veterinaro, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti kalės bei jos palikuonių sveikatą.
„Begemoto“ veterinarijos klinika Vilniuje garsėja savo patyrusių specialistų komanda, kurie ne vienerius metus rūpinasi kalių nėštumu, gimdymo priežiūra ir cezario pjūviais. Po gimdymo kalės organizmas pamažu atsistato.
Tai būklė, kai po rujos kalės organizmas „mano“, kad laukiasi, nors iš tikrųjų taip nėra. Šis reiškinys gali pasireikšti kelis kartus per metus, dažniausiai kelių savaičių bėgyje arba iškart po rujos. Kai kuriais atvejais natūralus kalės gimdymas gali būti komplikuotas, ir tada būtinas cezario pjūvis. Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo neštumo požymius, nedelskite - registruokitės pas „Begemoto“ klinikos veterinarijos specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
Nors jūsų kalytė nėštumą ir šuniavimąsi turėtų įveikti savarankiškai, jūsų buvimas šalia ir raminantys žodžiai turėtų ją nuraminti; dėl to drąsiau galėsite įsikišti, jei nutiktų kas nors netikėta. Galite pastebėti, kad nėštumo pabaigoje kalė ieško ramios vietos, kur galėtų atsivesti šuniukus. Galite jai padėti, įtaisydami „lizdą“ nuošalioje ir šiltoje vietoje. Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Vis dėlto esant kai kuriems ženklams, pavyzdžiui, dėl pakitusios išskyrų spalvos ar mamos stanginimosi neatsivedant šuniukų, galime įtarti komplikacijas. Pastebėję juos ar nerimaudami dėl bet kokių kitų dalykų, susisiekite su veterinaru.
Kada verta kreiptis į gydytoją ar veterinarą?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Pastebėję nerimą keliančius ženklus ar susidūrę su neaiškumais, nedelskite kreiptis į specialistą - gydytoją ar veterinarą, priklausomai nuo situacijos.
Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo neštumo požymius, nedelskite - registruokitės pas „Begemoto“ klinikos veterinarijos specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę.
Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.
