Šios motinystės akimirkos turėjo būti laimingiausios tavo gyvenime, tačiau vietoje to jautiesi pavargusi, liūdna ir be vilties. Tu nuolat kaltini save dėl tokių jausmų. Galbūt atrodo, kad nepasisekė arba kad negali užmegzti ryšio su savo kūdikiu. Jei ką tik aprašėme tavo jausmus, džiaugiamės kad esi čia - prašome, skaityk toliau. Išeitis yra.
Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai
Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzini. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau.
Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta. Jei kyla mintys pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Tai nėra tavo kaltė. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai. Kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Tu nesi viena. Džiugina tai, kad dauguma moterų visiškai pasveiksta, kai kreipiasi pagalbos. Net jei atrodo, kad tavo gyvenimas niekada nebus toks pats ir motinystė nėra tau, situacija tikrai pagerės. Tavo smegenys yra apkrautos stresu ir nuovargiu, todėl gali iškreipti tai, kaip matai pasaulį.
Kas vyksta su manimi? Pogimdyvinės depresijos priežastys
Kai sužinosi depresijos priežastis pamatysi, kad šie jausmai nėra tavo kaltė. Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja. Turi išgyventi labai stiprius hormonų svyravimus ir fizinius iššūkius.
Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradai savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį. Miegi labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams.
Tikriausiai tikėjaisi, kad šis laikas bus nuostabus - taip visi kalba apie motinystę. Tačiau realybė išmušė tave iš pusiausvyros. Žmonės aplink tave nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas ir tai tik gilina tavo kaltės jausmą.
Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi. Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena.
Įtakos turi ir genetika. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės. Galbūt nėštumas nebuvo planuotas arba jauti neigiamus jausmų dėl to. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji ir skaitai šį tekstą.
Ką norime pasakyti? Esant tokioms aplinkybėms visiškai suprantama, kad jautiesi žemiausiame taške. Tai tikrai nereiškia, kad tai, ką išgyveni yra gerai - taip tikrai nėra. Tačiau tai reiškia, kad neturi kaltinti savęs dėl to. Pogimdyvinis laikotarpis gali būti sudėtingas ir pilnas prieštaringų emocijų. Daugelis mamų jaučiasi pasimetusios, vienišos, nesuprastos. Tai nėra tavo nesugebėjimo įrodymas - tai signalas, kad tau reikia palaikymo. Ir tu to nusipelnei.
Pogimdyvinis laikotarpis ir jo iššūkiai
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai pokyčiai, taip pat reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų.
Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Netrikdomas laikas po gimdymo, žindymas, adekvatūs lūkesčiai sau, gebėjimas pasirūpinti savimi, lėtas grįžimas į gyvenimą, laikas sau, socialiniai ryšiai, santykiai su partneriu, kultūriniai veiksniai - visa tai įtakoja moters psichologinę savijautą.
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru. Tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai: psichologiniai (depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija), akušerijos (rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu, virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis), socialiniai (socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas) ir gyvenimo būdo (mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai).
Pogimdyvinė depresija ar melancholija?
Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos matu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.
Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe. Tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo, jo rolių. Jausti daug ir įvairių jausmų pereinamajame laikotarpyje yra visiškai normalu. Tiek artimiesiems, tiek naujiems tėvams ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio suprasti, kada liūdesys ir jautrumas pasiekia klinikinį lygmenį - depresiją. Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinė melancholija savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju.
Pogimdyvinės depresijos TESTAS: sužinok ar patiri depresiją
Sužinok ar tai tik laikinas „naujagimio liūdesys“ su pogimdyvine melancholija, ar susiduri su pogimdyvine depresija. Nuoširdžiai įvertink šiuos požymius, atsakydama - TAIP arba NE:
- Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas kamuoja mane jau daugiau nei 2 savaites.
- Beveik nebejaučiu jokių teigiamų emocijų - nuolat jaučiuosi blogai.
- Jaučiu, kad negaliu džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
- Jaučiu, kad nesugebu sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
- Įsivaizdavau tėvystę visiškai kitaip. Visai nesusitvarkau ir jaučiu kaltę dėl to.
- Jaučiu, kad niekas pagerės. Jaučiuosi beviltiška.
Kuo daugiau kartų atsakei TAIP, tuo labiau tikėtina, kad patiri pogimdyvinę depresiją. Taip pat užduok šiuos klausimus sau:
- Ar kada nors pagalvojai, kad tau ar kitiems būtų geriau, jei tavęs čia nebūtų?
- Ar esi įsivaizdavusi, kaip būtų palikti viską ar pabėgti ir niekada nebegrįžti?
- Ar prarandi jėgas rūpintis savimi ir savo kūdikiu?
- Ar turėjai minčių pakenkti savo kūdikiui, net jei po to jos tave išgąsdino?
- Ar patiri intensyvius panikos priepuolius, atsiribojimo nuo realybės jausmą ir mintis, kad nėra išeities?
Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakei TAIP, kreipkis pagalbos kaip galima greičiau. Suplanuok seansą su psichologu arba psichiatru. Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą.
Jei patiri sunkumus, nereiškia, kad esi silpna. Tiesiog šiuo metu išgyveni daugiau skausmo, nei gali pakelti. Tačiau tai nesitęs amžinai. Tavo emocijos ir hormonai iškreipia realybę, nes esi patyrusi milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenk su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.
Patiriu pogimdyvinę depresiją arba melancholiją. Kaip tai įveikti ir kur gauti pagalbą?
Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.
1. Kalbėk apie tai, kaip jautiesi
Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
2. Būk švelni sau
Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
3. Pabandyk pailsėti
Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
4. Venk izoliacijos
Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
5. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą.
Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
6. Pasistenk judėti, valgyti ir gerti
Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
7. Surask bent šiek tiek laiko sau
Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
8. Kreipkis pagalbos
Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.
Tik todėl, kad jautiesi prastai… nereiškia, kad nesėkmi. Po gimdymo keičiasi ne tik tavo kūnas, bet ir siela. Motinystė nereiškia savęs praradimo. Gera pagalvoti apie savo poreikius ir net šiuo laikotarpiu prašyti pagalbos.
Pogimdyvinės depresijos gydymas
Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!
Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti.
Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.
Kur ieškoti terapinės pagalbos
„Hedepy“ platformoje, iš daugybės patikrintų psichoterapeutų, tikrai rasite sau tinkamą specialistą. Kad būtų paprasčiau, rekomenduosime geriausią terapeutą pagal trumpą 5 minučių testą.
Ligos apibūdinimas
Liūdesys po gimdymo (motinystės liūdesys) - nuotaikos sutrikimas, kurį patiria beveik 50 proc. moterų 3-6-ąją dieną po gimdymo. Dažniausi simptomai: nemiga, verksmingumas, prislėgta nuotaika, nerimas, negalėjimas sutelkti dėmesio, dirglumas. Šie simptomai neryškūs ir praeina per kelias dienas ar valandas. Dažniausiai pakanka artimųjų paramos ir dėmesio. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys.
Depresija po gimdymo būna 8-15 proc. moterų. Simptomai dažniausiai išryškėja 2-3-iąjį mėnesį po gimdymo. Depresijos po gimdymo simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjęs dėmesys aplinkai, bet kokiam užsiėmimui ar veiklai, nemiga ar mieguistumas, ryškiai sumažėję ar padidėję apetitas bei kūno svoris, psichomotorinis aktyvumas, nuovargis, beviltiškumo, nereikalingumo, kaltės jausmas, sutrikęs gebėjimas galvoti, sutelkti dėmesį, pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę. Šiai depresijai gydyti tinka psichoterapija, = prireikus psichiatras skiria gydymą.
Pogimdyminė psichozė - psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Pogimdyminė psichozė gali būti simptominė (dėl pogimdyminio sepsio) - dažniausiai su delyro simptomais ir endogeninė, pasireiškianti bipoliniais afektiniais sutrikimais (anksčiau vadinta maniakine depresine psichoze) arba šizofrenija. Tai sunkiausias ir pavojingiausias psichikos sutrikimas pogimdyminiu laikotarpiu.
Pogimdyminę psichoze serga 1-2 iš 1000 gimdyvių. Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąjį dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių.
Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.
Ligos diagnostika
Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos.
Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas.
Ligos gydymas
Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Po gimdymo turi būti palaikomas ryšys su šeimos gydytoju. Jeigu yra sutrikusios psichikos požymių, būtina psichiatro konsultacija. Jeigu yra suicidinių minčių arba kliedesiai dėl kūdikio, negalima motinos palikti vienos su vaiku. Tokią moterį reikėtų gydyti stacionare.
Profilaktika
Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.
tags: #depresija #nuo #motinystes
