Žaidimai vaikų darželyje atlieka itin svarbią rolę ne tik ugdant fizinius ir kognityvinius gebėjimus, bet ir skatinant socialinę raidą bei draugystę. Mūsų vaikai mėgsta laipioti žaisdami „Aukščiau žemės“ ar dainuoja „Pele, pele, pas ką žiedas žydi“, o kaip linksminasi kitų tautų mažyliai? Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius žaidimus, kurie gali praturtinti vaikų kasdienybę darželyje, skatinant bendravimą ir bendradarbiavimą.
Lietuvių ir kitų tautų liaudies žaidimai
Lietuvių liaudies žaidimai dažnai turi gilias tradicijas ir moko vaikų bendrauti bei bendradarbiauti. Vienas iš tokių žaidimų, skatinantis judrumą ir greitą reakciją, yra „Bėk, bėk la Guaraca“. Žaidimo pavadinimas reiškia „Bėk, bėk la Guaraca“ („la Guaraca“ yra vaikiškas, reikšmės neturintis žodelis). Žaidimo taisyklės: Išrenkamas vienas žaidėjas („la Guaraca“), kuris gauna nedidelę, lengvo audinio skarelę ar nosinaitę. Pagrindinis žaidėjas tyliai eina aplink ratuką ir ant vieno iš vaikų nugaros užmeta skarelę.
Kita populiari žaidimų kategorija yra judesio imitacija ir sustingimas. Žaidimo pavadinimas reiškia „Statula“. Žaidimo taisyklės: Išrenkamas vienas žaidimo vedėjas. Jis atsistoja per vidurį, užsimerkia ir garsiai skaičiuoja. Staiga vedėjas sušunka „Agalmata“ (lietuviškai galima sušukti „Statula“) ir atsimerkia. Žaidėjai turi akimirksniu pavirsti statulomis ir sustingti. Žaidimo vedėjas stebi, ar skulptūros nejuda ir sujudėjusius žaidėjus pašalina iš žaidimo.
Paieškos žaidimai lavina vaikų dėmesį ir atidumą. Žaidimo pavadinimas reiškia „Metas ieškoti“. Šiame žaidime ieškoma paslėptų šakelių, akmenukų, monetų ar bet kokių kitų smulkių daikčiukų (pavyzdžiui, puikiai tiktų kaladėlės, saldainiai). Žaidimo taisyklės: Paskiriamas žaidimo vedėjas, kuris gauna tiek smulkių daikčiukų, kiek yra žaidėjų. Daikčiukai turėtų būti tokie, kuriuos lengva paslėpti, bet juos taip pat turi būti nesunku atskirti. Visi žaidėjai sustoja atokiau ir užsimerkia, o vedėjas paslepia daikčiukus.
Izraelio vaikai žaidžia žaidimą, kuris reikalauja tikslumo ir koordinacijos. Izraelio vaikai šį žaidimą žaidžia vasaros viduryje ar pabaigoje, kuomet sunoksta abrikosai, kadangi žaidimui reikalingi jų kauliukai (jie vadinami „Go-Go“). Visi vaikai taip pat gauna po dėžę su skylėmis. Dėžėje (pavyzdžiui, likusioje nuo batų) padaromos 5-6 skirtingo dydžio skylės. Metikas atsistoja per 1,5 m nuo kito žaidėjo dėžutės ir į ją meta savo kauliukus, bandydamas pataikyti į skylutes. Jeigu metikas pataiko į skylę, kuri verta 1 taško, dėžės savininkas jam atiduoda 1 savo kauliuką.
Kamuolio metimo žaidimai lavina koordinaciją ir socialinius įgūdžius. Kamuolį turintis vaikas pasako kito žaidėjo vardą ir meta jam kamuolį.
Virvės ar kaspino žaidimai skatina vikrumą ir komandinį darbą. Ilgos virvės ar kaspino galai surišami, virvininkas stoja į rato vidurį. Virvininkas vaikšto ar bėgioja ir siekia šievelniai delnu trinktelėti per žaidėjo ranką.
Žaidimai su lazdelėmis moko tikslumo ir greitumo. Paimami du didesni akmenys, plytgaliai, keletas viena ant kitos sudėtų knygų ar bet kokie kiti paaukštinimai ir sudedami dviejų ištiestų delnų atstumu vienas nuo kito. Paskiriamas žaidėjas, kuris bus muštuku, jis gauna ilgesnę lazdą. Mušimo metu kiti žaidėjai stovi per 5 žingsnius (ar kitokį sutartą atstumą) nuo sudėtų paaukštinimų, o muštukui trenkus skuba prie nusviestos lazdelės.
Gyvūnų imitacijos žaidimai lavina vaizduotę ir fizinius gebėjimus. Vienas žaidėjas paskiriamas šuniu. Visi žaidėjai, išskyrus vieną, paskirtą gaisrininku, sode ar miškelyje pasirenka savo medžius. Vienas žaidėjas paskiriamas katyte, o likusieji yra katytės ieškotojai. Vienas iš ieškotojų sako: „Katyte, kur tu? Kss Kss!“ Katytė atsako: „Miau! Miau! Šitaip žaidžiama iki kol katytė bus sugauta ar bent jau paliesta rankomis.
Akmenukų metimo žaidimai lavina tikslumą ir skaičiavimo įgūdžius. Visi žaidėjai pasirenka po kuo skirtingesnį akmenuką (prieš tai kiekvienas savo akmenuką gali pasispalvinti, užklijuoti lipduką ar kitaip papuošti). Norimu atstumu padedamas didelis akmuo. Kiekvienam paeiliui numetus akmenuką skaičiuojami taškai - arčiau didžiojo akmens savo akmenėlį numetęs žmogus gauna 2 taškus, o visi kiti - po vieną.
Sargybos žaidimai moko komandinio darbo ir atsakomybės. Vienas žaidėjas išrenkamas pagrindiniu sargu, o likusieji atsistoja į sargybos postus, kurie pažymimi į žemę įsmeigiant pagaliuką, pasidėjus akmenį, kankorėžį ar pan. Pagrindinis sargas eina ir už rankos paima vieną iš žaidėjų, tuomet - kitą ir tokiu būdu susidaro visa sargų vorelė. Pagrindinis sargas kurį laiką vedžioja vorelę, papildomai visi gali ant vienos kojos pašokinėti ar dainelę sudainuoti.
Slėpynių žaidimai lavina atidumą ir strateginį mąstymą. Vienas žaidėjas paskiriamas gaudytoju, jis atsistoja prie nustatytos sienos, medžio ar pan. ir užsidengęs akis skaičiuoja iki 50 ar iki 100. Likusieji tuo tarpu pasislepia. Suskaičiavęs ieškotojas vaikšto ir ieško pasislėpusiųjų. Pamatęs pasislėpusį žmogų ieškotojas turi kuo skubiau bėgti prie nustatytos sienos, medžio ar pan. Žaidimo pabaigoje gaudytojas iš tų, kuriuos jis „užtukutukino“ išrenka naują gaudytoją.
Žaidimai su lankais ugdo koordinaciją ir greitį. Vaikai padalinami į 4 grupes. Kiekviena grupė atsistoja prieš numatytą liniją atstumu vienas nuo kito per ištiestas rankas į šonus vorele. Prieš kiekvieną grupę padedamas lankas maždaug 60 cm pločio. Pagal komandą „pirmyn” pirmosios eilės vaikai pasilenkia per juosmenį į priekį, ima lankus ir pakelia juos į viršų. Po to nuleidžia ant pečių, perleidžia per kūną ir padeda ant grindų, greitai perlipa per lanką ir bėga į eilės galą. Mokytojas stebi, ar vaikai teisingai perleidžia lanką ir laiku bėga į eilės galą. Vos vaikui nubėgus į galą mokytojas duoda vaikui vėliavėlę (jei jis viską darė teisingai) ir duoda komandą dabar jau pirmam priekyje stovinčiam vaikui (tam, kuris buvo už pirmojo) dėti lanką ir t.t. Kiekvieną kartą kai vaikas nubėga į kolonos galą viską atlikęs teisingai - mokytojas jam duoda vėliavėlę. Galiausiai paskaičiuojama, kuri komanda nugalėjo, tai yra, surinko daugiau vėliavėlių.
„Pelių spąstų“ žaidimas moko greitos reakcijos ir apdairumo. Vaikai dalinasi į dvi vienodas grupes. Viena grupė - „pelytės”. Jie stovi eile vienas paskui kitą. Antra vaikų grupė padaro 3 ratus - tai 3 „pelių spąstai”. Vaikai, kurie vaidina spąstus, susikimba už rankų. Vos auklėtojai pasakius: „Spąstai atsidarė” vaikai rate pakelia rankas. Pelytės prabėga pirmiausia pro vienus spąstus, po to pro antrus ir t.t. O kai mokytojas sako: „Pykšt” spąstai užsidaro (vaikai rate nuleidžia rankas). Pelytės, kurios liko rate priskiriamos pagautoms ir stoja į spąstų ratą. Žaidimas baigiamas, kai visos pelės bus pagautos. Laimi tie spąstai, kur daugiausia pagautų peliukų. Žaidimą galima kartoti.
Žaidimai su automobiliais ir kelio taisyklėmis ugdo atsakomybės jausmą ir supratimą apie saugumą. Vienoje aikštelės pusėje padaromas „garažas” (nubrėžiamos dvi paralelinės linijos 5 - 6 žingsnių atstumu viena nuo kitos). Ant linijų padaromos vietos „automobiliams”; pastatome kubelius ar kėdutes. Viename garaže stovi automobiliai su raudonais vairais (ant kubelių guli raudonos lėkštutės), o kitame - mašinos su žaliai vairais (žalios lėkštutės ant kubelių). Vaikai - „vairuotojai”, suskirstyti į dvi vienodas grupes, atsistoja veidu į savo mašinas, kiekvienas prie savo vairo, gulinčio ant kubelio. Mokytojas, kuris atlieka policininko vaidmenį, stovi vienodu atstumu nuo abiejų garažu ir reguliuoja mašinų eismą. Kai jis pakelia kairę ranką į šoną, vaikai - vairuotojai iš garažo, stovintys iš kairės, pasilenkia, abiem rankomis ima vairą ir pasiruošia išvažiavimui (eilute). Pakėlus į viršų žalią vėliavėlę vaikai išvažiuoja iš garažo ir išsiskirsto po visą aikštelę. Kai pakeliama raudona vėliavėlė - mašinos turi sustoti, kai vėl žalia - važiuoja toliau. Kai auklėtojas sako: „į garažą” automobiliai grįžta į savo vietas. Auklėtojas nustato atidžiausią vairuotoją, kuris anksčiausiai grįžo į garažą.
Žaidimai su gamtos elementais (drugeliais, pelėdomis) ugdo stebėjimo įgūdžius ir reagavimo greitį. Vienoje aikštelės pusėje paruošiama vieta „drugeliams” ir „vabzdžiai”. Šone nubraižytas ratas - „pelėdos lizdas”. Parinktas vaikas - „pelėda” stoja į lizdą. Likę vaikai - „drugeliai ir „vabzdžiai” stoja už linijos. Aikštelės vidurys laisvas. Kai auklėtojas sako: „Diena” drugeliai ir vabzdžiai skraido (vaikai bėgioja po aikštelę). Kai auklėtoja sako: „Naktis” drugeliai ir vabzdžiai staigiai sustoja ten kur stovi ir nejuda. Pelėdą tuo metu tyliai išskrenda į aikštelę medžioti ir pasiima vaiką, kuris sujudėjo (nusiveda jį į lizdą). Kai auklėtoja sako: „Diena” pelėda grįžta į savo lizdą, o drugeliai ir vabzdžiai ima vėl skraidyti. Žaidimas baigtas, kai pelėda pagaus 2 - 3 drugelius ar vabzdžius.
Žaidimai su vedėju ir sustingimu lavina klausos įgūdžius ir gebėjimą greitai reaguoti. Vienoje aikštelės pusėje už linijos vaikai stovi vorele. Už 10 - 15 žingsnių nuo vaikų nubraižomas ratas (2 - 3 m. pločio). Parenkamas vienas vaikas, kuris atliks vedėjo funkciją. Šis vaikas atsistoja į ratą, nugara į vaikus. Vedėjas užsidengia akis ir sako: „Greitai eik, neatsilik, stop!” Tuo metu, kai jis sako šiuos žodžius, vaikai dideliais žingsniais greitai eina į priekį link vedėjo. Kai šis pasako „stop!” visi turi sustingti vietoje, ten, kur stovi, vedėjas greitai atsisuka. Vaikai pasidalina į dvi grupes. Viena grupė - tinklas, kita grupė - žuvys. Tie vaikai, kurie vaidina tinklą, susikimba už rankų ir sustoja vienoje aikštelės pusėje. Vaikai kurie yra žuvys, atsipalaidavę stovi kitoje aikštelės pusėje. Auklėtojai davus komandą, vaikai „tinklas” bėga link žuvų. Žuvų tikslas prasprūsti pro sukabintas rankas į kitą pusę sutraukus tinklą. Tos žuvys, kurioms prasprūsti nepavyko, stoja į tinklą.
Estafetiniai žaidimai su lankais ir vėliavėlėmis ugdo komandinį darbą, greitį ir tikslumą. Vaikai dalinami į 2 arba 4 vienodas grupes ir stoja priešais liniją į paralelines eiles, veidu į vieną pusę. Priešingoje aikštelės pusėje prieš kiekvieną eilę guli po vieną lanką, o lanke vėliavėlės (pavyzdžiui, žalios). Kiekvienam pirmam žaidėjui eilėje duodama numatytos spalvos vėliavėlė (pavyzdžiui, mėlyna). Kai mokytojas sako „pirmyn” pirmieji vaikai eilėje (iš kiekvienos eilės po vieną) su mėlynomis vėliavėlėmis greitai bėga prie lankų, padeda mėlyną vėliavėlę ir pasiima žalią, grįžta į savo vietą ir pakelia žalią vėliavėlę. Žalia vėliavėlė perduodama kitam vaikui (einančiam po pirmojo), o atidavę vėliavėles vaikai stojasi į eilės galą. Vaikams vėl duodama mėlyna vėliavėlė. Auklėtojas vėl duoda signalą, bėga pirmieji eilėje (buvę antri) vaikai, po to treti, ketvirti ir t.t. Auklėtojas kaskart pažymi tą vaiką (eilę), kuris pirmas pakeitė vėliavėlę ir teisingai ją padėjo. Žaidimas tęsiamas tol, kol kiekvienas vaikas iš eilės nepakeis vėliavėlių. Laimi ta eilė, kuri kokybiškai ir greitai įvykdė auklėtojo užduotį.
Estafetiniai žaidimai su lazdelėmis ugdo greitį ir komandinę dvasią. Vienoje aikštelės pusėje pasodinami vaikai, padalinti į vienodas grupes. 1 - 2 žingsnių atstumu nuo jų nubraižoma linija, nuo kurios vaikai bėgs į priešingą aikštelės pusę, kur stovi kėdė. Po kėde guli lazdelė. Prie linijos prieina po vieną vaiką iš grupės ir kai auklėtojas pasako „startas” arba „pirmyn” bėga. Kas greičiau pačiups lazdelę, tas ja beldžia ir sako: „Viens, du, trys ir keturi, šią lazdelę tu turi!”, padeda lazdelę atgal po kėde ir sėdasi į savo vietą. Grupė, kurios vaikas laimėjo, gauna vėliavėlę. Po to išeina antras, trečias ir t.t. atstovas iš grupės. Žaidimo pabaigoje paskaičiuojamos vėliavėlės.
Žaidimai su judesio imitacija ir gaudymu ugdo koordinaciją ir greitą reakciją. Vaikai dalinami į dvi grupes. Stojasi į eiles ir atsisuka veidu į aikštės vidurį. Pagal pirmą signalą viena grupė atsisuka veidu į priešingą pusę ir žygiuoja vietoje, o antroji grupė eina į priekį. Kai duodamas antras signalas vaikai, kurie žygiavo vietoje, pasisuka ir gaudo tuos, kurie ėjo prieš juos. Paskutiniai greitai stengiasi nubėgti į savo vietą (už linijos). Žaidimas kartojamas. Vaikai pasikeičia vaidmenimis.
Žaidimai su gyvūnų ir paukščių pavadinimais ugdo atmintį ir greitą orientaciją. Vaikai stovi dviem eilėmis 8 - 10 žingsnių atstumu viena nuo kitos. Per vidurį tarp eilių nubraižyti du ratai, kiekvienas 80 - 100 cm pločio; vienas ratas - „kiemas”, kitas - „miškas”. Kiekvienoje vaikų grupėje yra vienodi „paukščiai” ir „gyvūnai”. Kiekvienas vaikas iš pirmos grupės išsirenka sau pavadinimą bet kokio paukščio ar gyvūno, kuris gyvena miške, arba naminių gyvūnų ir paukščių, kurie vaikšto po kiemą, pavadinimą. Tokius pačius pavadinimus pasirenka ir antros grupės žaidėjai. Pavyzdžiui, Pirmi du vaikai dviejose grupėse - zuikiai, antri - katės ir t.t. Kai auklėtojas vardija naminius gyvūnus, vaikai, kurie turi šių gyvūnų vardus, greitai bėga į mišką. Pavyzdžiui, išgirdę auklėtojos pasakytą „gegutės!” vaikai - „gegutės” iš dviejų grupių skuba į ratą, kuris yra „miškas”; kai auklėtoja sako „katės” vaikai - „katės” iš abiejų grupių bėga į ratą, kuris yra „kiemas”. Auklėtojas pasižymi tą vaiką iš poros, kuris greičiau pasiekė ratą.
Žaidimai su spalvų atpažinimu ir komandiniu darbu ugdo greitį ir gebėjimą sekti instrukcijas. Per aikštelės vidurį pažymimi 5 maži ratukai, vienas šalia kito. Kiekviename rate atsistoja vedėjas su vėliavėle rankose (kiekvienas skirtingos spalvos). Vaikai dalinami į 5 grupes. Kiekviena grupė turi savo spalva, tokį patį, koks pas vedėja. Kai auklėtojas duoda ženklą vaikai vedėjai (stovintys ratukuose) veda savo kolonas į aikštelės kraštą, kur iš anksto nubrėžtas didelis ratas, per kurį vaikučiai turi žygiuoti. Kai auklėtojas sako: „Vedėjai, į vietas!” Vedėjai grįžta į savo vietas ir nemačiom keičiasi vėliavėlėmis, o likę vaikai tuo metu toliau vaikšto ratu. Kai auklėtojas sako: „Prie savo vėliavėlių!” vedėjai pakelia vėliavėles į viršų, o vaikai bėga prie jų. Laimi ta vaikų grupė, kuri greičiau suranda savo spalvos vėliavėlę ir atsistoja į koloną už vedėjo, laikančio tą vėliavėlę. Iš kiekvienos grupės išrenkamas naujas vedėjas.
Žaidimai su lapės imitacija ugdo stebėjimo įgūdžius ir gebėjimą atpažinti emocijas. Vaikai stovi ratu petys į petį, susidėję rankas už nugaros. Auklėtoja praeina jiems už nugarų ir nemačiomis paliečia vieną pasirinktą vaiką. Vaikas, kurį palietė auklėtoja, tampa „gudria lape”. Auklėtoja pasiūlo kam nors iš vaikų atidžiai pasižiūrėti į savo draugus, ir akimis paieškoti gudrios lapės. Jei vaikas greitai neranda, tai visi vaikai klausia: „Gudri lape, kur tu?” ir atidžiai stebi kitų veidus, ar pasirodys lapė. Po trijų klausimų lapė atsako: „Aš čia!” ir ima gaudyti. Vaikai išlaksto į skirtingas puses. Kai lapė pagauna 2 - 3 vaikus, žaidimas baigiasi.
Žaidimai su žuvų ir lydekų imitacija moko greitumo ir gebėjimo išsisukti. Pusė vaikų stoja ratu (nendrės). Vaikai vieni nuo kitų stovi per ištiestų rankų atstumą. Auklėtoja pasirenka vieną vaiką „lydeką”. Lydeka stovi ne rate. Likę vaikai (kurie nesudaro rato) - „karpiai” plaukioja (bėgioja) rato viduryje. Kai auklėtoja sako: „lydeka!” vaikas :lydeka” greitai įbėga į ratą ir stengiasi pagauti karpius, kurie skuba atsisėsti arba atsistoti už draugo, kuris stovi rate (už nendrės). Lydeka pagauna tuos karpius, kurie nespėjo pasislėpti. Pagautieji išeina iš rato. Žaidimas baigiasi, kai lydeka sugauna numatytą skaičių karpių. Po to auklėtojas išsirenka naują lydeką.
Žaidimai su gelbėjimosi elementais ugdo greitą reakciją ir gebėjimą prašyti pagalbos. Vaikai stovi ratu veidu į centrą. Du vaikai, kuriuos prieš tai auklėtoja išrenka, išeina iš rato ir bėga: vienas vaikas bėga, kitas - gaudo. Vaikas, kuris bėga, gali išsigelbėti, atsistodamas už nugaros kurio nors vaiko, stovinčio rate, ir pasakęs: „Gelbėk!” Tas vaikas, į kurį kreiptasi, turi bėgti iš rato ir taip pat stoti kitam už nugaros. Jei vaikas nespės atsistoti ir pasakyti prašymo, jį pagaus.
Žaidimai su juostelėmis ir gaudymu ugdo vikrumą ir greitį. Vaikai stovi ratu. Kiekvienas vaikas gauna po juostelę, kuri užrišama per juosmenį. Rato centre stovi „siuvėjas”, jis juostelės neturi. Kai auklėtoja sako: „Gaudyk!” - vaikai išsilaksto po visą aikštelę, o „siuvėjas” gaudo vaikus ir stengiasi nuo jų nuimti juostelę. Vaikas, kuris lieka be juostelės, trumpam iškrenta iš žaidimo. Kai auklėtoja sako: „Viens, du, trys, į ratą stokit!” vaikai vėl sustoja ratu, o „siuvėjas” suskaičiuoja surinktas juosteles ir grąžina jas vaikams. Žaidimas kartojamas su nauju „siuvėju” 3 - 4 kartus.
Žaidimai su gaudytojais ir drugeliais ugdo vikrumą, komandinį darbą ir gebėjimą bendradarbiauti. Iš vaikų išrenkami 4 „gaudytojai”. Jie atsistoja poromis ir atsitraukia į aikštelės kraštą vienoje vietoje. Likę vaikai - „drugeliai”. Kai auklėtoja sako: „Drugeliai, drugeliai, į pievą skriskit” vaikai - „drugeliai” skraido - bėgioja po visą aikštelę. Kai auklėtoja sako „gaudytojai!” su vaikai, laikydamiesi už rankų, stengiasi pagauti drugelį: apglėbti jį, sujungę laisvas rankas. Kai gaudytojai sugauna drugelį, jie nuveda jį į aikštelės kraštą ir sodina ant suoliuko. Tuo metu kiti vaikai irgi gali pailsėti. Kai auklėtoja sako:”Drugeliai, drugeliai, į pievą skriskit” vaikai - drugeliai” šokinėja per visą aikštelę. Juos gaudo kita gaudytojų pora. Kai bus sugauti 4 - 6 drugeliai, paskaičiuojama, kiek sugavo kiekviena pora. Po to išrenkami kiti gaudytojai.
Žaidimai su vedėjų paieška ugdo gebėjimą atsiminti ir orientuotis erdvėje. Parenkami 4 - 5 vedėjai, Kuriems paskirstomi visi kiti vaikai. Vaikai stoja į ratą, vedėjas rato centre (kiek vedėjų - tiek ratų). Kiekvienas vaikas turi gerai įsidėmėti savo vedėją. Susiėmę už rankų, vaikai žygiuoja aplink savo vedėją. „Pasivaikščioti!” sako auklėtoja. Vedėjai lieka savo vietose, o vaikai vaikšto po visą aikštelę. Kai duodama komanda „stop!” visi sustoja ir užsidengia akis. Po to pagal auklėtojos nurodymus vedėjai keičiasi vietomis, taip tyliai, kad vaikai negalėtų atspėti, kur perėjo jų vedėjas. „Ieškok vedėjo!” ir visi vaikai bėga atsistoti į ratą aplink savo vedėją. Auklėtoja pasižymi, kuri vaikų grupė tai padarė greičiausiai.
Žaidimai su kubeliais ir spalvų atitikimu ugdo greitį, tikslumą ir komandinį darbą. Vaikai suskirstomi į dvi vienodas grupes, stovi viename aikštelės gale prie linijos. Priešingoje aikštės pusėje prieš kiekvieną eilutę ant linijos guli po 3 spalvotus kubelius, o už 2 - 3 žingsnių nuo kubelių (iš dešinės ir iš kairės) guli tokie patys spalvoti kubeliai. Kai auklėtoja sako „pirmyn” pirmieji vaikai eilėse bėga prie kubelių, ima vieną iš jų, nubėga į šoną (vienas į kairę, kitas - į dešinę) ir ima kubelį tokios pačios spalvos, kaip rankoje, su dviem vienos spalvos kubeliais, grįžta į vietą ir pakelia į viršų. Laimi tas vaikas, kuris pirmas iškėlė du vienos spalvos kubelius į viršų, grįžęs į vietą. Po to vaikai grįžta, deda kubelius į vietą ir stoja į savo eilės galą. Auklėtoja pasižymi, kas geriau įvykdė užduotį.
Žaidimas su gėle ir atspėjimu ugdo klausos įgūdžius ir gebėjimą atpažinti balsus. Vaikai stovi rate, susidėję rankas. Vienas vaikas sėdi rato viduryje. Ant galvos jam uždedamas popierinis ragelis, kuris uždengia akis, o rankoje jis laiko gėlę. Vaikai tyliai vaikšto, šokinėja ant pirštų galiukų aplink vaiką su rageliu, kuris sėdi viduryje. Auklėtojai davus signalą, vaikai sustoja tiesiai. Vaikas atsistoja nuo kėdės, ištiesia gėlę į priekį, apsisuka ir sustoja. Tas vaikas, prieš kurį sustojo gėlė, turi įvardinti vaiko, esančio su rageliu, vardą, o šis turi atspėti, kas jį pašaukė.
Žaidimai su imitacija ir taisyklių laikymusi ugdo dėmesį ir gebėjimą atskirti taisyklingus veiksmus. Visi vaikai sėdi rate per ištiestą ranką vienas nuo kito. į rato vidurį išrenkami du vaikai: vienam vaikui užrišamos akys, kitam duodamas varpelis į rankas. Vaikas su varpeliu bėga, „akla višta” jį gaudo. Vaikai sėdi ant kėdžių išilgai kambario. Auklėtoja pasiūlo vaikams atsistoti ir pasisukti veidu į sieną, užsimerkus. Pati paeina kelis žingsnius atgal ir paslepia kelias spalvotas vėliavėles skirtingose vietose. Kai auklėtoja sako: „Ieškokite vėliavėlių!” vaikai eina ieškoti.
Žaidimai, skatinantys judrumą ir gebėjimą atlikti judesius pagal instrukcijas, yra svarbūs fiziniam vaikų vystymuisi. Visi vaikai susitaria, kad jie vaidins kokios nors mašinos judesius. Vienas vaikas - „inžinierius”. Jis turi greitai pastebėti, kur įvyko gedimas. Inžinierius išeina iš kambario. Likę vaikai, išskyrus vieną, susitaria, kokį mašinos judesį jie darys. Po to įeina inžinierius, žiūri kas kaip dirba. Prieina prie vaiko, kuris neteisingai daro judesį, parodo, kaip reikia jį daryti.
Vaikų darželis namuose. Pirštukų žaidimai
Žaidimai, kuriuose vaikai mokosi atpažinti ir sekti taisykles, yra labai svarbūs ugdant discipliną ir pagarbą. Vaikai stovi rate. Auklėtoja, stovėdama matomoje vietoje kartu su vaikais, paaiškina jiems, kad kai ji sakys: „Darykite taip!” visi turi žiūrėti į ją ir daryti judesius, kuriuos jiems rodo, o kai ji sakys: „Nedarykite taip!” stovi nuleidę rankas ir nedaro to, ką auklėtoja. Tie, kurie suklys, pralaimi ir paeina žingsnį atgal. Žaidimas tęsiasi.
Šie žaidimai ne tik teikia vaikams džiaugsmo, bet ir padeda jiems augti, mokytis ir atrasti pasaulį drauge su draugais.
