Šiandieninėje skaitmeninėje erdvėje vaikų saugumas tampa vis aktualesne tema. Nors tėvai jaučia didelį nerimą dėl vaikų naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais, tyrimai rodo, kad taikomos apsaugos priemonės dažnai yra nepakankamos.
Tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 vaikų patiria nerimą dėl skaitmeninių priemonių naudojimo. Tačiau, kaip teigia „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, tėvų nerimas išlieka stabiliai aukštas: „Maždaug toks pat procentas tėvų sako, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams.“
Tėvų nerimas ir ribojimo priemonės
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, kaip tėvai riboja skaitmeninių priemonių naudojimą ir kaip bando apsaugoti vaikus. Čia paaiškėjo, kad technologinių priemonių imamasi retai. „Dažnai tėvai vis dėlto sako, kad taip, jie riboja - teigia ribojantys ir laiką, ir turinį, bet dažniausiausiai tai daro tiesiog pasakydami, kad jau gana, užteks, [remdamiesi nuojauta]“, - tyrimo rezultatus apžvelgia A. Buitkutė. Kitaip tariant, kontrolė dažnai apsiriboja žodiniu susitarimu ar momentiniu sprendimu.
Tuom tarpu technologinės priemonės - programėlės, leidžiančios nustatyti dienos limitą, miego valandas ar riboti programėlių atsisiuntimą - vis dar nėra plačiai taikomos lietuvių gretose. „Tokius įrankius naudoja 2 iš 5 tėvų. Šis rodiklis, tiesa, padidėjo, kas labai labai džiugina, nes anksčiau buvo tik tai trečdalis, bet vis tiek jis yra, ko gero, nepakankamas, kai mes kalbame apie tai, kad vaikas, jeigu jis gauna išmanųjį telefoną, jis gauna prieigą prie pačių įvairiausių puslapių, prie viso atviro interneto, ir jeigu nėra naudojama tėvų kontrolės programėlė arba apsauga, tai filtruojama nėra niekaip. Žinoma, suprantame, kad vaikai gali visaip apeiti, bet tai yra bent jau bazė, kurią verta susitvarkyti“, - komentuoja A. Buitkutė.
Aktyvūs tėvai - sąmoningumo ženklas?
Tyrimas atskleidė ir kitą įdomų aspektą - labiausiai dėl vaikų saugumo nerimaujantys tėvai patys dažnai yra itin aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. A. Buitkutė šį faktą vertina kaip galimo sąmoningumo ženklą. „Tikimės, kad tai yra toks truputėlį ir sąmoningumo [ženklas], kad tėvai patys, kadangi jaučia, kad juos pernelyg įtraukia socialiniai tinklai, jiems patiems sunku atsitraukti, tai jie supranta, kad vaikui pačiam save riboti yra, ko gero, išvis neįmanoma ir kad tikrai reikia tėvų pagalbos, tėvų nustatytų ribų“, - svarsto ji.
Pašnekovės vertinimu, ribos vaikams būtinos, tačiau jos turi būti lydimos paaiškinimų: „Ir kas yra svarbiausia, kad turbūt verta su jais kalbėtis apie tuos pavojus ir, pirmiausia, juos irgi edukuoti, kodėl tų ribų reikia.“
Pasaulinė problema ir Australijos pavyzdys
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė pastebi, kad problema nėra vien Lietuvos konteksto reiškinys - panaši situacija stebima ir kitose šalyse. Pasak jos, žmonės tarsi suvokia rizikas, tačiau realūs veiksmai atsilieka. „Išskyrus ką Australija padarė gruodžio 10 dieną, baigiantis metams, kai jau pasakė, kad ir uždrausime socialinius tinklus, ir privalome tą daryti, ir pagaliau ivardykime, kad yra toks dramblys kambaryje. Tai čia, turbūt, bus toks didelis posūkio taškas nuo to momento ir kitose šalyse“, - svarsto ji.
Mažėjantis emocinis atsparumas ir psichologinė sveikata
Nors tyrimo metu buvo apklausiami tik pilnamečiai, suaugusiųjų auditorija rodo aiškias tendencijas - perteklinis socialinių tinklų naudojimas siejamas su mažesniu emociniu atsparumu. A. Buitkutė pastebėjo, kad to požymis daugeliui pažįstamas - nepasitenkinimas savimi nuolat auga stebint kitų „tobulus“ gyvenimus. Ji taip pat primena ir JAV psichologų įvardytą tendenciją. „Amerikoje psichologai jau irgi įvardino, kad nuo 2010 metų stipriai padaugėjo nerimo ir depresijos atvejų tarp mergaičių. Tai siejama su „Instagram“ ir išmaniųjų telefonų suklestėjimu“, - pažymi A. Buitkutė. Ji atkreipia dėmesį, kad tai daugiausiai susiję su filtrų ir vizualinių manipuliacijų poveikiu žmogaus psichologinei sveikatai: „Buvo gausiai naudojami įvairūs išvaizdą keičiantys filtrai ir tai labai stipriai galėjo paveikti paauglių ir jaunų mergaičių savivertę.“
Kova su socialinių tinklų platformomis
Šiuo metu JAV vyksta tūkstančiai bylų, kuriose tėvai siekia, kad socialinių tinklų platformos prisiimtų atsakomybę dėl galimo neigiamo poveikio vaikams. R. Jauniškienės teigimu, tai gali tapti lūžio tašku. „Aš manau, kad tai yra svarbi žinia, kad pagaliau socialinių tinklų platformos turės tapti atsakingesnės, o iki tol, kol tai vyks ir kol teismai tikrai truks dar kurį laiką, tai mes visi turime geriau pasirūpinti savo vaikais ir kokios priemonės mums yra rankose, tą turime naudoti - ar atidėti pirmąjį kontaktą su telefonu iš ryto, ar naudoti technolgines programėles vaiko ribojimui ar saugumui, ar tiesiog vaikui pasiūlyti vaikystę be telefono“, - sako ji.
Pusiausvyra tarp kontrolės ir pasitikėjimo
Anot A. Buitkutės, skaitmeninė erdvė neturėtų būti išskiriama iš bendros auklėjimo logikos. „Išleisdami į gatvę, mes vaikui irgi papasakojame pavojus - kaip jis turi eiti per perėją, ką daryti, jeigu jį užkalbina nepažįstami žmonės, ar galima sėsti į nepažįstamo žmogaus mašiną, ar galima imti saldainį, ar negalima. Tai apie visus tuos dalykus mes turim pasikalbėti. Ir kai tai liečia elektroninę erdvę - kokius žmones mes priimame draugauti, kaip vyksta tie pokalbiai, kaip apsisaugoti ir kada ateiti pasakyti suaugusiam žmogui, jeigu kažkas vyksta netinkamo ar baisaus“, - sako ji.
Esminis principas - nuolatinis dialogas ir aiški žinutė vaikui, kad jis neliks vienas susidūręs su problema. „[Suaugę žmonės turi pakartoti], kad kas tau benutiktų internete, mes drauge tai išspręsime. Tai šito sakinio ir šito pakartojimo niekada nebus per daug. Taip patys vaikai sako“, - priduria R. Jauniškienė.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
