Persileidimas yra nėštumo praradimas likus 20 savaičių iki nėštumo pradžios. Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu. Visi nutrūkę nėštumai iki 22 savaitės yra laikomi persileidimais. Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai - santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę. Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui.
Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą. Beveik 50% visų nėštumų gali baigtis persileidimu. Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą. Tačiau beveik 15-25 % žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80 % nėštumų baigiasi per pirmąjį trys nėštumo mėnesius. Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų. Pirmuoju nėštumo trimestru metu tręšimas, kai kiaušinėlis ir spermatozoidas susijungia, taip pat susijungia du chromosomų rinkiniai. Tačiau kai kiaušelyje arba spermatozoiduose yra daugiau ar mažiau chromosomų nei įprastai, vaisius gali turėti nelyginį chromosomų skaičių. Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, gali būti anomalijų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai. Antrajame nėštumo trimestre (13 - 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų. Juos dažniausiai lemia gimdos kaklelio anomalijos, infekcinės ar genetinės ligos, tačiau kartais priežasties nustatyti nepavyksta.
Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas. Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria. Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas. Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje. Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui. Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti. Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio. Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.
Nėštumo nutraukimas gali sukelti komplikacijas, tačiau priklausomai nuo to, kokiu būdu jis buvo atliktas. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas chirurginiu būdu arba persileidimas sužadinamas medikamentais. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos. Viena iš dažniausių komplikacijų - gausus kraujavimas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos gali išsivystyti infekcija. Labai reta, tačiau skausminga komplikacija - gimdos ertmėje susidariusios sąaugos.
Persileidimas yra vaisiaus praradimas prieš 20 nėštumo savaitę. Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys. Tačiau tolimesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas iš organizmo pašalino visus vaisiaus audinius. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, kol pamatysite, ar asmuo pastojo savarankiškai. Taip gali būti, jei jie turi praleistą persileidimą. Kartais moteris gali norėti palaukti persileidimo, kuris gali užtrukti kelias dienas. Tačiau tai gali būti nesaugu. Jei asmuo nori nutraukti nėštumą anksčiausiai, gydytojai gali skirti vaistus, kurie padeda gimdai pastoti. Šios parinktys paprastai prieinamos tik tuo atveju, jei likus 10 savaičių iki nėštumo įvyko persileidimas. Jie gali būti paguldyti į ligoninę per naktį stebėti. Kai kraujavimas sustoja, galima tęsti kasdienę veiklą. Tačiau tais atvejais, kai nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija. Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.
Nėštumo priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti ultragarsas testą persileidimui patvirtinti. Šiais tyrimais tikrinamas vaisiaus širdies plakimas arba trynio maišelio buvimas. Norint patikrinti persileidimą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, nes jo metu matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas. Žemas hormonų kiekis rodo persileidimą.
Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Tam tikrose situacijose mes nukreipiame gydytojo endokrinologo, genetiko, hematologo konsultacijoms. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti. Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko, kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengviau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis.
Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę. Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus. Jos būna organizuojamos 2-3 kartus per metus. Savitarpio paramos grupė - tai patyrusios psichologės vedami užsiėmimai, kurių narės vienija panaši patirtis. Grupės dalyvės pasakoja vienos kitoms savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, pastiprina ir palaiko viena kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų. Grupėje dalyvauja iki 10 moterų. Susitikimai vyksta 1 kartą per savaitę, nuotoliniu būdu.

Kaip įveikti vidinį pasipriešinimą ir pasiekti savo tikslus?
Kad ir kokia būtų situacija, labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo. Persileidimas kartais įvyksta, kai motinai susilpnėjęs gimdos kaklelis, vadinamas gimdos kaklelio nepakankamumu. Prieš persileidimą, kurį sukelia gimdos kaklelio nepakankamumas, paprastai galima pastebėti keletą simptomų. Tačiau jei moteris praeityje patyrė persileidimą dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vėlesnį nėštumą gydytojas gali gydyti sukamuoju dygsniu.
Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių.
Ligos simptomai ir požymiai: Kraujingos išskyros arba kraujavimas iš genitalijų. Audinių gabalėliai pasišalinantys su krauju.

| Nėštumo savaitės | Persileidimo rizika (%) |
|---|---|
| Iki 6 savaitės | 10-20% (dauguma nepastebimi) |
| 6-12 savaitės | 5-10% |
| 12-20 savaitės | 1-3% |
| Po 20 savaitės | Mažiau nei 1% (laikoma priešlaikiniu gimdymu) |

