Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema ar neurodermitu, yra lėtinė odos liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais, tokiais kaip paraudimas, patinimas ir žaizdelės. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, iki 5 metų amžiaus, tačiau gali tęstis ir suaugus. Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių odos ligų, kuri taip pat siejasi su alerginėmis reakcijomis. Jei Jūsų vaikui ar Jums pasireiškia pasikartojantis niežėjimas, bėrimai ar odos sausumas, verta kreiptis į gydytoją alergologą išsamiam ištyrimui. Atopinis dermatitas - tai ilgalaikės priežiūros reikalaujanti būklė, kurią galima valdyti tinkama odos priežiūra, subalansuota mityba ir alergijos kontrolės priemonėmis. Tai neužkrečiama liga, tačiau labai sausa ir atopiška vaikų oda turi įtakos jų ir kitų šeimos narių gyvenimo kokybei. Šios ligos išgydyti neįmanoma, tačiau, jei simptomai yra tinkamai kontroliuojami ji paprastai išnyksta vaikystėje (50 % atvejų išnyksta iki penkerių metų amžiaus). Tik 4 % atopinio dermatito atvejų tęsiasi ir suaugus - tokiu atveju jie paprastai būna sunkūs.

Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

• Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga.
• Odos barjero disfunkcija: Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras. Sergant atopiniu dermatitu, odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi.
• Aplinkos veiksniai: Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą. Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Žiemą dėl centrinio šildymo, reto vėdinimo ir sauso oro dermatito simptomai tampa stipresni.
• Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus. Jei įtariama alergija, gali prireikti atlikti specifinius tyrimus.
• Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai, padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi, o Staphylococcus aureus bakterijos.

Visų veiksnių sąveika lemia, ar žmogui pasireiškia atopinis dermatitas, ar ne. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą nulemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas. Daugelis kitų veiksnių taip pat gali paskatinti ligos atsiradimą, pasireiškimą ir paūmėjimą. Kartais, net ir pašalinus iš pažiūros „didžiausią“ probleminį veiksnį, atopinio dermatito simptomus galima tik sukontroliuoti, bet visiškai ligos išgydyti nepavyksta.

Atopinis dermatitas - tai imuninės sistemos sutrikimo pasekmė, kai oda tampa pernelyg jautri aplinkos dirgikliams ir yra linkusi į uždegimą. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą.

Kaip pasireiškia atopinis dermatitas - kokie jo simptomai?

Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas yra dažni simptomai. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus, todėl gali pasireikšti odos infekcijos. Miego problemos taip pat gali būti vienas iš simptomų. Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.

Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

Atopinis dermatitas pagal amžių:

• Kūdikių atopinis dermatitas: Pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus, bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje, vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais. Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt. Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes. Labai retai atopinis dermatitas pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas.
• Vaikystės atopinis dermatitas: Pasireiškia vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai. Jeigu atopinis dermatitas prasideda vėliau (nuo dvejų metų amžiaus iki paauglystės), vaikams paprastai atsiranda bėrimų, tam tikros odos sritys išsausėja, pleiskanoja, juntamas niežulys. Oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti.
• Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas: Dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis.

Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga. Sergant atopiniu dermatitu, vaikų oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Simptomai gali atsirasti tiek veido, tiek kūno odoje. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti.

Atopinis dermatitas ir alergija: kokia sąsaja?

Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi, o Staphylococcus aureus bakterijos. Dažnai liga atsinaujina kontaktuojant su alergenu. Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas yra labai svarbus gydymo aspektas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti.

Alergijos įtaka atopiniam dermatitui:

• Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai.
• Tuo pačiu, atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginams susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“.
• Atopinis dermatitas gali taip pat paskatinti alergijų vystymąsi. Pažeistas odos barjeras, ypač vaikystėje, gali nulemti tolimesnį įsijautrinimą įvairiems alergenams, todėl atopiniu dermatitu sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis, pvz., maisto sukelta dilgėline ar anafilaksija, eozinofiliniu ezofagitu ar lėtiniu rinosinusitu su nosies polipais.

Greito ir lėto tipo alerginės reakcijos:

Nors atopinio dermatito paūmėjimus dažniau nulemia greito tipo alerginės reakcijos, šią ligą gali paūminti ir lėto tipo alerginės reakcijos. Paūmėjimai gali atsirasti dėl kontaktinės alergijos. Sausa, pažeista oda, dažnai tepama įvairiomis priežiūros priemonėmis, gali įsijautrinti dėl kvapiųjų medžiagų ar konservantų, esančių tepaluose.

Maisto alergijos poveikis atopiniam dermatitui:

Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus - pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems - kviečiai, žuvis ir riešutai. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.

Įkvepiamieji alergenai:

Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms - įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.

Atopinis dermatitas: diagnostika ir gydymas

Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, remdamasis požymiais ir paciento nusiskundimais. Specialistas taip pat gali skirti laboratorinius kraujo tyrimus. Specialūs tyrimai taip pat gali padėti nustatyti konkrečius alergenus. Dažniausiai tai yra tam tikro maisto grupės, vaistai, buitinė chemija, dulkės ar žiedadulkės. Jeigu įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui. Alergija maistui nustatoma remiantis odos dūrio ar lopo testais, molekuliniais alergologiniais tyrimais, ligos istorija bei provokaciniais mėginiais.

Alergijos tyrimai:

• Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams.
• Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.

Gydymas:

Atopinis dermatitas yra kompleksinis gydymas. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Gydytojas, įvertinęs vaiko odos būklę, gali skirti papildomą medikamentinį gydymą. Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijas ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais. Tačiau jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.

Ištyrus būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymą ir vaistus. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus - drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį. Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų). Tepalus, kuriuose yra gydomųjų medžiagų, reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas.

Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti.

Kaip prižiūrėti odą sergant atopiniu dermatitu?

Žmonės su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią. Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius. Atsargus odos šluostymas. Gausus vandens vartojimas.

Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna. Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu nuolat drėkinti odą bei atkurti jos natūralų apsauginį barjerą. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu).

Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. drėgmę.

Tinkamos oro temperatūros palaikymas. Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.

Kitos priežiūros priemonės:

• Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys.
• Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.
• Renkantis kosmetiką, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir ingredientus. Visos priemonės naudojimas nueis veltui ir padarys atvirkštinį procesą, jeigu priemonės nebus tinkamos egzemos kamuojamai odai. Svarbu, kad sudėtyje nebūtų kvapiųjų medžiagų, muilo, parabenų ar SLS. Dažniausiai tokios priemonės būna pažymėtos kaip jautriai odai tinkamos.
• Drabužėliai, kuriais rengiate kūdikį, yra svarbūs. Jų medžiaga, kaip ir rankšluosčio, neturėtų būti šiurkšti. Taip pat venkite sintetikos, kuri sukels papildomą prakaitavimą. Drabuželiai turėtų būti laisvesni, nevaržantys judesių ir nekeliantys diskomforto.
• Pravartu žinoti, jog atopinį dermatitą gali dirginti ir tėvelių rutina. Nors kūdikiui naudojate jautriai odai pritaikytas priemones, svarbu nepamiršti, jog per parą nuolat turite su vaikučiu odos kontaktą. Naudoti hipoalerginį skalbiklį be kvapiųjų medžiagų, dažiklių, baliklių. Atkreipti dėmesį į tai, kokią kosmetiką - kremus, šampūnus, dezodorantus, dekoratyvinę naudojate. Vengti kvepalų. Šviežiai užpurkšti kvepalai ant jūsų odos taip pat gali dirginti jautrią kūdikio odą. Atsisakyti dalies papuošalų. Sudėtyje nikelio turintys mamos ar tėčio papuošalai, liečiantis prie kūdikio odos gali dirginti odą ir pabloginti jos būklę.
• Atopiniu dermatitu sergantiems kūdikiams pritaikyta kosmetika padės ne tik prižiūrėti odą ir sušvelninti odos būklę, bet ir nuramins niežėjimą, taip erzinantį jūsų mažylį.

Atopinis dermatitas nėra užkrečiama liga, tačiau labai sausa ir atopiška vaikų oda turi įtakos jų ir kitų šeimos narių gyvenimo kokybei. Šios ligos išgydyti neįmanoma, tačiau, jei simptomai yra tinkamai kontroliuojami ji paprastai išnyksta vaikystėje (50 % atvejų išnyksta iki penkerių metų amžiaus). Išmokykite savo vaiką tapti savarankišku, kad paaugęs jis gerai žinotų odos higienos ir jos priežiūros procedūras. Kai jūsų vaikas mokosi valytis dantis, jis yra pasirengęs išmokti ir kitų pagrindinių odos higienos bei jos drėkinimo procedūrų.

Trumpas prausimasis (ne ilgesnis kaip penkios minutės): galite nustatyti laikmatį - jis tiksliai nurodys, kiek liko laiko. Neviršykite 34 °C: nupirkite vaikams įdomios formos spalvotą termometrą, kad jie patys galėtų pamatuoti vandens temperatūros. „Jei oda yra sausa ir ją šiek tiek niežti, pakanka maudytis du kartus per savaitę. Vaikas, kurio atopinis dermatitas nėra kontroliuojamas ir kurio oda itin kenčia nuo infekcijos, turėtų praustis po dušu kartą per dieną, kol išnyks odos komplikacijos.“

„Niekada namuose, mokykloje, draugų namuose, sportuodami nenaudokite muilo. Muilas buvo sukurtas riebalams pašalinti. Svarbu išsaugoti sausos ir atopiškos odos lipidus.“

Užuot nušluostę vaiką apvyniokite jį rankšluosčiu. Odą reikia drėkinti ką tik nusiprausus. Net jei praėjus vos kelioms valandoms po dušo teko nuplauti vaiko rankas arba veidą, reikia dar kartą sudrėkinti nuplautą odą minkštinamuoju kremu. Kai oda yra paraudusi, niežtinti arba šiurkšti, reiškia, kad atopinė egzema paūmėjo. Normalu, jei minkštinamąja priemone pateptą odą truputį peršti arba degina. Dėl to nereikia keisti drėkinamųjų priemonių.

Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.

tags: #vaiku #atopinis #dermatitas

• Veikla "Vyturėlio" lopšelyje-darželyje
• Sužinokite apie globos namų užimtumo galimybes
• Pavasarinės striukės berniukams
• Sprendimai dėl potraukio saldumynams nėštumo metu
• Simonas Donskovas LRT Mediatekoje