Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą.
Įsakymu Nr. I. 1. Mažeikių darželis -mokykla „Kregždutė“ (toliau -Įstaiga) vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-946 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“; Pakeitimais: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 4 įsakymu Nr. V-769; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-591; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-998 (įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d.); Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2010 m. balandžio 22 d. Nr. V-313, Mažeikių rajono Savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T1-124 ,,Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo“, Geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms (2009 m. nauja redakcija), nustato vaikų maitinimo organizavimo, finansavimo sąlygas ir atlyginimų už maitinimo paslaugas tvarką.
Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje).
Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.
Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas.
„Yra akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą. Deja, bet šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose situacija yra labai nevienoda. Yra tikrai daug įstaigų, kuriose maitinimas yra puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maistą. Šios naujovės - vienas iš žingsnių tobulinant reikalavimus vaikų mitybai. O ateityje bus ir dar daugiau svarbių pokyčių“, - sako ministras A.
Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo.
„Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, - sako A.
Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos).
Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais.
Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais. Rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems (t. y. Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Dar vienas naujas reikalavimas - maistas turi būti patiekiamas estetiškai.
Sveika mityba - viena svarbiausių vaiko sveiko augimo ir vystymosi faktorių. Labai svarbu pradėti ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius jau ankstyvame amžiuje.
Mitybos principai ir rekomendacijos
Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Vaikai turi valgyti reguliariai.
Mitybos režimas ir maisto paskirstymas
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.
Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Rekomenduojami maisto produktai
Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių (pageidautina šviežiai spaustos); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai (neužšaldyti); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Maistinių medžiagų ir energijos normos
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.
Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
Cukraus ir druskos ribojimas
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų.
Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Riebalų ir skaidulinių medžiagų svarba
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Maitinimo organizavimas įstaigoje
Įstaigoje maitinimas organizuojamas visiems Įstaigą lankantiems vaikams pagal poreikį.
Įstaigoje maistas gaminamas atsižvelgiant į fiziologinius vaikų poreikius, amžiaus ypatumus, sveikos mitybos principus ir taisykles.
Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų.
Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas.
Sudarant valgiaraščius Įstaigoje atsižvelgiama į tai, kad pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 40-45 proc., vakarienei - 25-30 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo.
Kiekvienais mokslo metais Įstaigos slaugytojas, atsižvelgdamas į grupių ir i-4 klasių dienos ritmą, parengia maisto atsiėmimo grafikus.
- pusryčiai - nuo 8.20 val.
- pietūs - nuo 11.30 val.
- pavakariai - nuo 15.15 val.
- vakarienė - nuo 15.50 val.
Pietų laikas: I-oji pertrauka nuo 10.35 val. iki 11.00 val., II-oji pertrauka nuo 11.45 val.
Priešmokyklinių grupių pateikdami prašymą Įstaigos direktoriui turi teisę pasirinkti maitinimų rūšis.
Sekančios dienos valgiaraštį pildo iš vakaro. Konkrečios dienos valgiaraštį baigia skaičiuoti tada, kai kiekvieną rytą 9.00-9.30 val. surinkti duomenys surašomi dienyne, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.
Visos maisto bloko patalpos valomos ir dezinfekuojamos pagal būtinumą arba sudarytą valymo ir dezinfekavimo darbų planą.
Už maitinimo paslaugą gaunamos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip darželio pajamų lėšos.
Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc.
Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.
Tėvų ir įstaigos bendradarbiavimas
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis.
Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti.
Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti.
Sveikas ir nesveikas maistas vaikams | Smagus mokymasis su pavyzdžiais!
Finansavimas ir mokesčiai
Išlaidos vaikų mitybai padengti yra apskaičiuojamos vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T1-141 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-341 ,,Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ “,Įstaigos direktoriaus 2013-06-10 įsakymu Nr.
| Paslauga | Kaina (Eur) |
|---|---|
| Priešmokyklinės grupės vaiko mityba be pusryčių | 1,27 |
Mokestis yra mokamas už kiekvieną lankytą arba nelankytą ir nepateisintą dieną.
tags: #del #mitybos #ikimokyklinio #ugdymo #istaigose
