Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė, buvo viena ryškiausių ir prieštaringiausių XX amžiaus pabaigos - XXI amžiaus pradžios Lietuvos kriminalinio pasaulio ir sporto veikėjų. Jo gyvenimo kelias, prasidėjęs Kauno Žaliakalnio rajone, nusidriekė nuo jaunatviškų išdaigų ir bokso ringo iki organizuoto nusikalstamumo lyderio pozicijų ir galiausiai tragiškos žūties.

Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis. Dalijamės laikraščio „Akistata“ archyvine medžiaga, kur pabandyta pažvelgti į Kauno Daškinių lyderio R. Daškevičiaus praeitį.

Vaikystė ir jaunystė prestižiniame rajone

Remigijus Daškevičius gimė 1968 metų gruodžio 11-ąją Kaune. Jis augo sunkiai dirbusio statybininko šeimoje, ne vienerius metus gyveno kartu su tėvais K. Vasiliausko gatvėje. Jo motina ilgą laiką buvo ligota, todėl negalėjo dirbti įprastų darbų, tačiau šeimoje išliko kaip malonaus būdo namų šeimininkė. Moteris labai rūpinosi savo trimis vaikais - Remigijumi, vėliau talentingu drožėju tapusiu broliu Artūru ir seserimi, ilgą laiką Jungtinės Karalystės sostinėje Londone gyvenusia verslininke.

Pats R. Daškevičius visą gyvenimą linko prie sporto ir muzikos. Jo vaikystė prabėgo ne valkataujančių alkoholikų ir gatvės chuliganų aplinkoje, o prestižine laikytoje Kauno zonoje - Žaliakalnio rajone. Šis rajonas nuo tarpukario laikų buvo tinkamas gyventi kultūros, politikos, visuomenės, sporto veikėjams, karininkams. Pirmosios dabartinio Žaliakalnio teritorijos prie miesto buvo prijungtos dar XIX amžiaus antroje pusėje. Kauno administracinę teritoriją sudarė centrinė miesto dalis su Senamiesčiu, Naujamiesčiu ir Žaliakalniu. Maždaug 1919 metais sparčią plėtrą pradėjusiame Žaliakalnyje namus projektavo žinomi architektai. Ketvirtame XX amžiaus dešimtmetyje Žaliakalnyje išaugo daug įvairių šiandieninį Kauną reprezentuojančių statinių. Tarp jų - Sporto halė, Prisikėlimo bažnyčia, „Žalgirio“ sporto aikštynas, Dainų slėnis, Aukštesniosios technikos mokyklos rūmai, universitetinių klinikų kompleksas. Šis Kauno rajonas išsiskiria ir didžiulėmis žaliosiomis zonomis. Didžiausia jų - Ąžuolynas, apėmęs 30 ha plotą. Tai vienas iš nedaugelio Europos miško parkų miesto centre. Netoliese - Zoologijos sodas ir Vytauto parkas.

Jaunąjį Daškevičių visi vadino Remyga - Žaliakalnio gatvės kalba tai reiškė išdykusį kiemų vaiką ir mokyklos blogiuką. Nors buvo smulkaus sudėjimo, įnirtingai už save kovodavo. Vienas jo bendraklasis, pasakodamas apie kiemų peštynes, kai Remigijus dar buvo mažas, prisiminė, jog jis buvo gabus kovotojas.

Sportinė karjera: bokso ringe ir ne tik

2001-ųjų pavasarį R. Daškevičius bendraudamas su žurnalistais sakė, jog boksu susidomėjo būdamas 8 metų. Tuo pat metu pusantrų metų lankė ir plaukimą. Paskui atsidėjo vien boksui. Pagrindinė motyvacija lankyti bokso treniruotes - tam, kad galėtų apsiginti gatvėse ir mokyklose nuo vyresnių Žaliakalnio jaunuolių. Pamažu išryškėjo ringo kovotojo dvasia, todėl paauglystės metais R. Daškevičius buvo triskart Lietuvos jaunimo ir jaunių bokso varžybų čempionas, o Sovietų Sąjungos jaunimo turnyre užėmė penktąją vietą.

„Boksavausi apie devynerius metus, tačiau tik šis sportas užgrūdino mano charakterį, sustiprino pasitikėjimą savo jėgomis bei išmokė pakovoti už save. O kai pakliuvau į policijos rankas, žurnalistai vis nepamiršdavo paminėti, kad esu buvęs boksininkas. Ir tie dažni paminėjimai kenkė ne tiek man, kiek pačio bokso įvaizdžiui“, - paskutiniais savo gyvenimo metais R. Daškevičius apgailestavo.

Tarnyba armijoje ir jos pasekmės

1987 metais pašauktas į sovietinę armiją R. Daškevičius išvengė tarnybos atokiausiuose Sibiro arba Vidurinės Azijos regionuose. Tokia laimė jaunam boksininkui nusišypsojo patarpininkavus tuomet garsiam ir įtakingam „Žalgirio“ krepšininkui. Šis tada pasirūpino, kad jo pažįstamą Remygą priglaustų tuometis sovietų armijos karininkas Česlovas Jezerskas. Netrukus R. Daškevičius buvo perkeltas į Kaune esantį mokomosios desantininkų divizijos vadinamąjį sportininkų batalioną.

Apie šiuos batalionus sklido įvairios kalbos. Į juos patekdavo tik rinktiniai lietuvių tautybės jaunuoliai, pasižymintys išskirtiniais fiziniais, psichologiniais sugebėjimais. Kaip gerai išmanantys vietos topografiją, lietuviai dar tarnybos metu privalėjo atlikinėti įvairius slaptus pavedimus. Po tarnybos armijoje geriausieji iš jų būdavo siunčiami mokytis į KGB arba GRU. Tarnaudamas armijoje R. Daškevičius įsitraukė į sportą ir ėmė aktyviai treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną, dabartinį generolą Č. Jezerską. Įvaldęs imtynių techniką, Daškė netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.

Paklaustas apie pažintį su Daške, prieš keletą metų nesėkmingai prezidento rinkimuose dalyvavęs Č. Jezerskas šio žurnalistinio tyrimo autoriui neslėpė pažinojęs šį veikėją. Tačiau sakė negalėjęs atsiriboti nuo žmonių, su kuriais kartu tarnavo, sportavo ir dalyvavo varžybose. „Anuomet mano vardu daugelis prisidengdavo, todėl kartais būdavau minimas ne itin maloniose istorijose, − prisiminęs praeitį kalbėjo vienas Lietuvos armijos kūrėjų Č. Jezerskas. - Pasitaikydavo, kai mane supainiodavo su sūnumi Dainiumi. Jis buvo ne itin maloniose istorijose pagarsėjusių kauniečių vaikinų bendraamžis“.

Įsitraukimas į kriminalinę veiklą ir „Daškinių“ gaujos gimimas

Kad ir kaip stengėsi mokytojai ir tėvai, jaunasis R. Daškevičius susidėjo su išdykaujančių Žaliakalnio vaikėzų kompanija. Nuo mažumės jis buvo nepaprastai ištikimas savo draugams. Jau tada užsimezgė R. Daškevičiaus pažintys su kauniečiais, vėliau tapusiais Lietuvos sporto ir verslo įžymybėmis.

Vienas buvęs Kauno organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnas „Akistatai“ prisiminė, jog dar būdamas 16 metų Daškės ir Remygos pravardėmis išgarsėjęs jaunuolis kontroliavo visą Žaliakalnį. „Jaunystėje jis išgarsėjo muštynėmis ir vagystėmis, o vėliau kriminaliniame pasaulyje prasiskynė kelią į aukščiausią nusikaltėlių lygą. Tačiau Daškė iki pat gyvenimo pabaigos neatsikratė aklo, sunkiai suvokiamo užsispyrimo bei begalinio noro lyderiauti, todėl jis savo elgesiu primena vieną fašizmo pradininkų Benitą Musolinį. Nestebina ir tai, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais kaunietis nesiklausė net jį akylai saugojusių apsaugininkų“, - teigė ne vienerius metus Daškinių veiklą atidžiai stebėjęs operatyvininkas.

1983-1986 metais Kauno Žaliakalnyje ir aplinkiniuose rajonuose pradėjo itin įžūliai siautėti grupuotė, suburta Vytauto Matusevičiaus-Mato, tarnavusio sovietų desanto kariuomenės sportininkų batalione, ir kitų garsių atletų, vėliau žvėriškai nužudytų - vieno geriausių sovietinėje Lietuvoje dziudo meistrų Vaidoto Stankevičiaus, pagarsėjusio Smauglio ir Stankės pravardėmis, bei Gintauto Bakanausko-Bakano. Du pastarieji, irgi susiję su sovietiniais desantininkais, vėliau prisidėjo prie pirmosios Žaliakalnio Daškinių gaujos sudėties. Sovietmečiu GRU (karinės žvalgybos) karininkai aktyviai remdavo Kaune pusiau legaliai veikusius atletinės gimnastikos bei Rytų kovų klubus, ieškodami naujokų specialiosios paskirties būriams. Netrukus ne tik karatė ar kultūrizmo mėgėjai, bet ir aukštus titulus užsienio bei Sovietų Sąjungos varžybose pelnę boksininkai bei imtynininkai papildydavo jaunas, fiziškai stiprias, įžūliai veikusias Kauno nusikaltėlių gaujas.

1991-aisiais R. Daškevičius pirmą kartą buvo nuteistas dėl turto prievartavimo, jam skirta 7-erių metų laisvės atėmimo bausmė, bet jis į laisvę ištrūko anksčiau ir į Kauną sugrįžo 1994 m. Tuomet „daškiniai“ užsiėmė ne tik reketu, vagystėmis, bet ir ėmė skverbtis į pusiau legalų ir legalų verslą, verstis cigarečių ir alkoholio kontrabanda, kuri jiems nešė pasakiškus pelnus.

Konfliktai ir nesutarimai

Dar gerokai prieš jo mirtį R. Daškevičius ir Rolandas Dromantas-Ilgas buvo nutarę galutinai atsiskirti. Vieni Daškės bičiuliai šiandien teigia, kad tuo metu Ilgas tapęs godus ir būdavęs nesukalbamas dalijantis pelną iš cigarečių kontrabandos, o kiti - kad prisilaikęs sveikos gyvensenos ir galutinai užpykęs ant Daškės, nes šis vis dažniau svaigindavosi po kelias paras.

Prieš mirtį nei R. Daškevičius, nei kiti asmenys negalėjo paaiškinti, kas kaltas dėl cigarečių krovinio sulaikymo ir kam reikės sugrąžinti investuotus pinigus.

Kai kurie R. Daškevičiaus gyvenimą neblogai žinoję kauniečiai skeptiškai vertina versiją, kad Daškė buvo nužudytas galbūt dėl konflikto su buvusiu draugu R. Dromantu. „Šie nesutarimai Kaune buvo daugeliui žinomi. Neatmetu versijos, kad tuo galėjo pasinaudoti ir senieji kriminalinio pasaulio autoritetai. Verta prisiminti, jog prieš mirtį Remyga buvo Nr. 1 Lietuvoje. Mėnuo iki jo žūties iš įkalinimo įstaigos į laisvę sugrįžo naujos tvarkos Kaune išsiilgęs Henrikas Daktaras, kuris savo klestėjimo laikais privengė Daškės“, - „Akistatai“ pasakojo buvęs artimas Daškinių vadeivos bičiulis.

Kad Daktarai jau seniai buvo siekę nugalabyti Daškę, apie tai žurnalistui prasitarė ir vienas buvęs įtakingas Daktarų veikėjas, šiuo metu prieš H. Daktarą liudijantis Kriminalinės policijos biuro darbuotojams. „Neslėpsiu, kad maždaug 1997 metais aš ir dar vienas šiuo metu parodymus teisėsaugai teikiantis asmuo buvome sulaukę nurodymo nužudyti Daškę“, - sakė buvęs Daktarų atstovas.

Tragiška žūtis Vilniuje

Paskutinę savo gyvenimo dieną, maždaug vidurdienį, R. Daškevičius nuvyko su keliais bičiuliais ir merginomis į netoliese Grigiškių, Stirniuose, esantį prašmatnų viešbutį su pirtimi. Dabar vieni Daškės bendražygiai tikina, kad jis norėjęs paprasčiausiai išsiperti. Remiantis artimiausių LBF vadovo bičiulių prisiminimais, lemtingą lapkričio šeštadienio pavakarę iš pirties Stirniuose įsilinksminusi R. Daškevičiaus kompanija išvyko į Vilnių. Maždaug 20 valandą prie Vilniaus ir Trakų gatvių sankirtoje įsikūrusio prabangaus italų restorano „St. Valentino“ sustojo šarvuotas Daškės BMW aklinai užtamsintais stiklais. Iš paskos atvažiavo kuklus, sostinės gatvėse beveik nepastebimas automobilis su ginkluota apsauga. Daškevičius su palyda išėjo iš restorano. Kai iki šarvuoto BMW buvo likę keli metrai, netikėtai pasigirdo šūvis… Net asmens sargybiniai negalėjo apsaugoti LBF vadovo nuo profesionalaus snaiperio kulkos. Vienintelis mirtinas šūvis buvo toks galingas, kad kulka kiaurai perėjo Daškės kūną ir net įstrigo restorano kasos aparate. Daškė suklupo greta restorano įėjimo.

Iškart po šios žmogžudystės kartu su Daške buvę R. Ivanauskas, G. Polita ir abi merginos sėdo į mašiną ir spruko nuo policijos į greitkelį Vilnius-Kaunas, bet vėliau buvo sugrąžinti į sostinę ir apklausti.

Tyrimas ir versijos

Tą pačią naktį teisėsaugininkai nustatė, kad profesionalus žudikas, greičiausiai pasamdytas iš Rusijos, buvo įsitaisęs priešais piceriją esančiame viename iš Vokiečių gatvės 15-ojo namo trečio aukšto butų. Bute, iš kurio snaiperis šovė į Daškę, buvo aptiktas tvarkingai padėtas (kaip vėliau paaiškėjo, iš vienos pakaunės sodybos pavogtas) medžioklinis graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu. Šalia jo - atidarytas plastikinis ginklo dėklas, o ant grindų mėtėsi tūtelė. Atlikęs savo juodą darbą snaiperis paspruko palikęs ne tik ginklą, bet ir neužrakintas buto duris.

2001-ųjų gruodžio 11-ąją, praėjus keletui savaičių po Daškės mirties, Kaune buvo sulaikytas Interpolo kelerius metus ieškotas kaliningradietis Leonidas Paršukovas. Kriminalistų teigimu, šis Afganistano karo veteranas, pravarde Lionia Piterskis, yra prisidėjęs prie verslininkų bei teisėsaugininkų užsakomųjų žmogžudysčių įvairiose šalyse. Prieš kiek laiko ne ką mažiau paslaptingomis aplinkybėmis mirė ir pakaunės ūkininkas Vaclovas Tarasevičius, iš kurio ginklo buvo nušautas R. Pasekmės ir atgarsiaiPo R.Daškevičiaus nužudymo R.Dromantas ėmėsi ypatingų atsargumo priemonių, nes dalis nužudyto vadeivos bendražygių įtarė jį ir rengėsi kruvinam kerštui. 2004 m. balandį prie savo namų buvo nušautas ir tuomet alkoholio bendrovės „Italiana International“ valdybos pirmininkas Valdas Jakutis, anksčiau su R.Daškevičiumi ir R.Dromantu, kaip manė pareigūnai, dalyvavęs šešėliniame cigarečių ir alkoholio versle su Kaliningrado nusikalstamo pasaulio veikėjais. Jo nužudymas iki dabar taip pat neišaiškintas.

Kai kurie R. Daškevičiaus gyvenimą neblogai žinoję kauniečiai skeptiškai vertina versiją, kad Daškė buvo nužudytas galbūt dėl konflikto su buvusiu draugu R. Dromantu. „Šie nesutarimai Kaune buvo daugeliui žinomi. Neatmetu versijos, kad tuo galėjo pasinaudoti ir senieji kriminalinio pasaulio autoritetai.

2001-ųjų gruodžio 11-ąją, praėjus keletui savaičių po Daškės mirties, Kaune buvo sulaikytas Interpolo kelerius metus ieškotas kaliningradietis Leonidas Paršukovas. Kriminalistų teigimu, šis Afganistano karo veteranas, pravarde Lionia Piterskis, yra prisidėjęs prie verslininkų bei teisėsaugininkų užsakomųjų žmogžudysčių įvairiose šalyse. Kriminalistų dėmesį šio vyriškio biografija ypač patraukė po Daškės žūties. Anot šaltinių, L. Piterskis apie nužudytą R. Daškevičių atsiliepė gana skeptiškai - esą šis buvęs pasipūtęs, vaizdavęs įtakingą bosą, tačiau iš tiesų toks nebuvęs.

Prieš kiek laiko ne ką mažiau paslaptingomis aplinkybėmis mirė ir pakaunės ūkininkas Vaclovas Tarasevičius, iš kurio ginklo buvo nušautas R. Daškevičius.

Šeima ir palikimas

Kai 2001 metų lapkričio 24-ąją pirmasis Gelijos sutuoktinis, tuomet 33-ejų Remigijus Daškevičius buvo nužudytas, ji liko su mažais jųdviejų sūnumis ant rankų. Nors Remiui buvo suteiktas toks pat vardas kaip tėvo, Gelija atskleidė, kad tai buvo šeimos sprendimas: „Nebuvo taip, kad tėtis išrinko vardą, jį išrinkome daug negalvodami. Mano mama pasiūlė mintį, kad gimus berniukui jį pavadintume tėčio vardu.“

Sūnūs Remigijus ir Germanas Daškevičiai tęsia muzikinę karjerą. Jų įkurta trepo grupė „Flying Saucer Gang“ (FSG) prieš keletą metų užpildė lietuvių muzikos industrijoje žiojėjusią skylę. Vyresnysis Daškės sūnus Remigijus Daškevičius, geriau žinomas Remio Retro slapyvardžiu, anksčiau kurį laiką artimai bendravo su Lietuvos socialinių tinklų įžymybe Karolina Meschino.

Kauniečio Daškės nužudymo, įvykdyto 2001 metų lapkričio 24-osios vakarą, tyrimas iki šiol buvo kupinas paslapčių. R. Daškevičių paslaptingojo snaiperio kulka pakirto šalia sostinės Trakų gatvėje esančio italų restorano „St. Valentino“ durų. Jau nuo seno sklandė versijos, kad 33 metų kauniečiui skirtą snaiperio kulką galėjo užsakyti buvęs jo verslo partneris aukštaūgis kaunietis, pravarde Ilgas, iki šiol neatsikratantis apsaugininkų palydos.

Kauno kriminaliniame pasaulyje seniai įtariama, kad R. Daškevičiaus nužudymą galėjo surengti buvęs jo artimas bičiulis R. Dromantas, pravarde Ilgas. Kaip tik 2001-aisiais labai paaštrėjo Daškės ir Ilgo santykiai. Iš vienos ir iš kitos pusės nuolat aidėjo šūviai ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrade, kur kauniečiai kartu vykdė stambius verslo projektus.

Buvęs Kauno kriminalinės policijos operatyvininkas Zenonas Rimša įsitikinęs, kad tokie žmonės kaip R. Daškevičius tiesiog negali ilgai gyventi. „Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti. Buvo gandų, kad vyko pasišaudymų…Į Ilgą kažkas šaudė. Kai išgirdome, kad Vilniuje nušautas Daškė, pamenu, su kolegomis svarstėme: gerai, kad ne Kaune“, - kalbėjo Z. Rimša.

Kauno kriminaliniame pasaulyje būta kalbų, kad Daškės mirties galėjo norėti tuo pat metu, 2001-ųjų spalį, po eilinės bausmės į laisvę sugrįžęs Kauno „Daktarų“ lyderis Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, šiuo metu Pravieniškėse atliekantis kalėjimo bausmę iki gyvos galvos. H. Daktaras iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prieš dešimtmetį rašytame laiške dėstė: „Kaune tais laikais visi buvo vadai ir tokio vienvaldžio lyderio nebuvo. Kai 1991-ųjų pabaigoje sugrįžau iš Sibiro, daugelis mane pažinojo ir gerbė. Kartais paklausdavo mano nuomonės, bet darydavo, kas ką panorėję. Jeigu būčiau buvęs vienvaldis lyderis, seniai mane būtų nušovę kaip Bakaną (Gintautą Bakanauską), Stankę (Vaidotą Stankevičių), Kęstutį Juršą, Paūką-Sašką (Aleksandrą Paukovą) ar Daškę, kurie nebuvo linkę eiti į kompromisus. Tokius anksčiau ar vėliau sunaikindavo.“

Profesionaliausia žmogžudystė Pasak ekspertų, R. Daškevičiaus nužudymas yra, ko gero, profesionaliausiai atlikta užsakomoji žmogžudystė Lietuvos kriminalistikos istorijoje. Kad Daškės žmogžudystė - profesionalaus žudiko darbas, sutiko ir buvęs ilgametis šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius. „Faktas, kad šis nusikaltimas labai meistriškai parengtas ir atliktas. Juk pasiruošta ir atsitraukti, todėl buvo sudėtinga tą nusikaltimą atskleisti“, - sakė V. Grigaravičius.

R. Daškevičius buvo palaidotas prestižinėje Kauno vietoje - Petrašiūnų kapinėse. Atsisveikinant su velioniu dalyvavo marga minia: Kauno šešėlinio pasaulio šulai, pogrindžio milijonieriai, gangsterių gaujų smogikai, paprasti kauniečiai - R. Daškevičiaus tėvų ir giminių artimieji.

tags: #remigijus #daskevicius #gimimo #data

• Naudinga informacija motinystei
• Dvynukų nėštumas ir svoris
• Kaip nustatomas išlaikymas vaikams?
• Kaip atpažinti nėštumą
• Ankstyvieji Putino gyvenimo metai