Vaikai, peržengę darželio ar mokyklos slenkstį, susiduria su įvairiausiais prisitaikymo prie naujos aplinkos, skaitymo, skaičiavimo, rašymo ar bendravimo iššūkiais. Šie iššūkiai yra natūrali mokymosi proceso dalis, tačiau labai svarbu pastebėti, kada vaikui juos įveikti savarankiškai sekasi sunkiau ir reikia papildomos mokytojo, psichologo, logopedo ar kito specialisto pagalbos. Siekiant, kad, esant poreikiui, ugdymo įstaigoje vaikui būtų teikiama reikiama švietimo pagalba ar pritaikytas ugdymo procesas, reikia atpažinti vaiko ugdymosi sunkumus ir jų priežastis. Tuo tikslu yra atliekamas pirminis ugdymosi poreikių įvertinimas ugdymo įstaigoje ar specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT).

Vaiko raidos ypatumai pagal amžiaus tarpsnius

Kūdikiams iki 1 metų būdinga, kad jie bijo nepažįstamųjų ar naujų vietų, dažnai net be aiškios priežasties keičiasi emocijos, būdingi pykčio priepuoliai ir priešinimasis. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai gali pasakyti kelis žodžius ir supranta jų reikšmę, sunkumus bando spręsti bandymų ir klaidų būdu, yra labai smalsūs, tyrinėja pasaulį, tačiau kol kas dar negali atskirti gėrio nuo blogio.

1-2 metų mažyliai jau pradeda suprasti daiktų paskirtį, žaisti įsivaizdavimo žaidimus, mėgdžioti suaugusiuosius, tačiau iš jų dar nereikėtų tikėtis, kad žais bendrus žaidimus su kitais vaikais ar dalinsis savo žaislais. Šiame amžiuje vaikai jau gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, tačiau gali ir tiesiog ignoruoti tai, kas jiems sakoma, ar protestuoti rėkdami.

2-3 metų vaikai jautriai reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali parodyti užuojautą, tačiau visgi kol kas pirmenybę dar teikia savo paties, o ne kitų poreikiams. Taip pat vaikai mėgsta fantazuoti, be to, dažnai išgyvena įvairias baimes, kurių nereikėtų ignoruoti ar iš jų juoktis. Mokosi kalbėti trumpais, 3-4 žodžių sakiniais, nori mokytis naujų žodžių ar jų reikšmių. Taip pat šiame amžiuje vaikai pradeda jaustis nepriklausomi nuo suaugusiųjų, todėl dažnai gali prieštarauti nurodymams. Tokiose situacijose svarbu pasiūlyti keletą galimų sprendimų, kad pats vaikas galėtų pasirinkti, kaip jis elgsis.

4-6 metų vaikai jau gali laikytis nesudėtingų žaidimo taisyklių, gali dalintis ir išlaukti savo eilės, tačiau vis dar linkę išbandyti leidžiamas ribas. Šiame amžiuje vaikai jau turėtų kalbėti visiškai suprantamai, gebėti paaiškinti žinomų žodžių reikšmes, įsitraukti į diskusiją, užduoti klausimus. Jų gera pusiausvyra ir koordinacija. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, susijusius su jų patirtais dalykais. Jiems vis dar reikalinga suaugusiųjų žmonių kontrolė.

7-12 metų vaikams būdingas labai stiprus teisingumo jausmas, atsiranda konfliktas tarp tėvų (globėjų, rūpintojų) (toliau - tėvai) ir bendraamžių vertybių. Kalba jau visiškai išvystyta, suvokia abstrakčias sąvokas. Jiems patinka žaisti ir dirbti su kitais, turi draugų, tačiau dažniausiai žaidžia su savo lyties bendraamžiais, mėgdžioja savo lyties suaugusiuosius. Nors dažnai rodo savo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, tačiau kartais vis dar gali elgtis vaikiškai ir neapgalvotai.

13-18 metų paaugliai siekia tapti savarankiški ir nepriklausomi, dažnai jaučiasi nesuprasti, itin būdinga nuotaikų kaita. Labai svarbus bendraamžių pritarimas ir įvertinimas, užmezga artimas draugystes. Tinkamu elgesiu laiko tokį, kuris nesiskiria nuo jiems artimų bendraamžių grupės. Dažni konfliktai su tėvais, nes paaugliai dažnai prieštarauja šeimos vertybėms, tėvų lūkesčiams.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) nustatymas ir teikiama pagalba

Taigi vaikui augant ir mokantis jam gali būti sudėtinga susikaupti, suprasti ir atlikti paskirtas užduotis, mokytis naujų dalykų, laikytis sutartų taisyklių, bendrauti su kitais vaikais ir mokytojais, gali išryškėti skaitymo, rašymo, skaičiavimo sunkumai. Susidūrus su iššūkiais ar kilus abejonių, kad galbūt Jūsų vaikui reikia pagalbos, rekomenduojame nedelsti ir pasikalbėti su vaiką ugdančiais mokytojais ar ugdymo įstaigoje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais - psichologu, logopedu, specialiuoju pedagogu ar socialiniu pedagogu, aptarti ugdymosi situaciją ir pagalbos vaikui poreikį.

Visų pirma, pagalbą sunkumų patiriančiam vaikui teikia mokytojas. Tačiau būna taip, kad vien mokytojo pagalbos vaikui kylantiems iššūkiams įveikti neužtenka. Tokiu atveju yra organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu kartu su tėvais aptariami vaikui kylantys sunkumai, susitariama, kad mokyklos specialistai, siekdami geriau susipažinti su mokinio ypatumais, atliks vaiko vertinimą, kuris, kaip jau minėta anksčiau, vadinamas pirminiu ugdymosi poreikių įvertinimu.

Trumpai aptarkime, ką daro kiekvienas specialistas. Psichologas įvertina vaiko intelektinius gebėjimus, elgesio ir (ar) emocinius sunkumus ir, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais, stiprina jo psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą. Specialusis pedagogas įvertina mokinio ugdymosi galias ir sunkumus, pagalbos ugdymosi procese poreikį ir padeda išmokti ugdymo turinį, lavina sutrikusias funkcijas. Gestų kalbos vertėjas teikia pagalbą vaikams, dėl klausos sutrikimo negalintiems vartoti žodinės kalbos.

Svarbu paminėti, kad, atvykstant į PPT dėl įvertinimo, reikėtų, jog vaiką lydėtų bent vienas iš tėvų. Būtent tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir gali pateikti specialistams su vertinimu susijusią išsamią informaciją apie vaiko raidą, sveikatą, aplinką, kurioje jis auga, vaiko turimus gebėjimus ar patiriamus sunkumus bei vaiko poreikius. Taip pat tėvų buvimas kartu su vaiku pradžioje, susipažįstant su aplinka ir specialistais, padeda jam lengviau apsiprasti naujoje aplinkoje, nusiteikti darbui.

Kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, suprasti, kokios priežastys gali lemti kylančius ugdymosi sunkumus, todėl dažniausiai kiekvienas specialistas vaiko gebėjimus vertina atskirai, o bendrai visų specialistų įvertinimai gali užtrukti iki 6-8 valandų. Tarp skirtingų specialistų vertinimų yra daromos pertraukos, o kartais gali reikėti į PPT atvykti net keletą kartų, kad vaikas vertinimo metu būtų dėmesingas, nepervargtų ir parodytų tikruosius savo gebėjimus.

Dažnai tėvai nustemba, kad vaiko vertinimo metu jų būna paprašoma palaukti atskirai nuo vaiko. Svarbu suprasti, kad taip siekiama išvengti bet kokios galimos įtakos vertinimo procese. Vaikui bet kokia tėvų reakcija į jų pateikiamus atsakymus, net paprastas atodūsis, yra labai svarbi ir, priklausomai nuo vaiko jautrumo ar santykio su tėvais, gali nulemti jo norą pasirodyti kuo geriau arba užsisklendimą. Kartais tėvai, matydami, kad jų vaikui sunkiau sekasi atlikti pateikiamas užduotis, nori jam padėti, bet juk vertinami ne tėvų, o vaiko gebėjimai. Be to, juk ir mokykloje vaikas būna be tėvų.

Pirminis ugdymosi poreikių ir (ar) specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas atliekamas vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu. Mokyklos specialistų siūlymas kreiptis į PPT dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo dažnai išgąsdina sunkumų patiriančio vaiko tėvus. Tačiau PPT atliekamo įvairiapusio vaiko gebėjimų įvertinimo tikslas - sukurti geriausias ugdymosi sąlygas kiekvienam vaikui. Taigi PPT atliktas įvertinimas yra pagalba tiek tėvams, tiek mokytojams, nes atlikus įvertinimą specialistai aptaria su tėvais jo metu gautus rezultatus, vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduoja geriausiai vaiko poreikius atliepiančius bendravimo su vaiku, jo ugdymo būdus ir metodus, vertinimo išvadose pateikia rekomendacijas ugdymui ir jo pritaikymui, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius paskiriama švietimo pagalba. Labai svarbu, kad pateiktų rekomendacijų laikytųsi tiek mokykla, tiek tėvai, namuose įtvirtindami vaiko įgūdžius, nes geriausia pagalba vaikui, kai mokykla ir tėvai veikia kartu, pasitikėdami vieni kitais.

Vaiko, kuris dar nepradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įvertinimo eiga šiek tiek skiriasi, todėl trumpai aptarkime ir ją. Jeigu Jūsų vaikas dar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau pastebite, kad vaikas neaiškiai kalba, sunkiai supranta aplinkinių kalbą, nemoka pagal situaciją tinkamai išreikšti emocijų, yra užsisklendęs ar kaip tik pernelyg siekiantis bendrauti net su nepažįstamais jam žmonėmis, jei yra nerangus ar pernelyg judrus, jo elgesys kelia iššūkių Jums ar kitiems artimiesiems, atsiranda sunkumų vaikui mokantis naujų įgūdžių, tuomet galite kreiptis į savo savivaldybės PPT. Įstaigos specialistai, susipažinę su esama vaiko situacija, suteiks Jums informacijos, konsultuos ir, esant poreikiui, atliks vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Svarbu paminėti, kad kreipiantis į PPT reikia pateikti prašymą raštu, vaiko piešinius ar kitokius darbelius, vaiko sveikatos būklės vertinimo dokumentų kopijas, individualų ankstyvosios reabilitacijos planą (jeigu toks yra sudarytas ir vykdomas).

Kadangi kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, suprasti, kokios priežastys gali lemti kylančius sunkumus, todėl kaip ir besimokančio vaiko, taip ir nelankančio ugdymo įstaigos vaiko gebėjimus dažniausiai kiekvienas specialistas vertina atskirai. Atlikę vaiko raidos, gebėjimų ir patiriamų sunkumų įvertinimą PPT specialistai pateiks išsamias išvadas, aptars su Jumis vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, pateiks rekomendacijų dėl vaiko ugdymo, švietimo pagalbos teikimo.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų ypatumai ir problemos

Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai.

Tėvams ar mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.

Regos sutrikimai

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.

Klausos sutrikimai

Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.

Intelekto sutrikimai

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.

Mokymosi, elgesio ir kalbos sutrikimai

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).

Mokymosi sutrikimai

Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).

Įtraukusis ugdymas ir pagalbos mokiniui specialistų vaidmuo

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės.

Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, t. y. Socialinė aplinka ir ugdymas. Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.

Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas.

Esama situacija ir problemos Lietuvos švietimo sistemoje

Lietuvos švietimo sistemoje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams užtikrinama specialioji pedagoginė pagalba. Tačiau, specialistų teigimu, dėl per didelio mokinių skaičiaus etatui, reikiama kokybiška ir efektyvi pagalba ne visada užtikrinama.

Pagal galiojančius teisės aktus: 1 logopedo etatas skiriamas 40 sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų, ugdomų pagal specialiąsias ugdymo programas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai teigia, kad kai kurių savivaldybių taupymo sumetimais per didelis nustatytas mokinių skaičius specialiųjų pedagogų etatui yra dar labiau padidinamas. Tuo tarpu mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir toliau daugėja, o naujų etatų nesteigiama.

Rimos Juškienės teigimu: „Pavyzdžiui, mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, logopedas turi dirbti su 25-30 vaikų, vykdančioje pradinio ugdymo programas - su 40-45 mokinių, o vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo programas - su 55-60 mokinių, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tačiau, deja, beveik visose mokyklose logopedas yra priverstas dirbti su gerokai daugiau mokinių. Realiai vienam vaikui užsiėmime jis gali skirti tik apie 5 minutes.“ Specialusis pedagogas, nepaisant nustatyto etatui mokinių skaičiaus, dirba su visais mokiniais mokykloje, kuriems reikalinga jo pagalba. Jis padeda mokiniams įveikti dalyko programą, bet vienam mokiniui gali padėti tik per 2-3 pamokas per savaitę. Kai kurių savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokinių skaičiaus, tenkančio logopedo, specialiojo pedagogo etatams, net prieštarauja ministro įsakymui, kad tik sutaupytų lėšų mokinių sąskaita. Todėl yra atvejų, kad logopedams tenka ir po 70- 80 vaikų. Tai ne tik nenormalu, bet ir nehumaniška tiek vaikų, tiek pedagogų atžvilgiu.“

Kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai, kurie numato, jog psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turu būti skiriama ne mažiau 4 proc. MK lėšų (buvo - 3 proc.).

Be logopedo etato, švietimo įstaigose gali būti nustatomi ir kiti etatai, priklausomai nuo įstaigos specifikos ir mokinių poreikių: Patalpoms, kuriose dirba antra pamaina arba pailgintos darbo dienos grupė, valyti papildomai nustatoma 0,5 etato (500 kvadratinių metrų valomo grindų ir laiptų ploto). Mokytojo padėjėjo 0,5 etato nustatoma klasei mokiniams, besimokantiems ir gyvenantiems 5 dienas per savaitę. Specialiojo pedagogo etatas skiriamas mokiniams, turintiems specifinių pažinimo, intelekto, elgesio ir emocijų, fizinių ir judėjimo sutrikimų.

Pagalbos mokiniui specialistai šiemet pagaliau sulaukė šiek tiek dėmesio. Kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai, kurie numato, jog psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turu būti skiriama ne mažiau 4 proc. MK lėšų (buvo - 3 proc.). Be to, lėšos švietimo pagalbai atskirtos nuo valdymo lėšų, o to profesinės sąjungos siekė jau seniai. Tačiau, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkės Rimos Juškienės, problemų dar liko apsčiai. Ir taip per didelis nustatytas mokinių skaičius specialiųjų pedagogų etatui kai kurių savivaldybių taupymo sumetimais yra dar labiau padidinamas, o gaunami atlyginimai nesuteikia kokybiško poilsio, nekompensuoja išeikvotų jėgų, kas veda prie profesinio perdegimo. Tuo tarpu mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ir toliau katastrofiškai daugėja, o nauji etatai, deja, nesteigiami.

R. Juškienė įsitikinusi, jog specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams mokyklose vis dar neužtikrinama reikiama kokybiška ir efektyvi specialioji pedagoginė pagalba dėl per didelio mokinių skaičiaus etatui. Ši problema keliama jau seniai, tačiau nesprendžiama ji tik aštrėja. „Pavyzdžiui, mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, logopedas turi dirbti su 25-30 vaikų, vykdančioje pradinio ugdymo programas - su 40-45 mokinių, o vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo programas - su 55-60 mokinių, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tačiau, deja, beveik visose mokyklose logopedas yra priverstas dirbti su gerokai daugiau mokinių. Realiai vienam vaikui užsiėmime jis gali skirti tik apie 5 minutes. Visų mokinių sutrikimai skirtingi, todėl logopedo darbas su mokiniais turi būti maksimaliai individualizuotas. Tačiau kokią kokybišką ir efektyvią pagalbą galime suteikti vaikui per 5 minutes?“, - retoriškai klausia R. Juškienė. O štai specialusis pedagogas, nepaisant nustatyto etatui mokinių skaičiaus, dirba su visais mokiniais mokykloje, kuriems reikalinga jo pagalba. „Per pamokas jis padeda mokiniams įveikti dalyko programą, bet vienam mokiniui gali padėti tik per 2-3 pamokas per savaitę. Dirbdamas su 5-8 skirtingų sutrikimų ir skirtingų klasių iš skirtingų dalykų pamokų atėjusiais mokiniais, specialusis pedagogas, aiškindamas kiekvienam individualiai dėstomą medžiagą, negali tuo pačiu ir koreguoti sutrikimų: lavinti dėmesį, girdimąjį ir regimąjį suvokimą, regimąją ir girdimąją atmintį, mąstymą ir pan. Mokiniui specialiosios pedagoginės pagalbos reikia kur kas daugiau, nei jis gauna“, - konstatuoja LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centro vadovė.

Maža to, kai kurių savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokinių skaičiaus, tenkančio logopedo, specialiojo pedagogo etatams, net prieštarauja ministro įsakymui, kad tik sutaupytų lėšų mokinių sąskaita. Pavyzdžiui, logopedo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 15-30 mokinių; 0,5 etato - 31-40 mokinių; 0,75 etato - 41-54 mokiniai; 1 etatas - 55 ir daugiau mokinių. Arba logopedo pareigybė […] mokykloje-darželyje ir […] mokykloje-daugiafunkciame centre (jame mokosi didelių ir labai didelių poreikių mokiniai) nustatoma, jei mokykloje yra vaikų (mokinių), turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 10-25 vaikų; 0,5 etato - 26-45 vaikų; 1 etatas - 46 ir daugiau vaikų. Specialiojo pedagogo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių specifinių pažinimo, intelekto, elgesio ir emocijų, fizinių ir judėjimo sutrikimų: 0,5 etato - iki 20 mokinių; 1 etatas - 21 ir daugiau mokinių. Ikimokyklinėse įstaigose savivaldybės taip pat nustato didesnius skaičius, pvz.: logopedo pareigybė nustatoma, jei ugdoma vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 8-15 vaikų; 0,5 etato - 16-30 vaikų; 1 etatas - 31-45 vaikai; 1,25 etato - 46 ir daugiau vaikų. „Tokie sprendimai puikiai iliustruoja, kad etatui nustatoma tiek mokinių su problemomis, kiek jų realiai yra įstaigose. Todėl yra atvejų, kad logopedams tenka ir po 70- 80 vaikų. Tai ne tik nenormalu, bet ir nehumaniška tiek vaikų, tiek pedagogų atžvilgiu“, - mano R. Juškienė. Jos teigimu, blogėjant mokinių ugdymo(si) rezultatams, reikia ne iki begalybės didinti mokinių skaičių, tenkantį specialiųjų pedagogų bei logopedų etatams, o priešingai - jį mažinti. Taip mokyklose atsirastų daugiau šių specialistų, kas ženkliai pagerintų ugdymo kokybę.

Dar viena problema - nuvertintas specialiojo pedagogo (logopedo), dirbančio ikimokyklinėse ugdymo įstaigose su išskirtinių poreikių vaikais, darbas. Mat auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams metodininkams, dirbantiems specialiosiose ugdymo įstaigose 26 valandas per savaitę, mėnesinių tarnybinių atlyginimų koeficientai yra 19,05-20,2, o specialiesiems pedagogams metodininkams, dirbantiems 27 valandas, atlyginimų koeficientai - 17,45-18,9. R. Juškienės teigimu, minėtų specialistų darbas yra nepalyginamas, nes specialusis pedagogas šalia tiesioginio darbo su vaikais, turi pagelbėti ir tam pačiam auklėtojui bei priešmokyklinio ugdymo pedagogui rengiant ugdymo programas, konsultuoti juos ir vaikų tėvus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (vaikų) ugdymo klausimais, bei pasiekti gerų rezultatų dirbdamas su vaikais. Skiriasi ir vaikų skaičius, aišku, irgi ne specialiųjų pedagogų naudai. LŠDPS Pagalbos mokiniu specialistų centro pirmininkė ir jos kolegės įsitikinusios, jog tai nėra teisinga: specialistai dirba ilgesnes darbo valandas, sudėtingesnį, didesnio pasirengimo reikalaujantį darbą, o atlyginimai žymiai mažesni.

Taip pat iki šiol nėra atskirta Mokytojų ir Pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų Pagalbos mokiniui specialisto (specialiojo pedagogo) veiklos vertinimo sričių, kriterijų ir požymių lentelė. Juose numatyti kai kurie kriterijai visiškai netinka specialiesiems pedagogams, pvz., ugdytiniai olimpiadų, konkursų nugalėtojai, laureatai; brandos egzaminų užduočių parengimas. Anot R. Juškienės, prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė buvo parengusi rekomendacijas, kuriose siūlyta Pagalbos mokiniui specialistų veiklos vertinimo sritis, kriterijus ir požymius išskirti į atskirą lentelę. „Buvom parengę naują lentelę ir naujų nuostatų rengėjai buvo pažadėję pakeisti, bet… taip ir liko“, - apgailestauja ji. LŠDPS pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė kviečia visus logopedus, specialiuosius pedagogus, tiflopedagogus, surdopedagogus, socialinius pedagogus, psichologus vienytis ir kartu siekti padorių darbo sąlygų, aukštesnių atlyginimų ir tuo pačiu - kokybiškesnės pagalbos mokiniams. „Mūsų neorganizuotumas nustumia mums rūpimų klausimų sprendimą nacionaliniu lygmeniu į antrą planą, nes didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos, kurie garsiai ir užtikrintai artikuliuoja savo problemas. Todėl būkime ir mes aktyvūs bei vieningi“, - ragina LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė Rima Juškienė.

tags: #del #logopediniu #vaiku #skaiciaus #ikimokykllinio #ugdymo

• Išmokos nėštumo ir gimdymo metu
• Valentino dienos receptų kolekcija
• Kaip prižiūrėti vaikų akis
• Ugdytojai Gabijos akademijoje
• Otito priežastys nėštumo metu