Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra teisinė pareiga, kuri galioja, kol vaikai negali patys savęs išlaikyti. Tai, kad vaikas įgijo privalomą vidurinį išsilavinimą, nebūtinai reiškia, kad jis tapo pajėgus patenkinti savo poreikius. Pilnametystė neturi jokios teisinės reikšmės išlaikymo prievolės trukmei. Gebėjimas save išlaikyti aiškinamas plačiąja prasme ir yra suprantamas kaip gebėjimas patenkinti visus poreikius arba sumokėti su savarankišku gyvenimu susijusias išlaidas (t. y. iš nuosavų lėšų). Šis gebėjimas turi būti ilgalaikis.
Praktikoje teismai remiasi faktu, kad tėvų išlaikymo prievolė yra lanksti, nes kraujo giminystei netaikomi jokie terminai ir todėl ši prievolė gali būti atnaujinama, jeigu, pvz., vaikai vėliau nusprendžia studijuoti arba jeigu vidurinę mokyklą baigę vaikai iš karto nepriimami į universitetą. Kai įmonėje ir kur kitur dirbantis vaikas pradeda gauti reguliarias darbo pajamas, sprendimas dėl išlaikymo prievolės pabaigos priimamas paprasčiau. Atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje, gausybę įvairių studijų formų ir švietimo įstaigų, poreikį mokytis užsienio kalbų, kad vaikas galėtų pritaikyti įgytas žinias praktikoje, persikvalifikavimo kursus, tęstinį švietimą, studijas užsienyje ir poreikį nuolat kelti kvalifikaciją, teismams tampa sudėtinga nustatyti momentą, nuo kurio vaikas geba savimi pasirūpinti.
18 metų amžius yra svarbus procesiniu požiūriu. Iki vaiko pilnametystės teismas savo iniciatyva gali pradėti bylą dėl išlaikymo; nuo šio amžiaus ribos byla gali būti pradėta tik pateikus prašymą. Suaugusio vaiko pateiktas prašymas gali būti adresuotas vienam iš tėvų arba abiem tėvams ir jame būtina nurodyti, kokio dydžio išlaikymo išmoką siekiama prisiteisti, taip pat laiką, nuo kurio prašoma mokėti išlaikymą.
Išlaikymo priteisimo tvarka
Jeigu šalis, privalanti mokėti išlaikymą, ir teisę į išlaikymą turinti šalis nesusitaria, tinkamą jurisdikciją turintis apylinkės teismas priima sprendimą dėl išlaikymo prievolės. Išskyrus bylas, susijusias su tėvų prievole išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas bylą šaliai, privalančiai mokėti išlaikymą, (atsakovui) iškelia remdamasis teisę į išlaikymą turinčios šalies (pareiškėjo) pateiktu prašymu.
Teisme kiekvienas asmuo gali veikti savarankiškai kaip bylos šalis (t. y. turėti procesines teises), jeigu jis yra veiksnus ir savo veiksmais gali įgyti teises ir prisiimti pareigas. Nepilnamečiam vaikui nė vienas iš tėvų negali atstovauti bylose, susijusiose su teisiniais veiksmais, dėl kurių kiltų tėvų ir nepilnamečio vaiko interesų konfliktas arba interesų konfliktas tarp to paties tėvo (motinos) atstovaujamų kelių nepilnamečių vaikų.
Teritorinė jurisdikcija apibrėžta Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje. Dalykinė jurisdikcija reglamentuojama Ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu. Apylinkių teismai visada turi teritorinę jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija. Paprastai kompetenciją turi atsakovo (t. y. asmens, kuriam adresuotas prašymas) gyvenamosios vietos teismas, t. y. teritorinės jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią atsakingas yra atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Jurisdikciją turintis atsakovo bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje gyvena asmuo arba, jeigu asmuo negyvena tokioje teritorijoje, teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra apsistojęs asmuo. Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekse aiškiai nurodyti specialūs atvejai, kada šios taisyklės nesilaikoma.
Procesinį veiksnumą turintis pareiškėjas (išlaikymo gavėjas) tinkamą jurisdikciją turinčiam teismui gali tiesiogiai pateikti prašymą iškelti bylą. Be bendro pobūdžio informacijos, prašyme iškelti bylą būtina pateikti tam tikrą specifinę informaciją, kuri nurodyta Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 25-26 straipsniuose. Prašymai gali būti pateikiami raštu popieriuje arba elektroniniu būdu. Elektroninis prašymas, pateiktas be autorizacijos pagal atitinkamus specialius teisės aktus, be to, turi būti siunčiamas popierine forma arba elektroniniu būdu su autorizacija pagal atitinkamus specialius teisės aktus. Būtina pateikti tiek prašymo, įskaitant priedus, kopijų, kad teismui atitektų vienas prašymo originalas ir kiekviena priešinga šalis gautų po vieną patvirtintą originalo kopiją, įskaitant reikalingus priedus.
Su teismine vaiko apsauga susijusioms byloms teismo mokesčiai netaikomi pagal bylos dalyką. Teismas, gavęs prašymą, gali atleisti nuo teismo mokesčių, jei tai pateisinama atsižvelgiant į šalies aplinkybes (Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 254 straipsnis). Teisinės pagalbos teikimo mechanizmas ir būdas, kuriuo Teisinės pagalbos centras teikia pagalbą fiziniams asmenims, kurie dėl patiriamų sunkumų negali pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, kad tinkamai įgyvendintų ir apgintų savo teises, ir teikiamos teisinės pagalbos dydis reglamentuojami Teisinės pagalbos teikimo sunkioje padėtyje esantiems asmenims įstatymu Nr. 327/2005 ir šį įstatymą iš dalies keičiančiais Teisės specialistų įstatymu Nr. 586/2003 ir Licencijuojamos prekybos įstatymu Nr. 455/1991 (su pakeitimais), kuris iš dalies pakeistas įstatymu Nr. 8/2005.
Išlaikymo dydžio nustatymas ir peržiūrėjimas
Šeimos bylose teismai visada kiekvieną bylą nagrinėja individualiai, atsižvelgdami į konkrečias jos aplinkybes, todėl įstatyme nenustatytas joks konkretus išlaikymo išmokos dydis. Pagal Šeimos įstatymo 75 straipsnio 1 dalį teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į teisėtus išlaikymo gavėjo poreikius ir šalies, privalančios mokėti išlaikymą, gebėjimus, galimybes ir finansinę padėtį. Kalbant apie tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymą pažymėtina, kad abu tėvai privalo pagal savo gebėjimus, galimybes ir finansinę padėtį prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Vaikas turi teisę į vienodą su tėvais pragyvenimo lygį. Nustatydamas išlaikymo išmokų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų asmeniškai ir kaip prižiūri vaiką. Šeimos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus išlaikymo išmokos dydis (šiuo metu 27,13 EUR).
Pagal Šeimos įstatymo 78 straipsnį, pasikeitus aplinkybėms, su išlaikymo reikalavimais susiję susitarimai arba teismo sprendimai gali būti peržiūrimi. Kitaip nei nepilnamečio vaiko išlaikymo atveju (plg. Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 121 straipsnį) sprendimai dėl išlaikymo gali būti keičiami arba panaikinami tik pateikus prašymą. Jeigu nepilnamečiam vaikui mokama išlaikymo išmoka panaikinama arba sumažinama atgaline data už tam tikrą praėjusį laikotarpį, joks sumokėtas išlaikymas nėra grąžinamas.
Pagal Šeimos įstatymo 76 straipsnį išlaikymo išmokos turi būti mokamos reguliariais periodiniais kiekvieną mėnesį iš anksto mokamais mokėjimais. Abipusiai reikalavimai, kaip išlaikymo reikalavimai, gali būti įskaitomi susitarimu. Su nepilnamečiams vaikams mokamomis išlaikymo išmokomis susiję reikalavimai negali būti įskaitomi. Jeigu šalis, privalanti mokėti išlaikymą, vėluoja mokėti teismo priteistą išlaikymo išmoką, išlaikymo gavėjas pagal civilinės teisės nuostatas turi teisę siekti, kad jam būtų sumokėti delspinigiai už pavėluotai sumokėtą išlaikymą.
Išlaikymo išmokų išieškojimas
Išlaikymo išmokas išieško antstoliai. Vykdymo bylos pradedamos pateikus prašymą dėl vykdymo. Procedūra reglamentuojama Slovakijos Respublikos Nacionalinės Tarybos teismo pareigūnų ir arešto įstatymu Nr. 233/1995 (Vykdymo proceso įstatymas) ir šį įstatymą iš dalies keičiančiais tam tikrais kitais įstatymais (su pakeitimais). Dažniausiai išlaikymo išmokos išieškomos areštuojant šalies, privalančios mokėti išlaikymą, darbo užmokestį arba kitas pajamas. Jeigu priimama nutartis dėl vykdymo, kuria nustatoma pareiga sumokėti pinigų sumą, siekiant išieškoti nesumokėtas išlaikymo išmokas galima pasinaudoti ne tik darbo užmokesčio arba kitų pajamų areštu, bet ir kitomis papildomomis priemonėmis: trečiosios šalies skolos rašteliu, kilnojamojo turto, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto ar įmonės pardavimu arba nutartimi dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo.
Pastaroji priemonė yra ypač svarbi išieškant išlaikymą. Antstolis gali liepti sustabdyti bet kurio asmens, kuris nesilaiko teismo sprendimo dėl išlaikymo, vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Be to, antstolis kompetentingai policijos įstaigai įteikia vykdymo nutartis dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Išnykus vykdymo pagrindams, antstolis nedelsdamas priima nutartį atkurti sustabdyto vairuotojo pažymėjimo galiojimą.
Šeimos įstatymo 77 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams dėl išlaikymo išieškojimo netaikomi jokie senaties terminai. Tačiau išlaikymas gali būti priteisiamas tik nuo tos dienos, kurią teismas pradeda nagrinėti bylą. Išlaikymo išmokos nepilnamečiam vaikui atgaline data gali būti priteisiamos už ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo dienos, tačiau turi būti ypatingos tai pateisinančios priežastys.
1) Galutiniu teismo arba kitos institucijos sprendimu nustatyta teisė nustoja galioti suėjus dešimties metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią šalis, privalanti mokėti išlaikymą, turėjo įvykdyti sprendimą. Šalies, privalančios mokėti išlaikymą, raštu pripažinta teisė dėl jos pagrindų ir sumos nustoja galioti suėjus dešimties metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pripažinimo dienos; tačiau jeigu pripažinimo rašte yra nurodytas įvykdymo terminas, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus šiam terminui. 2) Tas pats ieškinio senaties terminas taip pat taikomas atskiroms mokėjimo dalims, nurodytoms sprendime arba pripažinimo rašte; atskiroms mokėjimo dalims taikomas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareigos mokėti tokią dalį atsiradimo dienos. Jeigu visą skolą reikia grąžinti todėl, kad nebuvo sumokėta viena įmokos dalis, dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareigos sumokėti nesumokėtą įmokos dalį atsiradimo dienos.
Vaiko išlaikymas, kai vaikas gyvena užsienyje
Jeigu byla yra susijusi su užsienio šalimi, pagalbą gali suteikti Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centras (Centrum pre medzinárodnoprávnu ochranu detí a mládeže). Centras padeda išieškoti išlaikymą bylose, kuriose prievolę mokėti išlaikymą vaikui turintis asmuo gyvena užsienyje, o išlaikymo gavėjas gyvena Slovakijoje arba atvirkščiai. Pakaitinio išlaikymo įstatyme Nr. 201/2008 ir iš dalies jį keičiančiame Šeimos įstatyme Nr. 36/2005, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai, kaip apibrėžta Slovakijos Respublikos Konstitucinio Teismo (Ústavný súd) sprendime Nr. 615/20006, nustatytas mechanizmas, kurį taikant išlaikymo gavėjams pakaitinį išlaikymą iš anksto gali mokėti valstybė (darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnyba (úrad práce, sociálnych vecí a rodiny)).
Slovakijos darbo, socialinių reikalų ir šeimos ministerija įsteigė Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centrą, kurį ji valdo tiesiogiai kaip valstybės finansuojamą organizaciją, užtikrinančią vaikų ir jaunimo teisinę apsaugą, kai byloje dalyvauja užsienio šalis. Centras visoje Slovakijos teritorijoje veikia nuo 1993 m. Pagal iš dalies pakeistą Socialinės paramos įstatymą Nr. 195/1998 centras nuo 1998 m. liepos 1 d. Špitálska 8, P. O. E. Faks. Slovakijos Respublikoje centras veikia kaip centrinė institucija pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau - Išlaikymo reglamentas) ir pagal 2007 m. Būdami užsienyje negalite prašymo teikti tiesiogiai centrui.
Tarpvalstybinėse išlaikymo bylose teisinės pagalbos teikimas priklauso nuo pagal Išlaikymo reglamento 44 straipsnio 3 dalį pateikto prašymo. Jeigu bylose reikalinga teisinė pagalba, nemokama teisinė pagalba fiziniams asmenims, nesulaukusiems 21 metų, teikiama pagal Reglamento 46 straipsnį. Teisinės pagalbos kriterijų neatitinkantys pareiškėjai privalo sumokėti teismo mokesčius pagal Teismo mokesčių ir įrašų teistumo registre kopijų įstatymą Nr. 71/1992. Pagal šį įstatymą mokesčiai netaikomi su vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymu susijusiose bylose. Pareiškėjai, kurie asmeniškai kreipiasi dėl išlaikymo sprendimo arba prašydami padidinti išlaikymo išmokas, taip pat atleidžiami nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius.
Centrinė institucija, kaip ji apibrėžta Išlaikymo reglamento 49 straipsnio 1 dalyje, yra Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centras, kuris buvo įsteigtas 1993 m. vasario 1 d. Nebuvo jokio poreikio nustatyti jokių konkrečių priemonių, susijusių su Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje aprašyta veikla, nes centras veikė kaip pagal tarptautinius susitarimus (visų pirma pagal 1956 m. birželio 20 d. Konvenciją dė...
Nustačius, kad asmuo negyvena Lietuvoje, jums bus bejėgiai padėti ir antstoliai, nes jie veikia tik Lietuvos teritorijoje. Jei žinoma, kurioje užsienio šalyje gyvena alimentų nemokantis tėvas ir jis ten dirba legaliai, tuomet įsiskolinimą už vaikų išlaikymą galima bandyti išieškoti tarptautinių teisinių procedūrų keliu. Tiesa, tuomet teks pradėti teisinius procesus toje šalyje, kurioje įsikūręs skolininkas, ir plačiai atverti piniginę teisininkų paslaugoms apmokėti.
Teks apsiginkluoti kantrybe. Tačiau pasitaiko atvejų, kai lietuvės motinos kreipiasi į užsienio advokatus ir antstolius, kurių pagalba išieškomi alimentai iš užsienyje skolininko gaunamų pajamų ar įsigyto turto. Kaip DELFI pasakojo iš Ispanijoje įsikūrusio buvusio sutuoktinio alimentus bandanti išieškoti Daiva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. pats.), šis procesas pirmiausia reikalauja apsiginkluoti kantrybe. „Alimentų išieškojimas vyksta jau ketvirtus metus, tačiau aš neprarandu vilties, kad man pavyks. Jeigu žinai, kurioje šalyje gyvena alimentų nemokantis vaiko tėvas - mano atveju Ispanijoje, legaliai dirba ir dar turi turto, tuomet yra paprasčiau. Viskas vyksta per advokatą, kuris bendrauja su tos šalies advokatu. Man labai pasisekė, kad tuo užsiima teisininkai, nes kitaip negali priversti mokėti alimentų, tai priklauso nuo žmogaus geranoriškumo“, - kalbėjo Daiva ir ragino kitas moteris nenuleisti rankų.
Kadangi išlaikymas vaikui priteisiamas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teisme, pirmiausia buvo kreiptasi į vieną Lietuvos teismų. Ir nors 2006 metais išlaikymas buvo priteistas, tačiau išieškoti nepavyko nei cento, nes vaiko tėvas Lietuvoje neturėjo jokio turto ir todėl Lietuvos antstoliai buvo bejėgiai. Tačiau mums pavyko sužinoti, jog skolininkas gyvena Ispanijoje“, - bylos eigą pasakojo advokatas G. Žlioba. Tuomet advokatas kreipėsi pagalbos į Ispanijoje veikiančią advokatų kontorą. Kai buvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis ir apmokėta Ispanijos advokatų kontorai, viename Ispanijos teismų buvo užvesta byla, kurioje Lietuvos teismo sprendimą buvo leista priverstinai vykdyti Ispanijoje. „Procesas truko apie metus laiko, kol pagaliau buvo areštuotas alimentų nemokančio skolininko Ispanijoje įsigytas namas“, - teigė advokatas.
Pinigų suma, kuri susidarė tėvui nemokant alimentų atitinkamą laikotarpį, įskaitant tai, kas buvo sumokėta Ispanijos advokatams, į lietuvės sąskaitą buvo pervesta tik prieš metus. Tačiau, pasak advokato G. Žliobos, dar negalima džiaugtis galutine pergale. „Kadangi skolininkas toliau kas mėnesį nebemoka alimentų vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės priteistų mokėti sumų ir vėl kaupiasi skola, gali tekti teikti naujus pavedimus veikti Ispanijos advokatams. Tai, suprantama, kainuoja. Tačiau nieko nedaryti šiuo atveju paprasčiausiai būtų neteisinga“, - kalbėjo advokatas.
Daugiausia galimybių užsienyje pričiupti alimentų nemokantį tėvą yra tuomet, kai žinoma, kur jis gyvena. Kai gyvenamoji vieta nežinoma, padėti atgauti priklausančius alimentus gali turto areštas. Jeigu emigravęs vaikų tėvas turi turto Lietuvoje, pastarojo areštavimas gali priversti sumokėti skolas. Tiesa, Lietuvos antstoliai pastebi, kad tokiu atveju už šiuos asmenis alimentus dažnai sumoka Lietuvoje likę giminaičiai, dažniausiai tėvai, nes būtent jie pateikia antstoliams mokėjimo kvitus. Mokama tiek iš giminaičių, tiek iš pačių skolininkų pinigų. Jeigu emigravęs vaikų tėvas neturi turto Lietuvoje ir nežinoma ji gyvenamoji vieta užsienyje, tuomet, pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, liūdni popieriai ir belieka tikėtis, kad po kelių metų alimentų nemokantis vaikų tėvas sugrįš į Lietuvą ir bus įmanoma gauti išlaikymą.
Valstybės parama išlaikymo išmokoms gauti
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išlaikymo išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Sodrai. Sodra bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai. Tai 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis.
Nuo 2008 metų alimentų vaikų išlaikymui nesulaukiančios motinos, iš antstolio gavusios pažymą, kad vaikas negauna viso ar dalies jam priklausančio išlaikymo, gali kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Pastarasis valstybės lėšomis moka išmokas vaikų išlaikymui. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų, be to, skolos valstybei bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą, todėl prievolės bus itin sunku išvengti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, nepaisant to, kokio dydžio alimentai buvo priteisti teismo, mėnesinės išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo negali viršyti 1,5 minimalaus gyvenimo lygio.
Palyginimui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, minimalaus darbo užmokesčio dydis yra laikytinas orientaciniu kriteriju, nustatant vaiko išlaikymui reikalingą minimalią mėnesinę pinigų sumą. Todėl jei tėvų materialinė padėtis nėra itin sunki, iš buvusio sutuoktinio vidutinė priteistina suma yra lygi pusei minimalaus darbo užmokesčio dydžio.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. antstolių kontorose buvo vykdoma daugiau kaip 63 tūkst. išlaikymo išieškojimo (alimentinių) bylų, kuriose alimentai gali būti priteisti maždaug 100 tūkst. vaikų. Nemaža dalis alimentų nemokančių tėvų savo vaikams yra įsiskolinę po 10 tūkst. litų ir daugiau, o didžiųjų įsiskolinimų sumos siekia 20 - 25 tūkst.
