Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, dažnai kyla klausimas, ar įstatymas numato konkretų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kokie yra pagrindiniai kriterijai priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymo padidinimas, kaip ir sumažinimas, yra galimas tais atvejais, kai pasikeičia vaiko poreikiai ar tėvų galimybės teikti išlaikymą. Kadangi tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą). Tai nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, yra galima, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 str. 5 d.

Pagrindiniai išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 str., reglamentuojantį išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti (išlaikymo padidinimas ar sumažinimas) yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, turi būti laikomasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.).

Vaiko poreikių nustatymas

Vienas iš kriterijų apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Savaime suprantama, jog vaikui augant atitinkamai didėja jo poreikiai, išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui bei laisvalaikiui ar vaikas turi specialiųjų poreikių, kurie suponuoja didesnes nei įprastai tokių poreikių neturinčiam vaikui, išlaidas vaiko sveikatos priežiūrai, maitinimui, ugdymui, higienai, išlaidas transportui dėl būtinumo nuolat lankytis pas gydytojus jam ir lydinčiam asmeniui. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti. Tačiau teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu (maistu, apranga, higiena ir kt.), kadangi tam, kad suaugęs vaikas galėtų tapti visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai per mažas išlaikymo dydis neleidžia vaikui gyventi oriai. Per mažas išlaikymas reiškia, kad vaiko būtinosios išlaidos - maistui, būstui, mokslui, medicininei priežiūrai ir laisvalaikiui - gali būti nepakankamai užtikrintos. Tai gali neigiamai paveikti vaiko gyvenimo kokybę, sveikatą ir emocinę būseną.

Tėvų turtinės padėties nustatymas

Kitas svarbus kriterijus, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą - tėvų turtinė padėtis. Nepilnamečiui vaikui negali būti priteisiamas didesnis išlaikymas, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas nustatinėja ir vertina tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Jeigu teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes nustato, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, tai gali turėti reikšmės tik priteisiamo išlaikymo dydžiui, tačiau tai negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus. Taip pat pažymėtina, kad jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas (motina) niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas (motina) nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Jis privalo dėti pastangas darbo paieškoms, o ne perkelti visą išlaikymo naštą vaiko motinai (tėvui), kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Išlaikymo dydžio indeksavimas ir padidinimas

Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Visai kas kita yra išlaikymo padidinimas. Jo galima siekti tik tada, kai objektyviai pasikeičia aplinkybės: išauga ar atsiranda papildomi vaiko poreikiai arba pakinta tėvų finansinė situacija. Tokiu atveju teismas iš naujo vertina, kokia suma užtikrintų vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaiko interesai yra svarbiausias kriterijus sprendžiant išlaikymo klausimus. Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.

Išlaikymo dydžio pakeitimo teisinė praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą.

Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas. Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt. Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad „Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis“. Minėto straipsnio 2 d. numato, kad: „Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).“

Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.

tags: #del #islaikymo #nepilnameciams #vaikams #dydzio #padidinimo

• Saugūs sprendimai nėščiosioms nuo dantų skausmo
• Patarimai, kaip virti kiaušinius
• Vaikų automobilių trasų apžvalga
• Virusai ir nėštumas
• Amžiaus skirtumas tarp vaikų