Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvoje skiriama globa ir pensijos rūpintiniams iki 21 metų, remiantis galiojančiais teisės aktais. Straipsnyje remiamasi Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais darbo ministro įsakymais.
Svarbu žinoti: Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas.
Kaip nukeliauti iki tapimo globėju?
Norintys globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jeigu esate Kauno miesto gyventojas, turite kreiptis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių.
Žingsniai globėjo tapimo procese:
- Sprendimo priėmimas: Informacijos surinkimas ir konsultacijos.
- Sveikatos pažyma: Kreipkitės į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo. Taip pat reikės Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininių pažymėjimų.
- Dokumentų pateikimas: Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Pateikiami dokumentai apima prašymą, sveikatos pažymą 046a formos ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl vaiko globos.
- Laukimas: Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą, kas gali užtrukti iki 20 dienų.
- Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį asmenį į mokymus, kurie truks ne ilgiau nei 3 mėnesius. Šiuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
Pensijų ir kompensacijų skyrimas
Pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę jas gauti, arba asmenų globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, arba jų, kaip neįgaliųjų, aprūpintojų, arba jų įgaliotų asmenų prašymu. Pensijos nepilnamečiams asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau - Fondo administravimo įstaiga).
Kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais pensijai ar kompensacijai skirti būtinais dokumentais. Jeigu prašymas su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude.
Jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba jį informuoti, kad dokumentų nepateiks.
Būtini dokumentai pensijai ar kompensacijai skirti:
Kreipdamasis dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, asmuo ar jo teisėtas atstovas turi pateikti dokumentų, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, originalus arba patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai duomenys (dokumentai) yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba Fondo administravimo įstaiga šiuos duomenis (dokumentus) gauna tiesiogiai pagal duomenų teikimo sutartis.
Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentus išdavusios institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno.
Jei dėl senatvės pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje, pateikiama užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinio pareigūno patvirtinimas, kad asmuo gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Jei dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi asmuo, ne mažiau kaip 15 metų slaugęs namuose neįgalius asmenis, pateikiami gydytojų konsultacinės komisijos ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai.
Svarbu: Neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugos namuose laikas teisei į išankstinę senatvės pensiją nustatyti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jie paskirti globėjais ar rūpintojais.
Sprendimų priėmimas ir išmokos
Priėmusi sprendimą dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, Fondo administravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas asmeniui turi išsiųsti (įteikti) šio sprendimo nuorašą. Asmens prašymu pateiktų dokumentų originalai jam grąžinami.
Paskyrus pensiją, Fondo administravimo įstaiga asmeniui išduoda pensijos gavėjo pažymėjimą.
Pensijas ir kompensacijas moka Fondo administravimo įstaiga. Pensijos, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, ir kompensacijos mokamos už einamąjį mėnesį. Išankstinė senatvės pensija ir nukentėjusių asmenų pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.
Užsienyje gyvenantys asmenys, gaunantys pensijas, iki kiekvienų metų pabaigos turi atsiųsti (pateikti) Fondo ad
Globa ir pensijos Lietuvoje: išmokos vaikams iki 21 metų ir jų globėjams
Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvoje skiriama globa ir pensijos rūpintiniams iki 21 metų, remiantis galiojančiais teisės aktais. Straipsnyje remiamasi Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais darbo ministro įsakymais. Svarbu žinoti: Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas.
Pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę jas gauti, arba asmenų globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, arba jų, kaip neįgaliųjų, aprūpintojų, arba jų įgaliotų asmenų (toliau kartu - teisėti atstovai) prašymu. Pensijos nepilnamečiams asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau - Fondo administravimo įstaiga).
Prašymų teikimas ir dokumentai
Kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Nuostatų 6, 11-13 ir (ar) 40 punktuose nurodytais pensijai ar kompensacijai skirti būtinais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją ar kompensaciją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude.
Jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba ją informuoti, kad dokumentų nepateiks, jei šios informacijos nepateikė prašyme skirti pensiją ar kompensaciją. Jei asmuo Fondo administravimo įstaigą informuoja, kad nepateiks pensijai ar kompensacijai skirti būtinų dokumentų, nurodytų Nuostatų 6.4.1-6.4.12 ir (ar) 40.1 papunkčiuose, vadovaujamasi Nuostatų 10 punktu. Asmuo, informuodamas Fondo administravimo įstaigą, kad nepateiks Nuostatų 6.4.1 papunktyje nurodyto dokumento, Fondo administravimo įstaigą taip pat informuoja apie darbovietes, kuriose jis dirbo iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir darbo jose laikotarpius arba nurodo, kad iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo dirbęs.
Būtini dokumentai
Kreipdamasis (atvykęs į Fondo administravimo įstaigą, registruotu laišku ar elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje) dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, asmuo ar jo teisėtas atstovas turi pateikti dokumentų, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, originalus arba patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai duomenys (dokumentai), būtini pensijai ar kompensacijai skirti, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba Fondo administravimo įstaiga šiuos duomenis (dokumentus) gauna tiesiogiai pagal duomenų teikimo sutartis.
Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar organizacijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Pensijai ar kompensacijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 10.12-14 „Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Jei besikreipiantis dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo asmuo Fondo administravimo įstaigą informuoja, kad pats nepateiks pensijai ar kompensacijai skirti būtinų Nuostatų 6.4.1-6.4.12 ir (ar) 40.1 papunkčiuose nurodytų dokumentų, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo nurodytos informacijos gavimo dienos, o jei asmuo nurodo, kad nepateiks Nuostatų 6.4.1 papunktyje nurodyto dokumento, - per 5 darbo dienas nuo informacijos apie darbovietes, kuriose jis dirbo iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir darbo jose laikotarpius gavimo dienos arba nurodymo, kad iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo dirbęs, kreipiasi į kitas valstybės ar savivaldybių informacines sistemas ir registrus, kad gautų reikiamus duomenis.
Jeigu dėl senatvės pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje, pateikiama užsienio valstybės, kurioje asmuo faktiškai gyvena, kompetentingos institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinio pareigūno, arba užsienio valstybės, kurioje asmuo gyvena, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtinimas, kad asmuo gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Jei dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi asmuo, ne mažiau kaip 15 metų slaugęs namuose neįgalius asmenis, pateikiami gydytojų konsultacinės komisijos ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai, patvirtinantys specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.
Jei dėl netekto darbingumo pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, išduotas kompetentingos institucijos ar patvirtintas konsulinio pareigūno.
Jei dėl našlių ar našlaičių pensijos kreipiasi asmuo, gyvenantis užsienio valstybėje, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, išduotas kompetentingos institucijos ar patvirtintas konsulinio pareigūno.
Svarbu:
Neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidų) slaugos namuose, laikas teisei į išankstinę senatvės pensiją nustatyti pagal Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį jų globėjams ir rūpintojams skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jie paskirti globėjais ar rūpintojais. Jeigu asmuo paskirtas globėju ar rūpintoju anksčiau, negu jo globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu), šio neįgalaus asmens slaugos namuose laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu).
Sprendimų priėmimas ir išmokos
Priėmusi sprendimą dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, Fondo administravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas asmeniui turi išsiųsti (įteikti) šio sprendimo nuorašą. Asmens prašymu pateiktų dokumentų originalai jam grąžinami. Fondo administravimo įstaigoje paliekamos grąžinamų dokumentų kopijos, patvirtintos Fondo administravimo įstaigos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įgaliotų tvirtinti kopijų tikrumą.
Paskyrus pensiją, Fondo administravimo įstaiga asmeniui išduoda pensijos gavėjo pažymėjimą, kurio formą nustato Fondo valdyba.
Pensijas ir kompensacijas moka Fondo administravimo įstaiga. Pensijos, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, ir kompensacijos mokamos už einamąjį mėnesį Fondo valdybos nustatyta tvarka. Išankstinė senatvės pensija ir nukentėjusių asmenų, nukentėjusių asmenų našlių ir našlaičių bei mokslininkų valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.
Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 5 dalį, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį išvykstantis gyventi į užsienį asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja savo išvykimą.
Užsienyje gyvenantys asmenys, gaunantys pensijas pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus, 42 straipsnį, iki kiekvienų metų pabaigos turi atsiųsti (pateikti) Fondo administravimo įstaigai dokumentą, patvirtinantį, kad gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvi ir yra tam tikroje vietovėje, išskyrus Nuostatų 331 punkte nustatytą atvejį. Šis dokumentas turi būti išduotas (dokumento kopija patvirtinta) ne anksčiau kaip einamųjų metų spalio 1 d. Laiku neatsiuntus (nepateikus) šio dokumento, pensijos mokėjimas nuo ateinančių metų sausio 1 d. sustabdomas. Pateikus trūkstamą dokumentą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją buvo išlikusi.
Jei Fondo administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo, atvykęs į Fondo administravimo įstaigą, pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, raštu patvirtina savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir pateikia toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotą piliečio pasą, tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ar kt.), ji praneša asmeniui, jog jam nereikia siųsti dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Kaip tapti vaiko globėju?
Vaiko globa Lietuvoje gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ - jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju. Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas.
Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Kyla klausimų dėl vaiko globos Lietuvoje? Nežinote, nuo ko pradėti, ar kokių dokumentų reikės? Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jeigu esate Kauno miesto gyventojas, turite kreiptis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių (A. Juozapavičiaus pr. 10, LT-44219 Kaunas).
Globėjo paruošimo žingsniai:
- Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: prašymas, sveikatos pažyma 046a formos, kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.
- Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.
- Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
Budintis globotojas
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.
Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.
Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą. Minimalus atlygio budinčiam globotojui dydis, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus, - 1 minimalios mėnesinės algos dydis per mėnesį. Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us). Tuo laikotarpiu, kai vaikas (-ai) yra prižiūrimas (-i) budinčio globotojo šeimoje - 1 MMA išmoka už kiekvieną apgyvendintą vaiką už faktiškai suteiktas paslaugas, ar vaiko priežiūrą kriziniais atvejais (už vaiką iki 3 metų, paauglį nuo 12 m., ar neįgalų vaiką - po 1,25 MMA dydžio per mėnesį) tuo laikotarpiu, kai vaikas yra perduotas prižiūrėti budinčiam globotojui (rūpintojui). Ši išmoka skaičiuojama proporcingai dienų, kurias vaikas/ vaikai gyvena budinčio globotojo (rūpintojo) šeimoje, skaičiui. Šios lėšos įskaitomos į budinčio globotojo (rūpintojo) pajamas ir nuo šių lėšų sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai.
Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
2025 m. lapkričio 18 d., Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-277 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 7 d., sprendimo Nr. T-249 „Dėl Kuršėnų šeimos namų Globos centro veiklos ir budinčio globotojo bei nuolatinio globotojo veiklos finansavimo” pakeitimo”, savivaldybė budinčiam globotojui, per Globos centrą skiria vienkartinę 10 BSI dydžio išmoką vaiko apgyvendinimo vietai pas budintį globotoją įkurti. Vienkartinė išmoka turi būti naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti ir būtiniausiems daiktams įsigyti.
Nuolatinis globotojas ir globėjo išmokos
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvų su vaiku (vaikais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 4.
Globėjas giminaitis - fizinis asmuo, atitinkantis Civilinio kodekso globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, susijęs giminystės ryšiais su prižiūrimu ar globojamu vaiku. Globėjas giminaitis yra vaiko įstatyminis atstovas. Vaiko artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka: vaikui iki 6 m. - 384,8 Eur/mėn., vaikui nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur./mėn., vaikui nuo 12 iki 18 m. - 481 Eur/mėn.
Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms, budintiems globotojams, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Šiaulių rajono savivaldybės Mero potvarkiu, o nuolatinė globa - teismo sprendimu (nutartimi). Pagalbos pinigai skiriami ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.
Globėjas, nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globėjui, nesusijusiam giminystės ryšiais, turinčiam savo šeimoje globojamą (rūpinamą) vaiką, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama: vaikui iki 6 m. - 384,8 Eur/mėn., vaikui nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur./mėn., vaikui nuo 12 iki 18 m. ir neįgaliam vaikui - 481 Eur/mėn., globos (rūpybos) išmoka, 4 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (296 Eur), 3 - 4 (BSI) dydžio pagalbos pinigai.
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
Ši informacija pateikiama remiantis teisės aktais, galiojančiais 2023 m. spalio 26 d.
