Deguonis yra viena svarbiausių medžiagų, be kurios negalėtume išgyventi nė kelių minučių. Sveiki žmonės orą įkvepia nosimi, kurios gleivinė sulaiko virusus, grybelius, bakterijas ar kitus svetimkūnius. Nosinių sinusų gaminamas azoto oksidas padeda plaučiams dar geriau absorbuoti įkvėptą deguonį, nuo šios medžiagos plaučiai tampa elastingesni. Be to, nosis sušildo ir sudrėkina įkvepiamą orą.

Be peršalimo ir gilaus kvėpavimo intensyviai judant, trikdyti nosinį kvėpavimą gali: lėtinės alergijos, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, obstrukcinė miego apnėja (OMA), anatominiai trikdžiai, tokie kaip kreiva nosies pertvara. Yra ir kitas kelias, kuriuo deguonis patenka į plaučius, - burna. Toks kvėpavimas dažniausiai pasireiškia peršalimo metu ar intensyviai judant, pavyzdžiui sportuojant.

Paklausus tėvelių, ar jų vaikas kvėpuoja per burną, dažnas susimąsto. Tačiau ilgalaikis kvėpavimas per burną gali sukelti daug rimtesnių pasekmių: įrodyta, kad dėl kvėpavimo per burną gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, suprastėti susitelkimas ir mokymosi rezultatai.

Užsisuka užburtas ratas: vaikas, kvėpuodamas per burną, tampa dar imlesnis kvėpavimo takų infekcijoms, padidėja tonzilės, adenoidai, o tai sumažina kvėpavimo takų praeinamumą, ir vaikas, norėdamas užsitikrinti pakankamą oro srautą, nuolatos pradeda kvėpuoti išsižiojęs.

Dėl to augantis veidas, prisitaikęs prie žalingo įpročio, vystosi neestetiškai: jis formuojasi pailgas, siauras, šypsenos metu ryškiai matyti viršutinės dantenos, dantys dygsta susigrūdę, nes žandikauliai susiformuoja per siauri.

Kodėl vaikai kvėpuoja per burną?

Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę - tuomet mažylis gali kvėpuoti ir per burną. Jei kūdikis ir vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.

Dažniausios kvėpavimo per burną priežastys:

• Miego apnėja. Jei vaikas miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė knarkimo priežastis yra miego apnėja. Tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės.
• Alergijos. Sloga (ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl kitų priežasčių).
• Anatominės nosies pertvaros problemos. Viena iš dažniausių anatominių problemų, dėl kurios vaikai kvėpuoja per burną - kreiva nosies pertvara. Tai reiškia, kad kremzlių ir kaulų, skiriančių vaiko šnerves, padėtis yra netinkama. Dažniausiai pertvaros iškrypimą nulemia gimdymo traumos (vyresni vaikai nosį gali susižaloti nukritę ar patyrę kitą traumą). Nustatyta, kad iškrypusią nosies pertvarą turi net iki 80 proc. žmonių.
• Kūdikis nebuvo žindomas arba buvo žindomas trumpiau nei 3 mėn. Žindymas, net ir retas, gali paskatinti kūdikį kvėpuoti taisyklingai, nes ištraukiant pieną intensyviai dirba kūdikio burnos ir liežuvio raumenys.
• Liežuvio pasaitėlis yra trumpas.
• Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, vaikas čiulpia nykštį ir pan.
• Padidėjusios tonzilės ir adenoidai. Dažniausiai kvėpavimo per burną problema prasideda naktį, t.y. vaikas miega kvėpuodamas per burną. Tad kartais tėvai kurį laiką problemos nė nepastebi.

Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka. Įrodyta (2), jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas (3) nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja.

Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius.

Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų.

Ką daryti, jei pastebite, kad vaikas kvėpuoja per burną?

Pastebėjus, jog vaikui sunku kvėpuoti per nosį, išgirdus, jog oras šnervėse tarsi blokuojamas, visų pirma dėl to reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju - jis skirs reikalingus tyrimus ir patars tinkamą specialistą. Gydytojas ortodontas taip pat įeina į kompleksinio gydymo komandą.

Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių.

Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.

Gydymo metodai:

• Miofunkcinė terapija.
• Ortodontinis gydymas.
• Chirurginis gydymas. Jo metu šalinamos kliūtys, neleidžiančios vaikui kvėpuoti per nosį.

Vienas sunkiausių dalykų yra tai, jog pašalinus visas kliūtis kvėpuoti per nosį, jau būna susiformavęs žalingas įprotis. Vėl iš naujo išmokti taisyklingai kvėpuoti reikia daug valios pastangų tiek vaikui, tiek tėvams. Miego metu svarbu parinkti tinkamą pagalvę, kuri padeda užtikrinti taisyklingą galvos padėtį miego metu.

Kitos kvėpavimo problemos vaikams

Artėjant šaltajam periodui, išsausėjusi vaiko nosies gleivinė prašosi būti sudrėkinta ar išplauta. Tad namus reikia dažnai vėdinti ir drėkinti, stengtis, kad namuose būtų kuo mažiau alergenų ir dulkių, daugiau su vaiku būti lauke, stengtis pabūti gamtoje, kur oras švaresnis.

Bronchiolitas

Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Daugumai vaikų bronchiolitas praeina per 1-2 savaites, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Negydant ar esant komplikacijoms, bronchiolitas gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.

Laringitas

Susirgus laringitu patinsta, paburksta balso stygos bei viršutinis trachėjos trečdalis. Dėl to susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Šiuo metų laiku uždegimą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau laringitu galima susirgti ir dėl kitų priežasčių: mikrobų, grybelių, reaguojant į įvairius alergenus, dervos daleles. „Dažniausiai balso stygų uždegimu suserga vaikai iki 4-5 metų. Pavojingiausias jis 6 mėnesių - 3 metų vaikams, kadangi tuomet plyšys orui patekti būna labai siauras. Gleivinei paburkus net vienu milimetru vaikas negauna deguonies ir pradeda dusti. Dėl to jis gali atsidurti ne tik poliklinikoje, bet ir ligoninėje, o išskirtiniais atvejais - net intensyviosios terapijos skyriuje“, - įspėjo Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Pagrindinis ligą leidžiantis atpažinti požymis - pasunkėjęs įkvėpimas ir „lojantis“ kosulys. Gali būti ir kiti virusinei kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai: bendra bloga savijauta, galvos skausmas, karščiavimas, sloga, ryklės skausmas. „Tačiau kartais simptomai gali būti labai neryškūs, o liga pastebima tik jau vaikui pradėjus dusti. Be to, jis gali pradėti dažniau kvėpuoti, parausta veidas. Vaikas pradeda pykti, tampa neramus. Tuomet reikia imtis skubios pagalbos, kadangi liga formuojasi labai greitai. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos kelios valandos gali tapti lemtingomis“, - pabrėžė gydytoja.

Jei laringitas užklupo pirmą kartą, tėvai mato, kad vaikui sunku įkvėpti, reikia drėkinti kvėpavimo takus. „Geriausia gydyti šiltais garais: nešti vaiką į vonią, paleisti karštą vandenį, kad mažoje patalpoje greit pasklistų garų, galima naudoti specialius garų aparatus. Aišku, reiktų nepamiršti išvalyti vaikui nosį“, - patarė S.Petraitienė. Jei tokios priemonės nepadeda, reikia kreiptis į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą. Priklausomai nuo būklės sunkumo, medikai suleidžia arba duoda pakvėpuoti vaistų. Kai kurios poliklinikos turi ir specialius garų aparatus.

Kvėpavimo sulaikymas (breath-holding spell)

Kvėpavimo sulaikymas (angl. breath-holding spell) - tai reiškinys, kai kūdikiai trumpam (iki 60 sek.) nustoja kvėpuoti. Natūralu, kad tėvams tai gali kelti nerimą, tačiau trumpas kvėpavimo sulaikymas kūdikiui nekenkia. Pagrindinės kvėpavimo nutrūkimo priežastys yra pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas. Kvėpavimą gali sulaikyti sveiki kūdikiai nuo 6 mėn.

Kūdikis pamėlynuoja. Jeigu kūdikio veidas nustojus kvėpuoti pamėlynuoja, tai vadinama cianotišku kvėpavimo sulaikymo priepuoliu. Įprastai kūdikis labai stipriai verkia, o tada jį ištinka priepuolis. Kūdikis išbąla. Prieš priepuolį kūdikis gali tik šiek tiek verkti arba neverkti apskritai, o kvėpavimui nutrūkus staiga išbąla. Tiek vieno, tiek ir kito tipo kvėpavimo sulaikymas gali lemti iki 60 sek. trunkantį apalpimą. Itin sunkiais atvejais kūdikiui ar vaikui gali prasidėti traukuliai. Kūdikiai ir vaikai kvėpavimą sulaiko nesąmoningai (t.y. Tačiau manoma, kad juos gali lemti geležies stokos anemija (mažakraujystė arba kitaip - geležies trūkumas).

Mokykite vaiką atpažinti ir suvaldyti savo emocijas. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad suprantate pykčio priežastį, pasiūlykite alternatyvą ir pan.: „Suprantu, kad pyksti, nes neleidžiu imti puodelio, bet jame karšta arbata, tai pavojinga.

Jei labai nerimaujate arba jeigu kvėpavimo sulaikymo priepuoliai labai dažni, užsitęsia ilgiau nei 60 sekundžių, juos sukelia, atrodytų, smulkmenos, jų dažnis nemažėja vaikui augant, taip pat būtinai pasitarkite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Sunegalavus vaikui tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:

• Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių).
• Nustatyti atminties sutrikimai (vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
• Buvo ir pasikartojo traukuliai.
• Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas.
• Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę. (Meningito tikimybė).
• Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus. (Meningito tikimybė).
• Paraudo ir patino aplink akis. Tai gali būti alerginė reakcija.
• Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
• Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
• Pastebimas padažnėjęs (dažnesnis nei įprastai) kvėpavimas, kai kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys (įtraukiamas epigastriumas, įdumba tarpšonkauliniai tarpai, įkvepiant įtraukiama duobutė virš raktikaulio, nosies sparneliai), pamėlsta oda apie lupas, sutrinka vaiko orientacija aplinkoje.

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.

tags: #daznas #vaiko #kvepavimas

• Dubens skausmas nėštumo metu
• Kaip sukurti kompozicijas su vaisiais ir gėlėmis
• Galimybės šaldyti embrionus
• Kaip papuošti velykinį margutį
• Skaitykite apie Caretero Diablo XL Plus