Skyrybos - tai sunkus procesas, kuris dažnai paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Deja, ne visi skyrybų atvejai praeina sklandžiai, ir kartais vaikai tampa įrankiu kerštui ar kovai tarp buvusių sutuoktinių. Itin skaudūs yra atvejai, kai vaikai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų arba jiems neleidžiama bendrauti.
Emilija (vardas pakeistas), su vyru išsiskyrusi prieš aštuonerius metus, pasakoja apie savo patirtį, kai vaikas, atkartodamas suaugusiųjų frazes, teigė, kad jam penkeri metai, bet jis pats gali priimti sprendimus. Tuo metu buvo nuspręsta, kad vaikas pusę laiko gyvens su tėčiu, pusę - su mama, o kaip gyvenamoji vieta bus priskirti Emilijos namai. Tačiau, anot jos, vaiko tėtis ją kaltino nepagrįstais dalykais, pavyzdžiui, smurtu prieš vaiką. Vaikui buvo paskirta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kurios metu ekspertai konstatavo, kad vaikui daromas poveikis ir stiprinamos neigiamos nuomonės mamos atžvilgiu.
Emilija pasakoja, kad bendravimas su vaiku nevyksta laisvai, tik kartais pavyksta pasikalbėti telefonu. Ji prašo vaiko tėčio leisti pabendrauti su vaiku, tačiau sulaukia atsakymo, kad turėtų kalbinti vaiką ir atvažiuoti. Atvykus pas vaiką, jis pasako „ne“. Tačiau Emilija pažymi, kad vaikas negali spręsti, o ji, kadangi tėvas nesitaria, yra priversta klausti vaiko. Ekspertų išvados buvo tokios, kad vaikas su tėvu, kaip du draugai, sudarė sąjungą prieš mamą. Todėl jis negali objektyviai išsakyti sprendimų ir nuomonės apie mamą, nes susitapatina su tėvu ir mato, kaip neigiamai kalbama apie ją.
Šiuo metu Lietuvoje veikia asociacija „Lygiavertė tėvystė“, kurią įkūrė Ramūnas Kvietkauskas. Per maždaug dvejus metus į asociaciją kreipėsi apie 200 tėvų, patyrusių vaikų atstūmimą. R. Kvietkausko vertinimu, tokių tėvų skaičius Lietuvoje turėtų būti apie 5 tūkstančius. Nors atstūmimą patiria tiek tėčiai, tiek mamos, dažniau nukenčia vyrai, nes dėl įsigalėjusių stereotipų jie linkę rečiau kreiptis pagalbos.
R. Kvietkauskas pasakoja, kad nuteikinėjant vaiką prieš vieną iš tėvų, naudojamos įvairios strategijos - pavyzdžiui, vaikui pasiūloma įdomesnė veikla, kad jis nenorėtų susitikti. Tokie argumentai, kodėl tėvai neleidžia vaikams susitikti, būna įvairūs, pavyzdžiui, sakoma, kad tėtis pavojingas ar neatliepia vaiko poreikių. R. Kvietkauskas tai vadina „atominiu ginklu“, kuris yra be galo stiprus, bet pasitvirtina labai retais atvejais.
Pasak R. Kvietkausko, prieš vieną iš tėvų nuteiktas vaikas patiria tokią žalą, kokia būdinga įvairų smurtą patyrusiems vaikams. Tokie vaikai dažniau nebaigia mokyklos, mokosi prastesniais pažymiais, dažniau serga psichologinėmis, psichiatrinėmis ligomis, vartoja narkotikus, alkoholį.
Teisiniai aspektai ir tėvų valdžia
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnis numato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ reiškia, kad abu tėvai turi tėvų valdžią, kuria naudojasi užtikrindami savo vaikų saugumą, sveikatą ir moralę, jų auklėjimą ir ugdymo galimybes. Tėvai turi teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaikų išlaikymą ir auklėjimą. Net ir gyvenant skyrium ar nutraukus santuoką, tėvų valdžia išlieka bendra, ir abu tėvai privalo kartu priimti visus svarbius sprendimus dėl vaiko gyvenimo. Tik išimtiniais atvejais, kai tai atitinka vaiko interesus, teismas gali pavesti tėvų valdžią naudotis tik vienam iš tėvų.
Jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės, reikia kreiptis į šeimos bylų teisėją. Tokiais atvejais svarbu atsižvelgti į vaiko interesus ir siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo.
Vaiko gerovė - svarbiausia
Skyrybos paprastai įvyksta dėl tarpusavio nesutarimų, todėl tikėtina, kad ir po skyrybų ar jų metu buvę partneriai gali jausti neapykantą ar norėti kerštauti. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikas myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem. Jam ypač skaudu, net jeigu to neparodo, kai vienas iš tėvų apie kitą kalba nepagarbiai ar jį menkina.
Tokiais atvejais įsitraukia vaiko teisių gynėjai, kurie, pasikalbėję su tėvais ir išklausę vaiko nuomonę, ieško vaikui geriausio sprendimo ir inicijuoja pagalbą šeimai. Svarbu prioritetą teikti ne asmeniniams tikslams, o vaiko geriausiems interesams.
Vienas iš svarbių dalykų, suteiksiantis vaikui aiškumo, ramybės ir saugumo - tai vienodos tėvų nuostatos vaiko auklėjimo, lavinimo, sveikatos ar kitais svarbiais klausimais. Jei skyrium gyvenantys tėvai turės panašias taisykles abiejų tėvų namuose, vaikas išvengs vidinės sumaišties.
Nors visuomenėje kyla pasipiktinimas dėl vaikų paėmimo iš šeimų, buvę pareigūnai ir specialistai teigia, kad realybė šeimose kartais būna kur kas baisesnė. Jie susiduria su girtaujančiais asmenimis, neatsakingais tėvais, nepilnamečiais vaikais, kuriems jau yra atimti kiti vaikai dėl netinkamo elgesio. Tokiais atvejais svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir reaguoti, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas.
''Ekspertai pataria'': Tėvų skyrybos. Kaip padėti vaikams?
Galutinis sprendimas dėl vaikų paėmimo priklauso teismui, kuris, atsižvelgdamas į visą surinktą medžiagą, priima sprendimą. Svarbu nepamiršti, kad egzistuoja ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė, bei civilinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą.
