Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo laukimo, tačiau kartu ir daugybės pokyčių organizme. Vienas iš dažnų ir nerimą keliančių simptomų yra padažnėjęs šlapinimasis. Šis reiškinys, nors ir gali kelti nepatogumų, dažniausiai yra natūrali nėštumo pasekmė. Svarbu suprasti jo priežastis, atpažinti galimus sutrikimus ir žinoti, kaip palengvinti šį laikotarpį.
Kodėl nėštumo metu dažnai norisi šlapintis?
Dažnas šlapinimasis nėštumo metu yra susijęs su keliais pagrindiniais veiksniais:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai. Didėjantis progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir šlapimo pūslės raumenis, todėl ji gali greičiau prisipildyti. Taip pat, hormonai skatina inkstų veiklą, didindami šlapimo gamybą.
- Didėjanti gimda: Augant vaisiui, gimda didėja ir pradeda spausti aplinkinius organus, įskaitant ir šlapimo pūslę. Dėl šio spaudimo šlapimo pūslė negali išsituštinti pilnai, todėl noras šlapintis gali atsirasti dažniau, net ir išgėrus nedidelį skysčių kiekį.
- Padidėjęs skysčių poreikis: Nėštumo metu moters organizmas reikalauja daugiau skysčių, kurie yra būtini normaliai vaisiaus vystymuisi ir bendrai organizmo būklei palaikyti. Didesnis suvartojamų skysčių kiekis natūraliai lemia dažnesnį šlapinimąsi.
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Nors ir ne visada, tačiau padažnėjęs šlapinimasis gali signalizuoti apie šlapimo takų infekciją. Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių ir anatominių pakitimų šlapimo takai tampa labiau pažeidžiami infekcijoms.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis.
Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją
Nors dažnas šlapinimasis yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus, kurie gali signalizuoti apie problemą:
- Deginimo ar skausmo pojūtis šlapinantis.
- Drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas.
- Dubens srities skausmas ar spazmai.
- Karščiavimas, šaltkrėtis.
- Nors šlapimo pūslė ir tuščia, nuolat jaučiamas noras šlapintis.
- Šlapinimasis nedideliais kiekiais.
Jei pastebite šiuos simptomus, nedelsdama kreipkitės į savo nėštumą prižiūrintį gydytoją. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai.
Kokie yra šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu? Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis.
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija nėštumo metu? Diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus.
Kaip palengvinti padažnėjusį šlapinimąsi?
Nors šio simptomo visiškai išvengti nepavyks, yra keletas būdų, kaip sumažinti jo sukeltus nepatogumus:
- Venkite dirginančių gėrimų: Ribokite kavos, juodosios ir žaliosios arbatos, gazuotų gėrimų vartojimą, nes kofeinas ir kiti dirgikliai gali skatinti šlapimo pūslės veiklą.
- Stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę: Šlapinimosi metu šiek tiek pasilenkite į priekį - tai padeda visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
- Naudokite dieninius įklotus: Jei kartais pajaučiate staigų norą šlapintis ir negalite greitai pasiekti tualeto, dieniniai įklotai gali suteikti papildomą apsaugą.
- Stiprinkite dubens dugno raumenis: Reguliariai atliekami Kėgelio pratimai gali padėti sustiprinti raumenis, kontroliuojančius šlapimo pūslę, ir sumažinti nevalingo šlapimo ištekėjimo riziką.
- Laikykitės higienos: Ypač svarbu laikytis asmeninės higienos, kad būtų išvengta infekcijų. Kruopščiai nusiplaukite rankas po kiekvieno apsilankymo tualete.
- Venkite vidurių užkietėjimo: Užkietėję viduriai gali spausti šlapimo pūslę. Valgykite daug skaidulinių medžiagų turinčio maisto ir gerkite pakankamai skysčių.
Stiprinkite dubens dugno raumenis. Tvirti raumenys gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką. Čia
Neskubėkite išeiti iš tualeto. Deja, visi kartais taip darome. Kai patiriame įtampą, norisi kuo trumpiau užtrukti tualete. Tai niekada nėra gerai - jei šlapimo pūslėje lieka net nedidelis kiekis šlapimo, padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis. Todėl visada stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tai bus lengviau padaryti, jei sėdėdamos ant klozeto pasilenksite į priekį. Norint ištuštinti šlapimo pūslę tokia pozicija yra veiksmingiausia.
Saugus ir sąmoningas judėjimas nėštumo metu. A.Belopetrovič
Mityba ir skysčiai nėštumo metu
Nėštumo metu mityba yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nėštumo?
Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją.
Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos.
tags: #daznas #slapinimasis #nestumas
