Lietuvių liaudies patarlė sako: „Ratus ruošk žiemą, o roges - vasarą“. Todėl kiekvienas geras daržininkas žino, kad ruoštis naujam sezonui pradėti reikia jau dabar. Tik tinkamai suplanavę daržą galėsite džiaugtis gausiu derliumi.
Tačiau ne visada daržininkystė apsieina be problemų, viena iš kurių tampa šiukšlinimas. Kėdainių rajone įsikūrusių sodininkų bendrijų gyventojai jau ilgą laiką susiduria su šiukšlinimo problema. Su ta pačia problema susiduria ir Kėdainių miškų urėdija bei aplinkos apsaugos sergėtojai. Soduose, miškuose ir šalia jų besimėtančios padangos, baldai, įvairūs buities rakandai, žaliosios atliekos kelia atsakingiems specialistams galvos skausmą, o nubausti šiukšlintojus nėra taip lengva, kaip atrodo.
„Važiuojant nuo Šilo gatvės į Tūkstantmečio ąžuolyną kažkas įrengė sąvartyną. Žmonės čia pila atliekas tiesiog pamiškėje. O juk šis ąžuolynas yra gamtos paminklas, juo turime visi didžiuotis. Tačiau labai liūdna, kad atsiranda tokių, kurie sodo ir daržo atliekas sumano čia išpilti. Šiuo metu ten išpiltos krūvos obuolių, jų nepasivarginta išvežti į konteinerius, kurių soduose apstu. Mūsų soduose yra ir žaliųjų atliekų konteineris, bet, matyt, kažkam labai sunku iki jo nueiti, geriau atliekas išpilti pamiškėje“, - piktinosi sodininkas Vytautas Vosylius.
Situacija kebli. „Rinkos aikštė“ nuvyko į sodininko nurodytą vietą ir iš tiesų rado pamiškėje suverstą obuolių krūvą. Faktas, kad obuolių iš miesto čia niekas neatvežė. Greičiausiai obuoliais taip atsikratė vietos sodininkai. Toks elgesys sodininkų tikrai nepuošia. Aplinkos teršėjams gresia nemenkos baudos, skaičiuojamos pagal atliekų kiekius, jie privalo savo lėšomis šiukšles išvežti į atliekų priėmimo punktą. Teršėjui likus nežinomam, pareiga iškuopti šiukšlyną tenka seniūnijoms (valstybinėje žemėje) arba teritorijos savininkams.
Pelėdnagių seniūnija aktyviai kovoja su šiukšlintojais. Pasak Pelėdnagių seniūno Edvino Pagirsko, situacija labai pasikeitė įrengus vaizdo stebėjimo kameras. „Žinoma, stebėjimo kameros žmones drausmina. Jie nebeverčia šiukšlių kur papuola tokiais kiekiais, kokie būdavo anksčiau. Dabar pasitaiko tik pavienių atvejų. Žmonės daugiausia tvarkingai sudeda šiukšles į tuos konteinerius, kur ir priklauso. Jei tai statybinis laužas - į statybinių atliekų konteinerį. Jei tai medžių šakos - į žaliųjų atliekų konteinerį. Nebeverčia ir nebededa padangų ar kitokių pavojingų atliekų. O jei taip nutinka - greitai išsiaiškiname, kas tai padarė, ir tada jau vyksta pokalbis su šiukšlintoju. Visada esame linkę kalbėtis ir tartis, o jei tai nepadeda, galime imtis ir griežtesnių priemonių“, - dėstė E.Pagirskas.
Priemonės sodininkams. Atliekų tvarkymo bendrovė UAB „VSA“ ir miesto arba kaimiškosios seniūnijos stebi ir sodininkų šiukšlinimo įpročius. Kėdainių rajone įsikūrusių sodininkų bendrijų rakštimi per daugelį metų tapusius šiukšlintojus jau kurį laiką drausmina vaizdo stebėjimo kameros. Prieš keletą metų pradėtas šiukšlintojų tramdymas pasitelkiant vaizdo kameras miestuose pasiteisino, tad buvo nutarta, kad viena vaizdo stebėjimo kamera aktyviai „keliaus“ ir po įvairias sodininkų bendrijas. Beje, ten jau pernai įrengti ir specialūs ženklai, perspėjantys, kad atnešę šiukšles žmonės yra filmuojami.
Šiukšlinti draudžiama. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad užteršus gamtą nedideliu kiekiu atliekų, teršėjų laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Didėjant teršalų kiekiui auga ir baudų dydžiai. O didžiausia atsakomybė tenka tiems, kas teršia pavojingomis atliekomis: aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 1 400 eurų iki 2 400 eurų. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu jau baudžiamas net iki 4 300 eurų bauda. Atsižvelgiant į pažeidimus, būna ir dar griežtesnė atsakomybė. O greta šių baudų dar pažeidėjų laukia ir žalos gamtai atlyginimas, kurio sumos tikrai būna įspūdingos.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės skirtos gyventojų namų ūkiuose susidarančioms specifinėms komunalinėms atliekoms surinkti. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - PRATC) išsikėlė tikslą tobulinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių aptarnavimo kokybę. Efektyviam paslaugų teikimui buvo patobulinti technologiniai procesai, leidžiantys greitai ir patogiai naudotis paslaugomis. Jau nuo š. m. rugsėjo 3 d. gyventojai už viršytus pristatytų atliekų kiekius galės mokėjimo kortele sumokėti Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje Krantinės g. 1, Biržų k. Maksimalūs atliekų kiekiai bus skaičiuojami kiekvienam gyventojui atskirai, o sumokėti už atliekų priėmimą reikės tik tais atvejais, kai atliekų bus pristatyta daugiau nei yra metams nustatyta vienam gyventojui. Pavyzdžiui, jei gyventojas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę pristatė 80 kg tekstilės atliekų, kai nustatytas maksimalus kiekis yra 50 kg, vadinasi, už viršytą 30 kg kiekį gyventojas turės sumokėti. Pažymėtina, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas tik mokėjimo kortele. Fiziniam asmeniui atsisakius sumokėti už atliekas, viršijančias nustatytą kiekį, jos bus nepriimamos. Šias atliekas iš aikštelės išsivežti turės pats atliekų turėtojas. Šiuo metu už viršytą maksimalų atliekų kiekį bus galima mokėjimo kortele sumokėti tik Krantinės g. 1, Biržų k. esančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.
Biržų rajone įsibėgėja maisto atliekų rūšiavimas. Maisto atliekos - bet koks nebetinkamas naudoti maistas iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, maisto perdirbimo įmonių. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis kasmet didėja. Šalyje jau pradėta kurti maisto atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Aplinkos ministerijos rengiamame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane numatytos užduotys savivaldybėms iki 2023 metų gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybės narės turės įgyvendinti maisto švaistymo prevenciją ir siekti iki 2025 metų sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030-ųjų - 50 procentų. Taip pat numatyta įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto ir virtuvės atliekoms apdoroti, modernizuoti mechaninius-biologinius atliekų tvarkymo įrenginius taip, kad juose būtų galima apdoroti šias atskirai surinktas atliekas. Tai leistų gaminti aukštos kokybės kompostą, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui.
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje maisto atliekoms surinkti skirtų konteinerių prie daugiabučių gyvenamųjų namų esančiose konteinerių aikštelėse yra 19. Šiais metais planuojama įsigyti dar 37 bendruosius maisto atliekų surinkimo konteinerius - jie bus pastatyti likusiose atliekų konteinerių aikštelėse. Maisto atliekas biržiečiai renka dar šiek tiek epizodiškai, tačiau šis surinkimas po truputį didėja. 2020 m. Biržų rajone surinkta 7,12 t, 2021 m. Šiemet numatyta įsigyti ir individualių konteinerių maisto (bioskaidžioms) atliekoms. Pasinaudota galimybe gauti ES paramą ir namų ūkiams išdalinti 4000 vnt.
Geroji Europos šalių patirtis tvarkant maisto atliekas rodo, kad bioskaidžių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo nauda vertintina ne vien aplinkosauginiu aspektu. Pavyzdžiui, anaerobiniu būdu apdorojant maisto ir virtuvės atliekas gaunamas tvarus energijos šaltinis - biodujos, kurias galima panaudoti šilumai pačiam procesui ir elektros energijai išgauti. Biodujas išgryninus iki biometano, pastarąjį galima panaudoti energetiškai efektyviausiu būdu pateikiant į dujų tinklus ir taip pakeičiant iškastinį kurą. Skandinavijoje biometanąs naudojamas kaip kuras viešajam transportui. Kompostu galime pakeisti mineralines trąšas, kurios pastaruoju metu ypač brangsta.
Biržų mieste plečiama augalinės kilmės maisto atliekų surinkimo paslauga - daugiabučių namų gyventojams bus nemokamai išdalinti augalinės kilmės maisto atliekų kibirėliai bei konteinerių ir kibirėlių komplektai individualių namų gyventojams.Biržų miesto daugiabučių namų gyventojams, kurie naudojasi konteinerių aikštelėse esančiais bendro naudojimo konteineriais, 7 litrų talpos kibirėliai augalinės kilmės maisto atliekoms bus išdalinti š. m. rugsėjo mėn.120 l individualūs augalinės kilmės maisto atliekų konteineriai su kibirėliais Biržų miesto gyvenamųjų namų valdoms bus pristatyti per š. Kartu su konteineriais ir kibirėliais gyventojams bus įteiktos ir augalinės kilmės maisto atliekų rūšiavimo atmintinės, kuriose bus pateikta informacija, kokias atliekas galima mesti į šias priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad augalinės kilmės maisto konteineryje ir kibirėlyje esantis filtras yra keičiamas. Keisti filtrus rekomenduojama bent du kartus per metus. Ant konteinerio ir kibirėlio dangčių įrengti filtrai užtikrina oro cirkuliaciją, mažina nemalonius kvapus.Į kibirėlį rekomenduojama įdėti maišelį (geriausia, kad jis būtų kompostuojamas ir biologiškai suyrantis). Maisto atliekas, surinktas maišeliuose yra patogiau išmesti į konteinerį. Daugiabučių namų gyventojai kibirėlius galės pradėti naudoti iš karto juos gavę. Gyventojai, rūšiuojantys maisto atliekas, ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir išmeta daug mažiau maisto produktų, ženkliai sumažina mišrių komunalinių atliekų kiekį. Atskirai surinktos augalinės kilmės atliekos nepatenka į sąvartyną.
Skaičiuojama, kad kiekviena statistinė keturių asmenų šeima kasdien išmeta 1/4 kg maisto atliekų. Taigi per metus susidaro beveik 100 kg. Jeigu pridėsime įvairias kitas namuose, sodyboje susikaupiančias organines atliekas, gausime dar didesnius skaičius. Visa tai dažniausiai išmetame į šiukšlyną. O visai be reikalo! Visas susikaupusias organines atliekas galima panaudoti. Taigi, jei dar to nepadarėme, siūlome įsirengti nuosavą trąšų fabrikėlį namuose! Ką laimėsime? Paprastai pasakius - organiką perdirba sliekai. Jie yra pačios gamtos sukurti biologiniai „fabrikai“, kurie Žemėje gyvena milijonus metų ir atlieka mums ne visuomet matomą, bet labai naudingą darbą - valo žemę nuo organinių atliekų.
Biologai pasaulyje suskaičiuoja net 3 tūkst. įvairių sliekų arba oligochetų rūšių (oligochaeta - mažašerės žieduotosios kirmėlės). Žmogus sliekininkystei, kitaip pasakius, vermikultūrai, pritaikė tik 12-15 sliekų rūšių. Vidutinio klimato šalyse pasitelkti mėšliniai arba kompostiniai sliekai (Eisenia fetida) ir jų porūšiai E. f. fetida, E. f. andrei, didieji (Lumbricus terrestris) ir pieviniai (L. rubellus), sliekai, venecijietiškosios dendrobenos (Dendrobaena veneta). Karšto klimato šalyse paplitusios atogrąžų sliekų rūšys. Taigi universali sliekų rūšis, kurią žmonės naudoja įvairiausiems tikslams, o dažniausiai vermikomposto, arba biohumuso, gamybai, yra kompostiniai sliekai. 1959 m. JAV, Kalifornijoje, buvo išvesti hibridiniai sliekai, galintys gyventi, daugintis pramoninėmis sąlygomis ir išskiriantys daug humuso. Nuo to laiko kompostinius sliekus imta vadinti Kalifornijos sliekais. Jie lengvai prisitaiko prie įvairiausių organinių atliekų rūšių, sparčiai auga, todėl sliekininkystėje jiems teikiama pirmenybė. Labai svarbu ir tai, kad ši sliekų rūšis išskiria lipazę - fermentus, skaidančius riebalus, o tai aktualu perdirbant maisto atliekas. Šie sliekai gyvena iki 16 metų. Jie 10 kartų vislesni už paprastus.
Organines atliekas skaido ir įvairiausi mikroorganizmai. Taigi ir be sliekų organika pūva. Kompostuoti organines atliekas galime ir be sliekų. Tačiau tokiu būdu gautas kompostas neprilygsta tam, kurį pagamina sliekai. Mokslininkai, tiriantys sliekininkystę, teigia, kad vermikompostas susidaro „bendradarbiaujant“ sliekams ir mikroorganizmams. Jie kartu pagamina stabilizuotas, kitaip tariant, nekintančias organines trąšas, kuriose yra ne tik daug humuso (puvenų), bet ir gausybė įvairiausių biologiškai aktyvių mikroorganizmų, fermentų. Vermikompostą dėl jo ypatingos struktūros patogu naudoti, jis gali sugerti ir išlaikyti daug drėgmės. Šis sliekų „fabriko“ produktas taip pat turi augalams svarbių makro- ir mikroelementų, kuriuos jie gali įsisavinti. Vermikomposte yra ir natūralių hormonų bei huminių medžiagų, reguliuojančių augalų augimą, gerinančių prigijimą, greitinančių sėklų dygimą. Be to, kitaip nei įprastame komposte, vermikomposte yra antibakterinių ir antigrybelinių peptidų bei minėtus mikroorganizmus atbaidančių medžiagų. Trumpai tariant, vermikompostas yra visai kitokia trąša nei paprastas kompostas ar mėšlas.
Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte tarsi biologiniame reaktoriuje virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų. Žmogui telieka nesudėtinga užduotis - šią gamtos technologiją pritaikyti įvairiems naudingiems tikslams. Nuo teorijos pereikime prie praktikos! Įvairiose pasaulio šalyse veikia firmos, ūkiai, kuriuose vermikompostas gaminamas pramoniniu būdu. Teigiama, kad tai pelningas verslas, nes šis produktas, kaip ir visa, kas natūralu, ekologiška, - brangus. Yra tokių įmonių ir Lietuvoje. O mes, kaip ir tarėme, įkurkime nuosavą vertingų trąšų fabrikėlį.
Sliekų augintojų asociacijos vadovas Gintaras Šimkus sako, kad kompostinių sliekų auginimas privačiuose soduose, sodybose gana populiarus. Žmonės iš didesnių sliekininkystės ūkių (anksčiau veikė ir internetinė prekyba) įsigyja po 1-2 kg sliekų, kurie vėliau patys veisiasi ir dauginasi kompostinėje ar tiesiog komposto krūvoje. Pasak G. Šimkaus, namų sąlygomis paprastai nesiekiama gaminti pramoninio lygio biohumusą, tikslas šiek tiek kitoks - greičiau ir kokybiškiau kompostuoti susikaupiančias organines atliekas. Daugelis sodininkų ir daržininkų šiltuoju metų laiku sodo ir daržo augalines atliekas kompostuoja įprastose krūvose. Vermikomposto talpyklose sliekai visus metus greičiau ir veiksmingiau perdirba įvairias organines atliekas.
Paprasčiausia vermikomposto talpykla gali būti medinė ar plastikinė dėžė, kurios ilgis ir plotis - 30 cm ir 60 cm, o aukštis - 20 cm. Joje kasdien įmanoma perdirbti iki 0,5 kg atliekų (tai maždaug dviejų šeimų, kurias sudaro 3-4 asmenys, virtuvės atliekos). Beje, galima įsigyti ir specialią kompostinę su stalčiumi apačioje, kas labai patogu. Iš pradžių reikėtų turėti bent 0,5 kg kompostinių sliekų (1000-2000). Vasarą dėžę su sliekais galima laikyti lauke ar net balkone. Ji turi būti pastatyta šešėlyje arba nuo tiesioginių saulės spindulių uždengta dangčiu. Iš 100 kg organinės medžiagos sliekai pagamina maždaug 60 kg ekologiškų trąšų, kurios yra 15-20 kartų veiksmingesnės už paprastą mėšlą. Panaudojant sliekus biohumusas susidaro 1,5-2 kartus greičiau negu paprastai kompostuojant. Kitaip tariant, sliekams galima duoti viską, kas gamtoje natūraliai supūva.
Būtina žinoti, kad mažyčiai sliekai - ne kiaulės ir ne karvės, jie neatsikąs žolės kuokšto ir nepraris lupenų. Tad pirmiausia visas atliekas reikia susmulkinti. Be organinių medžiagų, sliekams reikia ir šiek tiek mineralinių. Todėl naudinga į smulkintos organikos masę įmaišyti gipso, kreidos, dolomito, kiaušinių lukštų (viskas tai taip pat turi būti susmulkinta). Tinka įberti net paprasto dirvožemio. Maitindamasis sliekas čiulpia suirusių organinių medžiagų daleles. Per parą suvartoja tiek maisto, kiek sveria pats, - 0,1-4 gramus. Organizmas įsisavina 40 proc. maisto, o 60 proc. - sliekų kiekis substrate - 2000-3000/kv. Taigi į dėžę dedama substrato ir jame apgyvendinami sliekai. Susmulkintas atliekas galima dėti kartą per savaitę. Dėžės turinį reikia palaistyti vandeniu, kad būtų pakankamai drėgna.
Dėžei pamažu prisipildžius iki viršaus, ant jos dedama kita dėžė su nauju pašaru sliekams. Jos dugnas turi būti su tinkleliu. Į šią naują dėžę pro tinklelį pamažu iš apatinės peršliauš beveik visi sliekai. Apatinėje dėžėje liks naudoti paruoštas vermikompostas. Prisipildžius antrajai dėžei, ant jos galima dėti trečią ir t.t. Gautas vermikompostas natūraliai padžiovinamas (brandinamas) iki 50-55 proc. drėgnumo ir persijojamas per tinklelį su 3-5 mm akutėmis. Praktiškesnis būdas - daryti pailgą komposto lysvę, o sliekams skirtą pašarą dėti tik į vieną jos galą. Tuomet kitame gale liks naudoti tinkamas kompostas. Iš tokios lysvės sliekus lengva surinkti.
Prieš pakratant naują pašaro davinį, nukasamas 5 cm komposto sluoksnis, kuriame būna 50-60 proc. visų sliekų. Po to iškratomas 6-7 cm sluoksnis naujo pašaro, kuris po 7-10 dienų vėl nukasamas. Jame bus 25-35 proc. likusių sliekų. Dar kartą iškratomas 6-7 cm sluoksnis, į kurį po 10 dienų sulenda biohumuse likę sliekai. Taip surenkama 95-97 proc. visų sliekų. Biohumuse pasilieka tik tie, kurie paskutinėmis dienomis išsirito iš kokonų. Jeigu sliekų krūvoje prisiveisia per daug, dalį jų galima tiesiog paleisti į daržo dirvą. Nereikia nė sakyti, kad kompostinius sliekus itin vertina žvejai. Jeigu norime sliekus apsaugoti nuo kurmių, lysvės dugne reikia patiesti tinklą smulkiomis akutėmis arba dėti polietileno plėvelę su išbadytomis skylutėmis drėgmės pertekliui išbėgti. Lysvės viršų galima apkloti šiaudais, kad vasarą neperkaistų, neišdžiūtų.
Susipažinus su sliekininkystės pradžiamoksliu, gali atrodyti, kad ši veikla gana sudėtinga, kad reikės nemažia dar. Iš tiesų viską galima daryti dar paprasčiau. Juk namų fabrikėlio tikslas nėra komercinis, mes nesiekiame pagaminti ir brangiai parduoti didelius kiekius biohumuso. Mums svarbiausia - prasmingai panaudoti namuose ir sode susidarančią organiką. O tą galime padaryti nesunkiai. Sliekų augintojų asociacijos vadovas Gintaras Šimkus pasakoja, kad komposto su jame apgyvendintais sliekais krūvą turi ir savo namuose. Į ją keliauja visos organinės atliekos iš virtuvės ir sodo. Aišku, vasarą daugiausiai ten dedama nupjauta vejos žolė. „Jeigu norime gauti kokybiško komposto, reikia į krūvą nuolat dėti 5-10 cm organikos. Mes dedame praktiškai viską, kas susidaro namuose ir sode. Nors teigiama, kad atliekas pirmiausia reikėtų kompostuoti atskirai, smulkinti. To nedarome. Sliekai pamažu „suvalgo“ tai, kas uždėta. Tuomet vėl dedama naujo pašaro. Galima viską pamaišyti. Svarbu, kad sliekai gautų oro, kad pakaktų drėgmės. Aišku, dėti vien žolę nėra gerai. Turėtų būti įvairi organika“, - sako G. Šimkus.
Gautą perdirbtą kompostą jis naudoja daržui tręšti. Tiesa, tokiame komposte lieka neperdirbtų sėklų, nes sliekai jų neįveikia. Todėl darže jos gali pradėti dygti. Norint, kad sėklų neliktų, pirmiausia reikėtų atliekas su jomis kompostuoti be sliekų, kad krūva perkaistų ir sėklos suirtų.
Sliekininkystės teorija teigia, kad lauke kompostinių sliekų per žiemą negalima laikyti, nes jiems per šalta. Pasak G. Šimkaus, jeigu komposto krūva gana stora, dalis sliekų, sulindę giliau, ten, kur nepasiekia įšalas, peržiemoja. „Mano komposto duobės iškastos 70 cm gylio, žiemą sliekai jose išgyvena iki pavasario. Tiesa, kadangi jos nėra izoliuotos nuo aplinkos, dalį sliekų išgaudo kurmiai, tačiau tikrai ne visus. Sliekai labai vislūs, jeigu sąlygos jiems gyventi palankios, veisiasi greitai. Kurmiai, net ir per daug neizoliuojant nuo jų komposto krūvos, visų sliekų tikrai nesunaikina“, - pasakoja G.
Vermikomposto efektyvumą pasaulio šalių mokslininkai yra įrodę ne vieno bandymo rezultatais. Be to, dar reikia pridurti, kad jis labai naudingas ne tik patiems augalams, bet ir dirvai, nes pagerina jos struktūrą, palaiko vandens režimą, mažina eroziją ir pan. Tona vermikomposto atstoja 10-15 t mėšlo. Labai svarbu yra tai, kad biohumuse esanti itin gausi mikroflora atkuria dirvos gyvybingumą. Juk negyvoje dirvoje augalai negali augti. Šios trąšos rūgštumas artimas neutraliam pH 6,5-7,2. Ji bekvapė, dirvoje išlieka aktyvi trejus metus. Šia puikia trąša galima tręšti visus lauko, sodo, daržo augalus, gėles. Skaičiuojama, kad ji derlių padidina 20-50 proc. Kiek berti: javams, bulvėms - 2-3 t/ha, daržovėms lysvėse 0,3-1 kg/kv. m, daržovių daigams - 1-2 šaukštai augalui, gėlėms - 2-6 šaukštai augalui, medžiams ir krūmams ar vejoms - 0,3-3 kg/kv. Tręšti naudojamas ne tik pats vermikompostas, bet ir jo ištraukos, t.y. skysti preparatai. Jie vadinami humatais ir pan. Prieš kelerius metus Lietuvoje lankęsis sliekininkystę daugelį metų tyrinėjantis prof. Igoris Titovas sakė, kad skystų trąšų iš vermikomposto galima pasigaminti ir patiems. Vienas būdų - šio komposto sluoksnį perpilti vandeniu. Kitas - vermikomposto įdėti į vandenį ir palaikyti 1-7 dienas. Paprastai 1 daliai vermikomposto pilama 10 dalių vandens.
Ukmergės rajono savivaldybės socialinių būstų priežiūrą vykdo UAB Ukmergės butų ūkis. Įstaigos vadovas Raimondas Baltaduonis komentuodamas situaciją sakė, kad šiuo atveju įgaliojimų taikyti nuobaudas jie neturi. R.Baltaduonio teigimu, bus elgiamasi pagal įstatymus: kadangi žemė, kurioje įrengtas daržas, priklauso savivaldybei, bus teikiama užklausa žemės savininkui, ar gyventoja yra gavusi leidimą ūkinei veiklai šiame sklype. Paaiškėjus, kad tokio leidimo neturi, moteris bus įpareigota sutvarkyti daržą, o jeigu to nepadarys per nurodytą laiką, darbus atliks Butų ūkis. Šios įmonės tvarkymo ir kokybės vadovas Leonardas Nugaras atkreipė dėmesį, kad Butų ūkio paslaugos yra mokamos, tad už aplinkos tvarkymo darbus, jeigu juos atliks įstaiga, gyventojai teks susimokėti.Įmonės vadovas sakė, kad daržas ne tik įrengtas galimai be leidimo, savavališkai, bet ir pažeidžiant namo techninius reikalavimus. Moteris, kasdama žemę, esą užpylė dalį nuogrindos, kuri lietaus vandenį nukreipia nuo pamatų. Nenukreipiamas vanduo ilgainiui gali pradėti ardyti pamatus. L.Nugaras teigė, kad Butų ūkis sulaukė to paties namo gyventojų skambučių. Jie skundėsi kaimynės elgesiu ir klausė, kodėl prie namo leidžiama daryti šiukšlyną. Skambino ir pati daržo įkūrėja. Ji žodžiu buvo įspėta sutvarkyti teritoriją iki birželio, tačiau iki šiol to nepadarė.
Pačios daržo sumanytojos teigimu, ji savo veiksmus ne tik derino su Butų ūkiu, bet ir kvietė visus kaimynus prisidėti ir kurti kartu. Iš pradžių neva gavusi žodinį Butų ūkio atstovų sutikimą, dabar yra spaudžiama daržą panaikinti. Moteris sakė kurianti saugios kaimynystės bendruomenę, tam jau surinkusi didžiosios dalies namo gyventojų parašus. Teigė, kad ją palaiko 28 šeimos iš 39. Bendruomenės įkūrimui tiek parašų pakanka, bet kol kas ji oficialiai dar nėra įregistruota. Gyventoja sakė, kad besikurianti bendruomenė daržo idėjai taip pat pritaria. Pasakojo, įrengusi lysves vaikams, čia jau žaliuoja braškės, žydi gėlės. Pasėta ir daugiau augalų. Taip esą mažieji mokosi mylėti. „Jie kasdien atbėga apžiūrėti daržo, padeda. Jie jaučia laimę kurti kartu“, - sako moteris. Tai vaikams padeda išlieti energiją, ugdyti kantrybę, moko mylėti gamtą.
Bendruomenės pareigūnė, kuruojanti saugios kaimynystės grupių kūrimąsi mūsų rajone, patikslino, kad saugi kaimynystė nesusijusi su daržų įrengimu. Tai atskiros veiklos. UAB Ukmergės butų ūkis administruoja 234 daugiabučius namus, o teritoriją tvarko kiek daugiau nei prie 100 daugiabučių. Šluoja šaligatvius, pjauna žolę, žiemą kasa sniegą. Pasak daug metų įmonėje dirbančio L. Nugaro, prie daugiabučių namų iš tiesų kur ne kur vis dar galima pamatyti buvusius daržus, užsilikusius nuo senų laikų. Jie užžėlę žolėmis ir nebeprižiūrimi. Gyventojai kreipiasi prašydami sutvarkyti tokias teritorijas. Gėlynai - jeigu jie tvarkomi ir prižiūrimi - gali būti. Jis sakė, kad prieš įsikeliant gyventojams į socialinius būstus, su jais pasirašomos sutartys. Jose numatytos taisyklės, kurių gyventojai įsipareigoja laikytis. Tačiau taisyklėse sklypo, kuriame yra būstas, naudojimas nereglamentuotas. Jose kalbama tik apie konkretaus būsto ir bendrųjų erdvių, tokių kaip laiptinės ar rūsiai, naudojimo tvarką.
Ukmergės miesto seniūnės Zitos Pečiulienės teigimu, valstybinėje žemėje savavališkai įrengtų daržų miesto teritorijoje yra ir daugiau. Jų galima pamatyti Pivonijos ir Dukstynos mikrorajonuose, Žolių rajone. „S. Daukanto gatvėje - vien daržai. Vieni tvarkomi, kiti - ne“, - sakė Z. Pečiulienė. Nors seniūnija ir turėtų prižiūrėti visus miesto teritorijoje esančius valstybinės žemės plotelius, tačiau, tam neužtenka resursų. „Seniūnija negauna pakankamai asignavimų, kad galėtų aprėpti visas teritorijas, todėl pirmiausiai tvarkome bendras viešas erdves, kur renkasi daugiau žmonių. Kitiems plotams prižiūrėti nepakanka pajėgumų ir lėšų“, - akcentavo seniūnė.
Vilniaus gatvėje, prie 87 namo, kuriame įrengti socialiniai būstai, sužaliavo vienos gyventojos įkurtas daržas. Kadangi lysvės atsirado mieste, valstybinėje žemėje, kai kam atrodo, kad joms čia ne vieta. Kiti, priešingai, mano, kad darbštumas - sveikintinas.
Jau įpusėjome imti derlių. Rugpjūčio pabaigoje skinam pomidorus ir agurkus, raunam svogūnus. Rugsėjį rausim burokėlius, morkas, salierus, iki spalio vidurio nukasime bulves ir kt. Rudenį nuėmus derlių svarbu paruošti dirvožemį kitų metų sėjai. Juk visi norime kitais metais didesnio derliaus, sunaikinti kenkėjus, ligas ir piktžoles. Specialistai pataria po derliaus nuėmimo neatidėti buvusio daržo tvarkymo, nes ant pūvančių augalų liekanų, lapų pradės augti patogeniniai grybai, kurie užkrės dirvą. Labai svarbu ant dirvos nepalikti augalų likučių ir piktžolių, juos kruopščiai surinkti, išravėti. Kai jau su piktžolėmis susidorosite, perkaskite, išpurenkite ir išlyginkite dirvožemį. Lysves patariama išpurenti 3-4 centimetrų gylyje. Dažnai kyla klausimų ir diskusijų, ar reikia rudenį dirvą perkasti. Ir vieni daržininkai tai daro, kiti - ne. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į dirvožemio tipą. Smėlingo dirvožemio perkasti nebūtina. Tai neduos naudos. Tačiau pagerins molingo dirvožemio struktūrą. Jame susiformuos poros, oro ertmės, į kurias pateks šaknų kvėpavimui svarbaus deguonies. Jeigu deguonies trūksta, augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, todėl menksta jų produktyvumas. Dar vienas būtinas darbas - dirvožemio pagerinimas. Kaip tręšti? Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, o rudenį. Tręšiant rudenį iškyla grėsmė, kad dalis maisto medžiagų išsiplaus su polaidžio vandeniu. Tokius pačius darbus svarbu atlikti ir šiltnamyje. Kai šiltnamis išvalytas ir išravėtas, reikėtų jį dezinfekuoti. Geriausia tai daryti šiltesnę dieną, kai temperatūra ne žemesnė nei +12 °C. Ruduo yra tinkamas metas mulčiuoti augalus.
Norint tinkamai suplanuoti daržą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumamėgius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Taip pat planuojant daržą, labai svarbu patogumas. Dar reikėtų parinkti, koks bus jūsų daržo tipas. Pagal pasirinktą daržo tipą apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Dalis daržininkų renkasi statyti šiltnamus. Rūgščioje dirvoje kaupiasi aliuminis, manganas, kurie stabdo augalų augimą. Tokioje dirvoje sunkiai pasisavinami kalcis ir magnis, dirvos bakterijų veikla tampa silpna, vyrauja grybai, negyvena sliekai. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jos atsiras smulkūs burbuliukai - dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausiai maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų sodinimui nusižiūrėti augalai. Dirvai rūgštinti naudokite natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą. Atminkite, jei neturite šiltnamio, neverta pirkti daržovių, kurias galima auginti tik jame. Informacija apie auginimo sąlygas, pateikiama ant sėklų pakelio. Priekinėje pakelio pusėje, šalia rūšies, rasite veislės pavadinimą, jei prie pavadinimo yra raidė H, reiškia, jog tai hibridas. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Tinkamą sėjos laiką taip pat rasite ant pakelio. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Pradedantiesiems daržininkams dar reikėtų įsiminti - sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni.
Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Taip užtikrinsite geresnį derlių. Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių - taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių pasodintų augalų tarplysviuose. Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų, todėl prieš pasirenkat sėjos ar sodinimo vietą svarbu atkreipti į tai dėmesį. Po morkų - rekomenduojama sėti žirnius arba sideratinių augalų mišinius. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Be to, skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę.
Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Tuo tarpu, tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Augalai reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Be to, piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Be to, kad apsaugo nuo piktžolių, mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Dažniausiai augalų priežiūra prasideda pavėluotai, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problematiškas. Todėl prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti jas specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iškarto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami.
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbimui, tiek ir laikymui derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti.
Kaip rūšiuoti atliekas www.ismaniejirobotai.lt 1-4 klasei .Dirba ir planšetėse
