Pradėjus taikyti papildomą maitinimą, svarbu suprasti, kad tai procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl natūralu, kad kai kuriems gali prireikti daugiau laiko, kad priprastų prie naujų skonių ir tekstūrų.
Kada pradėti primaitinimą?
Įžengus į antrąjį pusmetį, dar nereiškia, kad tuojau pat būtina bėgti pirkti šaukštelio ir "blenderio" tyrių gamybai. Svarbu "skaityti" ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę. Paprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau, nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Ankstyvas primaitinimas kitu maistu gali skatinti ankstyvą nujunkymą.
Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę. Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto.
Kaip teisingai maitinti ir kokio maisto siūlyti?
Labai teisingai elgiatės leisdama dukrytei tiesiog pačiai pagriebti iš lėkštės tai, kas jai atrodo patrauklu ir tinkama. Tad, kad mažiau save apsunkinti košių/tyrių gamyba, tiesiog pasiūlykite mažylei daržovių, juostelėmis pjaustytų ir virtų garpuodyje (tai vadinama 'baby led weaning'). Tam puikiai tiks morkos juostelės, brokoliai, cukinija, moliūgo juostelės… Vienam 'patiekalui' pakanka dviejų skirtingų daržovių. Ir jokių šaukštelių.
Primaitinimui pasiruošęs vaikas kuo puikiausiai geba koordinuoti judesius. Dauguma mamyčių baiminasi dėl užspringimo, tačiau atidžiai stebint vaikelį pastebėsite, kad vaikas (išmokęs kramtyti ir nuryti) puikiai moka susitvarkyti su maistu. Ir būtina prisiminti, kad su niekada nevalia palikti vieno vaikelio su maistu. Žinoma, toks susipažinimo su maistu būdas gali būti kiek netvarkingesnis, nes vaikas norės maistą 'pajusti' rankomis, t.y. spausti, trinti ir panašiai. Tačiau tuo ir ypatingas 'baby led weaning' - vaikas šiam procesui 'pajungia' visus receptorius: maistą liečia pirštais, susipažįsta su skirtingomis struktūromis, užuodžia, patiria skirtingus (individualius) skonius. Be to, ragaudamas pats vaikas niekada nepersivalgys (ką nesunku padaryti su tyrėmis: 'dar vieną šaukštelį už tėvelį' ir pan.). Linkiu smagaus eksperimentavimo ir mėgavimosi maistu.
Pirmasis maisto kąsnis ir skonis yra nepaprasta patirtis tiek kūdikiui, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas "štai atskrenda lėktuvėlis" technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Nuo 4 mėnesių rekomenduojama siūlyti pastarnoką, morką, moliūgą, brokolius, kalafiorą, žalius žirnelius, ropę, cukiniją bei avokadą. Juos reikėtų supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.
Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos. Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis. Nuo 7-8 mėnesio galima pradėti siūlyti žuvies, kiaušinių, prieskonių.
Kaip spręsti svorio augimo problemas?
Kai gydytojas nustato, kad kūdikis priauga nepakankamai svorio, tai gali kelti nerimą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pirmiausia rodiklis yra vaiko nuotaika, savijauta, elgesys - jei jis linksmas, žvalus, smalsauja, būdrauja, juokauja, tai turbūt viskas gerai su tuo maisto kiekiu. Bet jei vaikas neatrodo laimingas, o svoris neauga, tada jau greičiausiai gauna neužtektinai košių ar mamos pienelio.
Mano berniukas taip pat svorio nepriaugo per 6 mėnesius. Jis irzlus, graužia viską, manau dantys viršuje tuoj kalasi. Bet gal čia tikrai dėl streso, tik nesusijusio su košėmis, o su kitkuo: pradėjome į mankštas ir į žaidimų studiją vaikščioti. Tai gal tas turi įtakos. Beje, po mankštų jis tapo daug judresnis, anksčiau buvęs toks nejudrus. Be to, ir apetitas antra diena visai sumažėjo, nei košės, nei pieno normaliai nevalgo. Va šiandien žindo 7, 11.30, po to košės 30 ml ir dabar jau 5 val.
Kai mano mažyliui buvo beveik 5 mėnesiai, mes per 3 savaites numetėm 10 gramų. Išsigandau. Bet kai dar po savaitės atėjo laikas svertis pas medikus - vėl buvom aukščiau vidurkio linijos. Jeigu vaikas noriai valgo košę - duokit daugiau. Jei aš būčiau Jūsų vietoj, manau, nerimaučiau kažkiek dėl svorio (kaip kad nerimavau su savo vaiku) ir netgi bandyčiau vieną kartą per dieną duoti košės prieš tai nepažindant.
Ką daryti, jei kūdikis nenori papildomo maisto?
Situacija, kai kūdikis nenori papildomo maisto, yra gana dažna. Svarbu nepulti į paniką ir atkakliai siūlyti maistą, tačiau tuo pačiu nenustoti maitinti krūtimi. Jei kūdikis nenori valgyti, siūlykite jam maisto žaidimo forma. Taip jis mokysis ryti ir susipažins su naujais skoniais. Tačiau svarbu, kad jis neįprastų, jog maistas yra tik žaidimas. Kai pradėjau "primaitinti", ji šaukštuku, žinoma, labiau domėjosi, kaip daiktu, o košės suvalgydavo vieną - du šaukštelius. Labai į galvą neėmiau ir įkyriai nesiūliau, bet vis duodavau, maniau, kad nors ir nenori labai, tegul mokosi ryti, na, ir ji labai neprieštaraudavo tam - buvo tarsi žaidimas - bendravimas su mama.
Tokiu atveju, kai kūdikis labiau domisi žindymu ir atsisako papildomo maisto, svarbu suprasti, kad mamos pienas yra pats geriausias maistas kūdikiui. Jis suteikia visų reikalingų maistinių medžiagų ir skatina stiprų ryšį tarp mamos ir vaiko. Jei baiminatės, kad mamos pieno gali būti per mažai, svarbu stebėti kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Kai kūdikis visiškai atsisako papildomo maisto, verta pabandyti pasiūlyti jam maisto per maitinimą, o vėliau - prieš maitinimą. Nėra rezultatų. Taip, vis dar labai laukčiau patarimų arba gydytojo nuraminimo, kad viskas yra gerai/kas galėtų būti negerai, nes jau visai nebesuprantu savo pupos. Kiekvieną sykį, kai pasiūlau šaukštelį tyrelės ar košės, ji paragavus net nusipurto, į vaistus geriau reaguoja. Bet iš mano lėkštės viską griebia.
Jei kūdikis nenori ragauti papildomo maisto, jis gali tiesiog būti dar nepasiruošęs. Svarbu neskubėti ir nenusiminti. Jei pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas.
Jei kūdikis nenori ragauti papildomo maisto, svarbu atsiminti, kad motinos pienas yra pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas iki 1 metų. Tad nereikia skubėti keisti jo į kitus produktus. Galima pabandyti vieną kartą per dieną duoti košės prieš tai nepažindant. Tai gali padėti kūdikiui labiau susidomėti papildomu maistu.
Ką reikėtų žinoti apie žindymą ir primaitinimą?
Žindymas yra natūralus ir labai svarbus procesas, užtikrinantis kūdikio augimą ir vystymąsi. Motinos pienas yra tobulas ir idealus maistas kūdikiams, turintis daugybę naudingų savybių. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu nėra įmanomas ar yra nepakankamas. Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais.
Pirmąjį primaitinimo mėnesį po kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).
Svarbu atsiminti, kad pienas stabdo vitaminų ir mikroelementų įsisavinimą, todėl košes reikėtų skiesti vandeniu arba mamos pienu, bet ne karvės pienu ar mišiniu. Tai ypač svarbu, kai kūdikis maitinamas krūtimi.
Jei viskas vyksta sklandžiai, nuo kokio 9 mėnesio aš asmeniškai siūlyčiau per vieną maitinimą siūlyti kelis "patiekalus" - pvz., truputį mėsytės, truputį brokolio, truputį duonytės ir pan.
Per pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad pradėtų gamintis pakankamai pieno ir būtų lengviau pieno gamybai susireguliuoti. Kuo dažniau - tai reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą.
Jei kūdikis nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Morkos kietina vidurius. Teoriškai, valgant morkų reikia gerti daug vandens - tada nekietins. Bet Jūsų mažylis gauna MP, kur beveik 90% vandens, tai morka kaip ir neturėtų būti priežastis. Galvokite kažką daryti, bandykit. Priklausomai nuo vaiko, standartinė porcija apie 120-150 ml vidutiniškai. Bet tie skaičiai nieko nereiškia. Jei vaikas norės valgyt daugiau - juk duosit? O jei nebenorės - juk per prievartą nekišit?
Pradėjus papildomą primaitinimą vaiko žarnynui reikia prisitaikyti prie naujų iššūkių. Tai jei pastebėjote, kad morka daro blogą įtaką, manau, būtų gerai palaukti kažkiek. Visiškai atsisakyti tikrai nereikės, bet po dviejų dienų iškart vėl forsuoti gal irgi kiek greitoka?
Svarbiausi patarimai
- Kantrybė ir nuoseklumas: Primaitinimas yra procesas, reikalaujantis laiko. Nenusiminkite, jei iš karto nepasiseka.
- Stebėkite kūdikį: Atkreipkite dėmesį į jo norus, pasirengimą ir reakcijas į naują maistą.
- Įvairovė: Siūlykite kuo įvairesnį maistą, kad kūdikis gautų visas reikiamas maistines medžiagas ir sumažėtų alergijų rizika.
- Žindymas: Nepamirškite, kad motinos pienas yra pagrindinis maistas iki 1 metų amžiaus.
- Sauga: Visada stebėkite kūdikį valgio metu ir pasirūpinkite saugia aplinka.
Jei kyla abejonių ar rūpesčių dėl kūdikio mitybos ar svorio augimo, visuomet pasitarkite su gydytoju ar laktacijos konsultantu.
