Daržo planas - tai ne tik patogumas, bet ir būtinybė norint gauti gausų derlių, racionaliai išnaudoti turimą plotą ir supaprastinti daržo priežiūrą. Daugelis sodininkų pradeda pavasario sezoną chaotiškai, sodindami daržoves ten, kur tuo metu atrodo tinkama vieta. Tačiau tokia strategija dažnai baigiasi perpildytu daržu, sunkiai prieinamomis lysvėmis ir prastesniu derliumi nei tikėtasi. Išankstinis daržo planavimas padeda išvengti šių problemų ir užtikrina, kad kiekviena daržovė augtų optimaliausiomis jai sąlygomis.
Daugelis pradedančiųjų sodininkų galvoja, kad daržo planas - tai bereikalingas darbas, kurį galima praleisti. Pirmiausia, daržo planas padeda tiksliai apskaičiuoti, kiek daigų ar sėklų jums reikės. Be plano lengva pervertinti turimą plotą ir užsiauginti pernelyg daug sodinukų, kuriuos vėliau bandysite sutalpinti bet kokiomis priemonėmis. Perpildytame darže daržovės konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens ir šviesos, todėl išauga silpnesnės ir mažiau produktyvios.
Tinkamai išplanuotas daržas yra sveikas daržas. Kai augalai turi pakankamai vietos, tarp jų geriau cirkuliuoja oras, mažiau kaupiasi drėgmė ir rečiau atsiranda ligų bei kenkėjų. Daržo planas leidžia efektyviai taikyti sėjomainą - augalų rotaciją daržo lysvėse. Sėjomainos esmė ta, kad skirtingos daržovių šeimos kiekvienais metais turi užimti vis kitą vietą darže. Tai padeda išvengti dirvožemio išsekimo, mažina ligų ir kenkėjų riziką, pagerina derlių.
Daržas gali turėti atmintį. Mokslininkai nustatė, kad dirvožemis „prisimena“, kas jame augo anksčiau: mikroorganizmai prisitaiko prie konkrečių augalų ir kitais metais gali padėti jiems augti… arba sąmoningai slopinti. Todėl net pasėjus tas pačias sėklas, bet kitoje lysvėje, rezultatas gali būti visiškai kitoks.
Daržo plano kūrimo žingsniai
Daržo plano kūrimui nereikia jokių sudėtingų kompiuterinių programų ar specialių gebėjimų. Užtenka popieriaus lapo, pieštuko ir trintuko.
-
1 žingsnis: nubrėžkite daržo kontūrus.
Pirmiausia nubrėžkite jūsų daržo sklypą - jo formą ir dydį. Nebūtina laikytis tikslaus mastelio, svarbiausia - bendra proporcija. Jei turite keturkampį daržą, nupieškite stačiakampį.
-
2 žingsnis: pažymėkite pastovius elementus.
Jei darže yra pakeltos lysvės, arkos ar atramos, tvoros, komposto dėžės ar kitos pastovios konstrukcijos, pažymėkite jas plane.
-
3 žingsnis: išskirstykite lysves ir takus.
Nubrėžkite, kur bus jūsų daržovių lysvės ir kur takai tarp jų. Rekomenduojama, kad takai būtų bent 50-60 cm pločio, o geriau - 70-80 cm.
-
4 žingsnis: paskirstykite daržoves.
Dabar laikas pagalvoti, kur sodinsite kiekvieną daržovę. Aukštis ir šešėlis: aukštus augalus (pomidorus, žirnius ant atramos, kukurūzus) sodinkite darže šiaurinėje ar vakarinėje pusėje, kad jie neužstotų žemesniems augalams saulės. Šeimos grupavimas: panašių šeimų daržoves grupuokite kartu - tai palengvins sėjomainą.
-
5 žingsnis: pridėkite vertikalius elementus.
Vertikalus auginimas - tai būdas sutaupyti vietos ir padidinti derlių. Įtraukite į planą atramų sistemas kopiantiems augalams: pomidorams, agurkams, pupelėms, žirniams.
-
6 žingsnis: peržiūrėkite ir pataisykite.
Baigę braižyti planą, įsivaizduokite, kaip atrodys jūsų daržas vasaros viduryje, kai viskas užaugs. Ar viską galėsite pasiekti? Ar augalams pakaks vietos?
Augalų poreikiai ir sodinimo principai
Daugelis daržovių reikalauja pilnos saulės - bent 6-8 valandų per dieną. Tačiau kai kurios daržovės gali augti ir pusiau šešėlyje.
- Pilnos saulės zona (6-8+ valandos saulės): Čia sodinkite pomidorus, pipirus, baklažanus, agurkus, kukurūzus, moliūgus, cukinijas, pupeles. Šios daržovės be pakankamai saulės šviesos išaugina prastą derlių.
- Vidutinės saulės zona (4-6 valandos saulės): Tinka ridikėliams, salotoms, špinatams, ropėms, lapiniams burokėliams, brokoliams, žiediniams kopūstams. Šios daržovės toleruoja šiek tiek mažiau saulės.
- Dalinis šešėlis (3-4 valandos saulės): Galite auginti lapines salotas, špinatus, petražoles, ropes.
Sėjomaina ir augalų derinimas
Sėjomainos principas paprastas: tą pačią daržovę arba tos pačios šeimos daržovių neauginkite toje pačioje vietoje dvejus metus iš eilės. Idealu - kas ketverius metus. Jei turite išsaugotus ankstesnių metų planus, peržiūrėkite, kur kokios daržovės augo, ir sukurkite šių metų planą taip, kad šeimos pasikeistų vietomis.
Nepamirškite apie augalų partnerius. Kai kurios daržovės gerai dera kartu - pavyzdžiui, pomidorai su baziliku, morkos su svogūnais, kukurūzai su pupelėmis. Planuodami atsižvelkite į šiuos derinius.
Nepamirškite žolelių. Įtraukite į planą vietą žolelėms - petražolėms, salierams, krapams, bazilikui. Jos ne tik naudingos virtuvėje, bet ir pritraukia naudingus vabzdžius.
Papildomi patarimai daržo planavimui
Efektyvus daržo planavimas - tai ne tik sėklų sėja lysvėse, bet ir išmintingas laiko, erdvės bei augalų tarpusavio santykių valdymas. Net ir nedideli pakeitimai gali padėti išspausti iš daržo maksimumą: užauginti daugiau, greičiau ir su mažiau pastangų.
- Planuokite pakartotinę sėją. Daugelis ankstyvųjų daržovių užauga per 30-60 dienų - ridikėliai, salotos, žirneliai, špinatai. Po jų derliaus nuėmimo gegužės-birželio mėnesiais toje vietoje galite pasodinti pomidorus, cukinijas ar salotas rudeniui.
- Išsaugokite planą. Svarbiausias patarimas - išsaugokite savo daržo planą. Pasižymėkite pastabas, kas gerai augo, kas ne, kada pasėjote, kada nuėmėte derlių.
Daržo plano kūrimas gali atrodyti kaip papildomas darbas, bet iš tikrųjų tai investicija, kuri atsiperka dešimteriopai. Su aiškiu planu jūsų pavasaris bus ramesnis, daržas produktyvesnis, o jūs turėsite daugiau laiko mėgautis auginamų daržovių derliumi, o ne kovoti su chaotiška aplinka. Susikurkite šį įprotį - kiekvieną žiemą su puodeliu arbatos ir popieriaus lapu planuoti ateinančio sezono daržą.
Tinkamas augalų išdėstymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių priežiūros patogumą, augalų vėdinimą ir būsimą derlių. Skaičiuoklė padeda išvengti per tankaus sodinimo, kai augalams trūksta vietos ir prastėja oro cirkuliacija, taip pat padeda išvengti situacijos, kai erdvė lieka neišnaudota ir lysvėje telpa mažiau augalų nei galėtų.
Daržo planavimas yra tiek mokslas, tiek menas, todėl nedera jo atidėti paskutinei minutei. Jį įrenginėjant svarbu tinkamai paruošti ir subalansuoti dirvą bei išmanyti sėjomainos ypatybes - tai mokslinė dalis. Taip pat reikia gebėti tinkamai ir gražiai sukomponuoti augalus į turima erdvę, nepažeidžiant daržininkystės taisyklių, o tai - tikras menas.
Kraštovaizdžio architektė sako, kad planuojant daržą, viena svarbiausių užduočių - apsisprendimas dėl pačio daržo stiliaus (ar augalai bus auginami tradicinėse lysvėse, ar pakeltose lysvėse). Sudarant daržo planą ant popieriaus lapo, reikia braižyti formas, kurios reprezentuoja lysves, pasižymėti šešėlius, jeigu aplink auga medžiai ar stovi kokios nors konstrukcijos, taip pat reikia neužmiršti pasižymėti takų bei tvorų. Beje, labai svarbu, pakankamai dėmesio skirti ne tik lysvėms, bet ir takams tarp jų. Patogaus takelio plotis turėtų būti apie 40 cm, o naudojant aukštas lysves, prie to skaičiaus dar reikia pridėkite 20-35 cm.
Planuojant daržą yra kelios svarbios taisyklės, kurių reikia laikytis. Visgi, planuojant naują daržą, svarbiausia yra tinkamai jam parinkta vieta. Daržas turėtų būti planuojamas saulėtoje vietoje, geriausia pietinėje dalyje. Daržo zona turėtų būti apsaugota nuo vyraujančių šiaurės vėjų.
Planuojant daržą, dažnai susiduriama su šia problema - nedideliu daržui skirtu plotu. Tačiau pasak kraštovaizdžio architektų, tai nėra itin didelė problema, nes tinkamo plano dėka net ir nedideliame žemės plote galima galima įrengi daržą ir pasodinti vaismedžių bei vaiskrūmių ir tai padaryti netgi labai moderniai. Mažuose plotuose yra siūloma planuoti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės gali būti įvairios: vienos pakopos arba kelių pakopų. Tokios lysvės atrodo moderniai, o jų priežiūra yra paprastesnė už tradicinių lysvių. Kalbant apie vaismedžius, nedideliame plote tinka sodinti koloninės veislės vaismedžius (kriaušes, obelis, trešnes bei kt.).
Sodybos planavimas nereiškia, kad turite viską iš karto suplanuoti iki mažiausių smulkmenų ir viską iš karto įgyvendinti. Jei norite pasitikrinti savo sugalvotą idėją arba jei nerandate siūlo galo, už ko nusitverti pradedant planuoti zonas, žvilgtelėkite į kursus „Sodybos apželdinimas“.
Prieš pradedant gražinti aplinką, būtina pasirūpinti sklypo infrastruktūra ir svarbiausiais inžineriniais sprendimais.
Labai svarbus principas! Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Svarbu ir tai, kad šalia būtų drėkinimo šaltinis. Vaikščioti takeliais, tampyti kibirus, žarną - sunkus darbas. Kuo toliau tempi, tuo mažiau noro! Elkitės gudriau: tas daržoves, kurios reiklios, auginkite prie pat namo, o tas, kurioms pakanka mažesnės priežiūros, atokiau. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos; šiltlysvės su sodinukais - beveik prie pat durų; čia pat agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Vanduo irgi šalia. Toliau šakniavaisiai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės, bet ir iki jų reikia nutiesi laistymo sistemą.
Visos lysvės, kopėtėlės ir karkasai turi būti ten, kur bus gerai apšviesti. Jeigu kopėtėlės stovi lysvės viduryje, jos turėtų būti pasuktos šiaurės-pietų kryptimi. Kitaip naudos duos tik saulėtoji pusė, o šešėlio gaubiamoje daržovės neteks patrauklumo. Jei kopėtėlės stovi prie sienos arba tvoros, leiskite stiebams driektis iš rytų į vakarus. Tuomet visi augalai gaus daug saulės šviesos.
Įrenkite stacionarias lysves. Stacionarią lysvę nuolat papildykite organinėmis medžiagomis ir trąšomis. Tiktai čia laistykite. Nevaikščiokite lysve ir jos neištrypsite. Reikia ravėti tik mažą plotelį ir kuo toliau, tuo rečiau. Daug protingiau tvarkyti vieną vietą ir taupyti jėgas! Tai ne vienintelis stacionarių lysvių privalumas. Jas galima šiek tiek pakelti ir apsaugoti nuo per didelės drėgmės. Arba užleisti takus veja, iškloti plytelėmis.
Atskirkite apvadais lysves nuo dirvožemio. Jūsų sklypas bus aiškus ir paprastas! Atskirti galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, šiferiu, čerpėmis, mediena, plastiku. Išdėstymas aiškus: tai, kas auga už apvadų, reikia pjauti, štai ir viskas. Imate vejapjovę ir pjaunate.
Apželdinkite sienas, pavėsines ir tvoras vijokliniais augalais. Netinkamos tik šiaurinės ir vakarinės pastatų sienos - gėlių ir vaisių bus mažai, o ligų daug.
Dėl patogumo lysves ir takus pakreipkite jums reikiama linkme - vingiuokite, apvalinkite! Pasitelkite vaizduotę.
Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa. Didelis sklypas prasideda nuo 12 arų ir jis dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu. Šių veiksnių įtaką mūsų augalams galime sumažinti, jei laikysimės tam tikrų taisyklių. Kraštovaizdžio dizaineris prieš projektuodamas želdynus stengiasi išnagrinėti vietovę, jos mikroklimatą ir pagal tai parenka augalus ir jų vietą želdyno plane.
Antras žingsnis - stiliaus pasirinkimas. Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos. Geometrines figūras atkartojančiame stiliuje dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės. Tokios lysvės priduoda tvarkos ir visiškai neprimena tradicinio daržo. Jos taip išpopuliarėjo, kad jas jau pradedama įrenginėti net reprezentacinėje zonoje. Kyla klausimas, kaip paslėpti tą kartais užmirštą ūkinę zoną? Galite apsodinti koloniniais vaismedžiais arba aukštaūgiais daugiamečiais augalais, kaip pavyzdžiui, lendrūnais. Tokiu atveju tokia gyvatvorė ar gėlynas ne tik atliks „užuolaidų“ funkciją, bet ir duos sklypui švelnumo, džiugins jūsų akis ir net galėsite nusiskinti derlių. Laisvų formų stiliui būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“. Tokie želdynai tikrai džiugina akį, bet jei į juos įtrauktume šiek tiek vaismedžių, gal kai kur pasodintume uogakrūmių, kuriuos labai mėgsta vaikai, tai gėlynas pavirstu sodu, o sodas - gėlynu. Jokių suvaržymų šiame stiliuje nėra, tad galite laisvai eksperimentuoti.
Trečias žingsnis - vietos parinkimas augalams. Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos. Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežį derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės. Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos. Be to, sodo zonos įrengimas arčiau namų leis greičiau pastebėti pirmąsias prisirpusias uogas ir nereikės toli keliauti nusiskinti šviežių obuolių. Jei vis tik norite daugiamečių gėlynų šalia savo namo ar terasos, tai nepamirškite, kad į juos galite integruoti ir valgomus augalus. Dekoratyviniai augalai puikiai tinka ir pomedžių apželdinimui, tad galėsite pamiršti piktžolių ravėjimą ar mulčiavimą.
Jei pastebėjote, kad sklype yra labai nedaug šviesios vietos, o norisi turėti kelių rūšių ir ankstyvumo vaismedžių, tai rinkitės koloninius vaismedžius. Jų laja yra siauresnė, tad sodinimo atstumai bus mažesni. Tarp koloninių vaismedžių galite rasti ne tik obelų, bet ir vyšnių, trešnių, abrikosų, kriaušių, nektarinų, persikų, slyvų, serbentų. Šiuos augalus galite sodinti ir į vazonus, taip pasipuošite net savo terasą ar balkoną.
Ketvirta žingsnis - dirvožemio gerinimas. Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite.
Be to, esant labai prastam dirvožemiui koloninius vaismedžius ir uogakrūmius galite auginti vazonuose tiesiog ant savo terasos. Nereikės daug galvoti apie gėles, o žydintis persikas bus gražiau už bet kokią vienmetę gėlė, o kai vaisių turėsite, tai norėsis visą terasą apželdinti valgomais augalais. Nebijokite šių augalų per žiemą palikti terasoje, tik prieš sodinant juos pasirūpinkite šiltais vazonais, kuriuos galite pasigaminti ir patys.
Penktas žingsnis - apsauga nuo žvėrių. Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais. Nepamirškite, kad pomedžius yra sunku pjauti su vejapjove ar nuolat mulčiuoti, tai juos galite apsodinti dekoratyviais daugiamečiais arba valgomais augalais, pavyzdžiui, žemuogėmis.
Šeštas žingsnis - vėjų barjerų planavimas. Miškuose problemos su vėju retos, bet turint sklypą laukuose dažnai susiduriama su stipriais vėjais. Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime. Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius. Toks sodinimo būdas apsaugos jautresnius augalus sklypo viduje (gervuoges, vaismedžius, šilauoges).
Septintas žingsnis - įsirenkite laistymo sistemą. Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens. Jūs perkate savo laisvą laiką, o vanduo augalams tiekiamas lašaliniu arba dulksnos principu, tad tikrai jo sąnaudos nebus didesnės nei laistant patiems. Be to, turėdami laistymo sistemą ir išvykę ilgesniam laikui, neturėsite ieškoti pagalbininkų, kurie palaistytų jūsų augalus.
Sodinimas šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus. Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams. Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves. Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti. Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Augalų pasirinkimui įtakos turės ir tai, kokioje pusėje yra šlaitas. Pietinis šlaitas gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Jų išdėstymą terasose darykite pagal augalų aukštį: viršutinėse terasose sodinkite aukštesnius, vidurinėse - vidutinio aukščio, o žemesnėje terasose tokius, kurie mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, geltonžiedė sedula, serbentai). Šiaurinis šlaitas gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges. Tai geras sprendimas, jei pas jus nėra stiprių vėjų arba turite vėjo barjerus. Tačiau šilauogės derės ir ant vidurinės terasos, kurioje joms turėtų pakakti šviesos, o vėjas žiemą nenušaldys jaunų ūglių ir vasarą netrukdys vabzdžiams apdulkinti augalų.
Jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
Augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką. Dažnai rekomenduojama išvis nieko nesodinti ant šios pusės šlaitų, bet jei turite noro pabandyti, tai įsirengę terasas jose auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Augalų sodinimas daubose arba kai aukšti gruntiniai vandenys
Lietuvoje labai sunku rasti didelius sklypus, kurių reljefas būtų natūraliai lygus. Reljefo įdubimas gali būti sulyginamas, bet norint atskleisti sklypo unikalumą kartais pasirenkama želdinti jau esamomis sąlygomis (daubose). Būtina įsiminti, kad daubose visai kitoks mikroklimatas, nes čia dažnai užsilaiko rūkas, drėgmė arba būna aukšti gruntiniai vandenys. Retas augalas pakenčia tokias sąlygas, tad norint auginti beveik visus augalus reikės tam tinkamai pasiruošti.
Yra toks sodinimo būdas, kai augalai sodinami į dirbtinai suformuotas kalveles. Jos formuojamos ant jau esamo grunto supilant sluoksnį drenažo (tai gali būti smėlis) ir 0,5 m aukščio kalvelę kompostinės žemės ar durpės. Rekomenduojama kalveles pasiruošti iš rudens, nes per žiemą jos apie 30 proc. gali sukristi. Taip pasodinti augalai neužmirks, nes jų šaknys nesieks grunto. Tokiu būdu galima sodinti ir šilauoges, nes jums nereikės kasti didelių duobių, o kalveles suformuosite iš rūgščių durpių. Erozijai ir piktžolėtumui sumažinti mulčiuokite. Tam galite panaudoti šiaudus, nuojautą žolę, kartoną, žievę, grikių lukštus ar net lapus. Rūgščiamėgiams augalams (šilauogėms ir rododendrams) labai patinka ąžuolo lapų mulčas.
Šis sodinimo būdas tinka ir tiems, kurie turi labai molingą arba prastą dirvožemį. Tada galite visus augalus sodinti į kalveles, tik parinkite tam augalui reikalingą žemių substratą.
Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8 - 1 m., o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio. Planuojant daržą, reikia atsirinkti, kokius augalus norite sodinti ir pasiruošti sėjomainos planą. Pagrindiniams augalams skiriama didžiausia arba patogiausia daržo ploto dalis. Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Pirmiausia reikės pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą.
