Vytautas Stonkus gimė 1959 m. balandžio 10 d. Palangoje, Leonardo ir Živilės Antanaičių šeimoje.
Mokslas ir studijos
Vytautas Stonkus mokėsi Telšių 3-oje vidurinėje mokykloje. Už dalyvavimą pogrindinės bendrijos „Laisvės vyčiai“ veikloje jis buvo pašalintas iš mokyklos ir nuteistas kalėti nepilnamečių kolonijoje. 1977 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kurį 1982 m. baigė, įgydamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Profesinė karjera
Po studijų, 1982-1983 m., Vytautas Stonkus dirbo Šalčininkų rajono Poškonių aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Vėliau, 1983-1985 m., ėjo kitas pareigas.
Nuo 1982 m. jis aktyviai rašė literatūrines recenzijas žurnalams „Pergalė“ (vėliau „Metai“) ir „Nemunas“, taip pat literatūrinio pobūdžio straipsnius žurnalui „Mokslo ir gyvenimo“.
1988 m. Vytautas Stonkus tapo pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos - lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ - vienu iš steigėjų. 1989 m. jis tęsė savo aktyvią visuomeninę veiklą.
Nuo 2003 m. jis dirbo „Vilniaus televizijoje“, o 2004-2009 m. tęsė savo veiklą televizijos srityje.
2007-2017 m. Vytautas Stonkus ėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas, o 2008-2015 m. ir 2015-2017 m. taip pat aktyviai dalyvavo profesinių organizacijų veikloje.
Nuo 2017 m. iki 2022 m. jis tęsė savo profesinę ir visuomeninę veiklą.
Bibliografija
Vytautas Stonkus yra daugelio knygų ir publikacijų autorius, daugiausia susijusių su sporto tema, ypač krepšiniu:
- Krepšinis ir krepšininkai (su Vytautu Kazakevičiumi, 1966)
- Treniruokimės savarankiškai (1967, išleista lietuvių, rusų, serbų kalbomis)
- Lietuvos krepšinis (su kitais, 1977)
- Žaidžiame krepšinį (1976, 1982, 1997; išleista estų ir rusų kalbomis)
- Tarybų Lietuvos krepšinis (su kitais, 1985)
- Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų (1992)
- Olimpinis krepšinis (1996)
- Krepšinio testai (1998, 2002)
- Lithuania: A Success Story (su kitais, 2006)
- Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį (2 tomai, 1991, 1992)
- Olimpinis 1992 metų krepšinis (1993)
- Neslūgstančios krepšinio vilnys (1999)
- Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904-1958 (2003)
- Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai (2007)
- Sporto terminų žodynas (1996, 2002)
- Krepšinis (1985)
- Žaidimai. Teorija ir didaktika (su kitais, 1994, 1998, 2002)
- Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000)
- Olimpija (2002)
- Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika
Vytautas Stonkus taip pat aktyviai reiškėsi medicinos ir visuomenės sveikatos srityse, kritiškai vertindamas Vakarų medicinos ir farmacijos pramonės veiksmus.
Jis teigė, kad Vakarų medicina pasiekė didelių laimėjimų traumų gydyme, anesteziologijoje ir chirurgijoje, tačiau gydant lėtinius susirgimus rezultatai yra menki, o gydymas sukelia komplikacijų.
Pasak V. Stonkaus, šiuolaikinė medicina yra viena iš pelningiausių pramonės sričių, konkuruojanti su ginklų, narkotikų ir prostitucijos verslu. Jis pabrėžė, kad farmacijos pramonei rūpi ne žmonių sveikata, o pelnas, kurio žaliava yra sergantis žmogus.
Jis taip pat kritikavo akademinei medicinai būdingą 100% finansinį ryšį su farmacijos pramone, dėl ko JAV kasmet milijonai žmonių patiria šalutines reakcijas nuo vaistų, o šimtai tūkstančių miršta.
Ypatingą dėmesį V. Stonkus skyrė skiepų nuo kiaulių gripo kritikai, teigdamas, kad nėra rimtų mokslinių darbų, patvirtinančių gripo vakcinų efektyvumą, nors gamintojai tai žino. Jis manė, kad kiaulių gripo vakcinos sukūrimas buvo idealus verslo planas, davęs milžiniškas pajamas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į vakcinų sudėtyje esančias kenksmingas medžiagas, tokias kaip gyvsidabris ir aliuminis, bei daugybę žmogui svetimų baltymų, kurie gali nulemti įvairius susirgimus ateityje, ypač pakenkti nervų sistemai.
V. Stonkus pabrėžė, kad vienintelė priemonė kovojant su korupcija medicinoje ir farmacijos pramonėje yra visuomenės švietimas ir supažindinimas su šiuolaikinės Vakarų medicinos specifiniais dalykais.
Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad nereikėtų kompensuoti vaistų, sukeliančių pašalinius reiškinius ir kitas ligas, už kuriuos moka valstybė ir ligoniai.
Kalbėdamas apie imuninę sistemą ir liaudiškus savigydos būdus, V. Stonkus teigė, kad sveikas organizmas su normalia imunine sistema pats susitvarko su virusais ir bakterijomis. Jis pabrėžė, kad temperatūros nereikia mažinti, jei ji neviršija 39,5 laipsnių, nes tai yra normali organizmo reakcija. Savijautos pagerėjimas ir grįžimas į darbą su lengva temperatūra gali lemti uždegiminių procesų tęsimąsi ir lėtinės formos įgijimą.
Anot jo, svogūnai ir česnakai yra naudingi, tačiau imuninei sistemai stiprinti svarbūs ir probiotikai, geri virškinamojo trakto bakterijos, kurios veikia kaip imuninės sistemos informatoriai. Jis taip pat kritikavo antibiotikų ir kitų cheminių preparatų vartojimą, nes jie naikina gerasias žarnyno bakterijas ir susilpnina imuninę sistemą.
V. Stonkus teigė, kad grūdinimasis yra geras dalykas, bet ne visiems tinka, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Jis taip pat paneigė mitą, kad druska kenkia sveikatai, pabrėždamas jos naudą, kai vartojama protingais kiekiais.
Kalbant apie seksą, jis teigė, kad jaunam žmogui normalus seksas gali sureguliuoti hormoninę sistemą, tačiau pabrėžė riziką susirgti herpes virusu.
Apdovanojimai
Vytautas Stonkus yra pelnęs įvairių apdovanojimų už savo veiklą, tarp kurių - 2003 m. Lietuvos pramoninkų konfederacijos premija.
Vytautas Stonkus yra įmonės Uždaroji akcinė bendrovė "Ginmita" vadovas. Įmonės buveinės registracijos adresas yra Palanga, Sodų g. 14B. Įmonės kodas 164254820, PVM mokėtojo kodas LT642548219. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra Nespecializuota mažmeninė prekyba daugiausia maisto produktais, gėrimais ar tabako gaminiais. Šiuo metu Uždaroji akcinė bendrovė "Ginmita", kuriai vadovauja Vytautas Stonkus, turi 36 darbuotojus.
