Vaiko priežiūros atostogos - tai laikotarpis, kai vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų faktiškai prižiūri vaiką iki jam sueina treji metai. Šiuo laikotarpiu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą, įskaitant ir valstybinio socialinio draudimo stažą. Taip pat į darbo stažą įskaitomi nėštumo ir gimdymo, bei tėvystės atostogų laikotarpiai. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad pagal Darbo kodekso 170 straipsnį, vaiko priežiūros atostogų laikas nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatytos dvi pagrindinės atostogų rūšys: kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, išsaugant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Tikslinės atostogos skiriamos konkrečiam tikslui ir gali būti įvairios: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, kūrybinės, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos ir vaiko priežiūros atostogos. Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos iki kol vaikui sueis treji metai.
Už vaiko priežiūros atostogas darbo užmokestis nėra mokamas, tačiau dalis prarastų pajamų kompensuojama iš ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų valstybės lėšų. Asmeniui, apdraustam ligos ir motinystės socialiniu draudimu, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, yra numatytas vaiko priežiūros išmokų apmokėjimas iki kol vaikui sukaks vieneri arba dveji metai.
Vaiko priežiūros atostogos ir darbas: naujovės ir galimybės
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka, kuri sukėlė nemažai klausimų tėvams. Viena aktualiausių temų - ar galima dirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu. Nors dirbti oficialiai nėra draudžiama, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus, kurie skiriasi nuo ankstesnės tvarkos.
Naujoji tvarka nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antraisiais VPA metais. Pagal naują tvarką, galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jeigu paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamo mėnesio apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) arba išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygus.
Pavyzdys: Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“. Nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkama gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, tai yra apie 1200 EUR. Jei asmuo dirba ir gauna darbo užmokestį VPA metu, jo bendra pajamų suma (išmokos + darbo užmokestis) negali viršyti 2000 EUR. Tai reiškia, kad jis gali papildomai uždirbti 800 EUR (2000 EUR - 1200 EUR), kad VPA išmoka nebūtų mažinama.
Svarbu paminėti, kad darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų bei tėvystės atostogų metu iš karto mažina atitinkamas išmokas. Tuo tarpu, gaunant darbo užmokestį VPA metu, išmoka nemažinama, jeigu bendra paskirtos VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio suma neviršija buvusio asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant, galima užsidirbti skirtumą, kurio negaunate su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka (78 % ar 77,58 %), ji yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Individuali veikla ir verslo liudijimas: Dirbant savarankiškai, papildomas pajamas galima gauti visų išmokų laikotarpiu: nėštumo ir gimdymo atostogų metu, vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais) ir tėvystės atostogų metu. Šioms pajamoms nėra taikomas apribojimas, kaip dirbant pagal Darbo sutartį. Tai reiškia, kad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jei pavyksta viską suderinti.
Vis dėlto, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, nėra apmokestinamas pilnu VSD draudimu, todėl nėra kaupiamos tokios pačios socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.
Neperleidžiami mėnesiai ir VPA
Neperleidžiami mėnesiai - tai du mėnesiai vaiko priežiūros atostogų, kurie priklauso kiekvienam iš tėvų ir negali būti perleisti nei vienas kitam, nei seneliams. Jei tėvai šiais mėnesiais nepasinaudoja, išmokos dalis kitam iš tėvų negali pereiti. Tokiu atveju, bendras vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpis sutrumpėja. Šiais mėnesiais pasinaudojus, mokama didesnė išmoka - 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (tačiau taikomos išmokų „lubos“).
Visi kiti VPA išmokų gavimo mėnesiai gali būti perleisti vienas kitam ir/arba vaiko seneliams. Tačiau šių mėnesių metu mokama mažesnė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo pasirinkto bendro vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpio - iki vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki 24 mėnesių.
Neperleidžiami mėnesiai nėra privalomi, tačiau nepasinaudojus jais, išmokos dalis negali būti perleista kitam iš tėvų.
Kasmetinės atostogos ir vaiko priežiūros išmokos
Kalbant apie motinystės išmokas, jos apima nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpį (tiek perleidiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais). Šiuo metu nėra tiesioginio draudimo dirbti vaiko priežiūros atostogų metu, tačiau svarbu atsižvelgti į išmokų ir darbo užmokesčio santykį.
Galima sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, neturint nekonkuravimo susitarimo su pagrindiniu darbdaviu. Tokiu atveju, darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių, tačiau svarbu laikytis konfidencialumo susitarimų ir neatskleisti informacijos apie buvusį darbdavį.
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Vaiko priežiūros atostogos priklauso visiems, faktiškai auginantiems vaiką, - motinai, įmotei, tėvui, įtėviui, seneliui ir senelei, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Šios atostogos gali būti imamos visos iš karto, dalimis ar pakaitomis. Tiek motinoms, tiek tėvams suteikiamos vienodos teisės pasinaudoti šiomis atostogomis.
Darbuotojas, planuojantis grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbdavys privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš atostogas, įskaitant darbo vietą, pareigas ir darbo užmokestį.
Jei darbuotojas nenori grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, jis gali nutraukti darbo sutartį vienašališkai iki atostogų pabaigos. Taip pat, jei darbdavys negali grąžinti darbuotojo į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, jis turi pasiūlyti kitą poziciją arba nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant kompensaciją. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, yra apsaugoti nuo atleidimo iš darbo dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Darbdaviai, grįžtančiam darbuotojui siūlydami darbą kitoje vietovėje, privalo gauti darbuotojo raštišką sutikimą. Jei darbuotojas augina vaiką iki 3 metų ir nesutinka, darbdavys negali jo atleisti ir privalo skelbti prastovą.
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei 52 valandas. Asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo.
Darbuotojai, auginantys vaikus iki aštuonerių metų, ar vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu, jei darbdavys neįrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų reikalauja lankstumo ir dialogo iš abiejų šalių. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, siekiant užtikrinti sklandų grįžimą į darbo rinką.
Šiuolaikinio tėčio vadovas, kaip suderinti darbą ir šeimą | Tėčio universitetas
Darbo stažas yra laikotarpis, per kurį asmuo turėjo darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą. Bendrasis darbo stažas apima visą laiką, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius. Specialusis darbo stažas apima laikotarpius, kai buvo dirbta tam tikros profesijos, specialybės darbą arba eita tam tikras pareigas.
