Dantys mūsų burnoje atlieka svarbų vaidmenį. Jie padeda kramtyti ir virškinti maistą, leidžia tarti žodžius. Tačiau dantų yra keli tipai ir kiekvienas iš jų turi savo savybes. Dantį sudaro dvi dalys: baltos spalvos danties vainikas, kuris yra visiems matomas, ir šaknis, kuri yra nematoma.
Pagrindinės danties dalys
1. Emalis - tai kietas audinys, kuris dengia danties vainiką. Emalio pagrindinė funkcija yra apsaugoti kitus svarbius danties audinius nuo pažeidimų.
2. Pulpa - ji slepiasi pačiame danties centre. Pulpoje yra kraujagyslės, nervai ir minkštieji audiniai.
3. Dentinas - tai vidurinis danties sluoksnis (tarp emalio ir pulpos).
4. Periodonto audinys - jis tvirtai laiko dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio. Tai audinys, esantis aplink dantį.
Dantų tipai ir jų funkcijos
Kandžiai
Kandžiai, dar vadinami priekiniais dantimis, įsikūrę pačioje burnos priekyje - viršuje ir apačioje po keturis. Jų forma plokščia, o kraštai aštrūs - tarsi maži kaltai. Pagrindinė kandžių užduotis - atkąsti maistą. Jų aštrūs kraštai puikiai tinka atskirti kąsnius nuo didesnio gabalo - įsivaizduokite, kaip lengvai įkandate obuolį ar sumuštinį. Be to, kandžiai padeda mums tarti kai kuriuos garsus ir palaiko lūpų formą. Kandžiai yra tie dantys, kuriuos pirmiausiai pastebime šypsodamiesi. Pirmieji nuolatiniai kandžiai pasirodo maždaug 6-8 metų amžiuje, o pieniniai kandžiai pradeda dygti kūdikiams dar visai mažiems - apie 6-10 mėnesių.
Iltiniai dantys
Šalia kandžių, kiekvienoje burnos pusėje, įsitaisę iltiniai dantys, dar vadinami iltimis. Iš viso jų turime keturis - po du viršuje ir apačioje. Jie jau tvirtesni ir aštresni už kandžius, kūgio formos. Iltiniai dantys yra tarsi „plėšrūnai“ mūsų burnoje. Jų pagrindinė funkcija - atplėšti ir suplėšyti maistą, kuris per kietas kandžiams. Jie puikiai susidoroja su mėsa ar kitais tvirtesniais produktais. Be to, iltiniai dantys svarbūs taisyklingam žandikaulių sąnarių darbui ir netgi veido bruožų formavimui. Iltiniai dantys yra patys tvirčiausi ir ilgiausi iš priekinių dantų. Nuolatinės iltys išdygsta maždaug 9-12 metų, o pieninės iltys pasirodo kūdikiams apie 16-20 mėnesių.
Kapliai (prieškrūminiai dantys)
Toliau burnoje, už iltinių dantų, išsidėstę kapliai, dar vadinami premolarais arba prieškrūminiais dantimis. Jų iš viso aštuoni - po du kiekvienoje burnos pusėje, viršuje ir apačioje. Jie didesni už priekinius dantis ir turi plokštesnį paviršių su gumburėliais. Kapliai atlieka svarbų vaidmenį smulkinant ir trinant maistą. Jie tarsi paruošia maistą tolimesniam kramtymui krūminiais dantimis. Kapliai yra tarpinė grandis tarp priekinių ir krūminių dantų, padedanti efektyviau virškinti maistą. Kapliai ant savo kramtomojo paviršiaus turi gumburėlius (dažniausiai du, bet kartais ir daugiau). Nuolatiniai kapliai dygsta maždaug 10-12 metų. Įdomu, kad pieninių kaplių nėra - vaikystėje jų vietą užima pieniniai krūminiai dantys.
Krūminiai dantys (moliarai)
Giliausiai burnoje, pačiame gale, įsitaisę krūminiai dantys, arba moliarai. Jie patys didžiausi ir stipriausi - iš viso 12 (įskaitant protinius dantis), po tris kiekvienoje burnos pusėje, viršuje ir apačioje. Jų paviršius platus ir plokščias, su daugybe gumburėlių. Krūminiai dantys yra tikri „kramtymo čempionai“. Jie skirti kramtyti, malti ir traiškyti maistą. Būtent jie atlieka pagrindinį darbą mechaniniame virškinime, susmulkindami maistą iki smulkių dalelių, kurias jau lengva nuryti ir virškinti. Krūminiai dantys - patys svarbiausi kramtymui. Krūminiai dantys turi platų kramtomąjį paviršių su 4-5 gumburėliais (pirmieji ir antrieji krūminiai) arba 3-4 gumburėliais (protiniai dantys). Nuolatiniai krūminiai dantys dygsta keliais etapais: pirmieji apie 6-7 metus, antrieji apie 12-13 metų, o protiniai dantys (treti krūminiai) - vėliausiai, dažniausiai tarp 17 ir 25 metų, arba gali ir visai neišdygti.
Pieniniai dantys
Verta nepamiršti ir pieninių dantų - pirmųjų dantukų, kurie dygsta vaikams. Jie laikini, bet labai svarbūs! Vaikai dažniausiai turi 20 pieninių dantų - 10 viršuje ir 10 apačioje. Pieninių dantų rinkinį sudaro kandžiai, iltiniai ir krūminiai dantys (pieninių kaplių nėra). Pieniniai dantys atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vaikystėje: jie padeda mažyliams kramtyti maistą ir gauti reikiamų medžiagų, yra būtini taisyklingam žandikaulio vystymuisi ir išsaugo vietą nuolatiniams dantims. Pieniniai dantys yra mažesni ir baltesni už nuolatinius. Jie pradeda dygti apie 6 mėnesių amžiaus ir dažniausiai visi būna išdygę iki 3 metų.
Pieninių dantukų dygimo eiliškumas parodytas schemoje. Pirmosios pasirodo centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje, vėliau šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas.
Dantų priežiūra nuo mažens
Dantukų priežiūra - tai ir jų saugojimas nuo sugedimo. Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduojami kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus!
Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojus buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.
Vos tik išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tikslui rekomenduojama įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims valyti. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti. Su vaikiška dantų pasta mažylį galima supažindinti tik sulaukus 12 mėn. Mažyliui sulaukus pusantrų metų, drauge išrinkite jam dantų šepetėlį - mėgstama spalva dantų valymo procesą padarys smagesniu.
Maži vaikai dažnai priešinasi dantų priežiūros rutinai. To išvengti padės žaidimai, atlygių sistema ir keletas kitų triukų. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti dantų šepetėlį - taip jis bus labiau motyvuotas valytis dantis. Taip pat suteikite jam visą reikalingą informaciją: kaip valytis dantis, kodėl tai reikia daryti ir kokios pasekmės laukia. Jei dar nepradėjote mokytis valytis dantų, duokite vaikui tiesiog pažaisti su dantų šepetėliu, leiskite „išvalyti“ dantis lėlei ar meškiukui.
Pirmąjį apsilankymą pas odontologą reikėtų planuoti vaikui sulaukus 1-2 metų. Ėduonis jau gali būti pažeidęs dantis, tad juos reikėtų plombuoti. Odontologai turi ir spalvotų plombų bei kitų priemonių vaikams sudominti, bet susitarti su mažyliu vis tiek gali būti sudėtinga. Dėl to atlikite „namų darbus“: paaiškinkite mažyliui apie odontologą, kodėl reikia pas jį eiti ir kokia bus procedūra.
Kaip prižiūrėti pieninius vaikų dantis?
Žmogus turi mažiausiai 32 nuolatinius dantis. Taigi, mūsų burnoje yra įvairių tipų dantys. Visi jie yra vienodai svarbūs, o tam kad jie būtų sveiki, nepamirškite laikytis tinkamos dantų higienos.
tags: #dantuku #pavadinimai #darzelis
