Ne visiems augalams klestėti reikalinga tiesioginė saulės šviesa. Kai kurie augalai puikiai jaučiasi ir auga net ir saulės mažai pasiekiamose vietose, tokiose kaip pavėsyje esantys sodai, tamsūs kampai ar patalpos be langų. Šiame straipsnyje apžvelgsime augalus, kurie nereikalauja daug saulės, tačiau vis tiek gali papuošti jūsų aplinką savo grožiu.
Vienmečiai augalai, ištvermingi karštame ir drėgname ore
Nors daugiamečiai augalai su giliomis šaknimis ir vandens kaupimo lapais puikiai atlaiko svilinančius saulės spindulius, vienmečiams augalams tai gali būti iššūkis. Tačiau yra vienmečių gėlių, kurios puikiai toleruoja karštą ir drėgną orą, nors joms vis tiek reikia laiku pasodinti ir reguliariai, bet ne per dažnai, laistyti.
1. Burnočiai (Amarantai)
Burnočiai auginami dėl įvairių priežasčių: kai kurios rūšys - dėl dekoratyvumo, kitos - dėl lapų ar sėklų. Sodininkus žavi sodrios spalvos aksominiai žiedai ir spalvingi lapai. Populiariausios veislės yra uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus) su išskirtiniais nukarusiais žiedais ir trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor) su raudonais ir geltonais lapais. Burnočius lengva auginti iš sėklų beveik bet kokiomis sąlygomis, o jų aukštis gali siekti ir daugiau kaip 2 metrus.
2. Celiozijos
Celiozijos, priklausančios tai pačiai šeimai kaip ir burnočiai, pavadinimą graikų kalba reiškia „degantis“, nes jų žiedai primena ugnies liepsnas. Skiauterėtoji celiozija (Celosia cristata) dar vadinama „gaidžio skiautere“ dėl savo unikalios žiedų formos. Celiozijos išlieka patrauklios kelias savaites, o paskui gražiai sudžiūsta, todėl idealiai tinka sausų gėlių kompozicijoms.
3. Kleomės
Kleomės, dar vadinamos „gėlėmis - vorais“, turi ilgus ūselius, kyšančius iš žiedo, primenančius voro kojas. Jos pradeda žydėti nuo apačios į viršų, todėl žydėjimo laikotarpis gali tęstis ištisas savaites. Žiedams nužydėjus, susiformuoja plonos sėklų dėžutės. Kleomės lengvai dauginasi savaime, todėl kitais metais galite sulaukti netikėtos spalvos gėlių. Jas galima sodinti į dirvą iškart po paskutinių šalnų. Nepaisant to, kad jos užauga gana aukštos, jų nereikia parišti.
4. Kosmėjos
Kosmėjos yra vienos lengviausiai auginamų gėlių. Jų žiedai būna įvairių spalvų: rožinės, violetinės, oranžinės, baltos ir raudonos. Nors žiedai nedideli, kosmėjos puikiai dera su kitomis gėlėmis ir, nors dauginasi savarankiškai, neplinta agresyviai. Kai kurios veislės gali užaugti nuo 30 iki 120 cm aukščio. Kosmėjas lengva sėti tiesiai į dirvą netrukus po paskutinių šalnų.
5. Nirembergijos
Šios subtilios ir žavios gėlės, priklausančios bulvinių šeimai, buvo pavadintos ispanų jėzuitui Juanui Eusebio Nirembergui atminti. Nirembergijos mėgstamos auginti vazonuose, tačiau taip pat puikiai atrodo ir sodų gėlynuose.
6. Sukučiai (Ipomoea quamoclit)
Sukučiai stebina savo išvaizda: žvaigždutės formos raudoni žiedai ir siauri, paparčius primenantys lapai. Šie augalai auga labai sparčiai ir gali pasiekti 3-4 metrų aukštį, tačiau sužydi ne taip greitai. Sukučius galima pradėti auginti namuose, o po poros savaičių nuo paskutinių šalnų persodinti į sodą. Kadangi tai vijoklinis augalas, jam reikalinga atrama, pavyzdžiui, grotelės, kurias jie gali apraizgyti.
7. Amerikinės lantanos (Lantana camara)
Lantanos gali greitai pereiti nuo gėlių iki krūmų, o vėliau net ir nedidelių medelių. Daugelis sodininkų žiemai jas perkelia į patalpų vidų. Lantanos žydi visą vasarą ir būna dviejų-trijų spalvų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lantanos yra nuodingos ir gali sudirginti odą.
8. Serenčiai
Serenčiai yra labai ištvermingi augalai, kurie dažnai žydi ir nereikalauja daug priežiūros. Geriausiai jie jaučiasi augdami saulėkaitoje ir gana sausoje žemėje. Pernelyg tankiai augdami drėgnoje aplinkoje, jie gali būti pažeisti puvinio, todėl jiems reikia erdvės ir oro. Reguliariai pašalinus nudžiūvusius žiedus, serenčiai vėl pradeda žydėti. Šie augalai taip pat efektyviai atbaido vabzdžius kenkėjus, todėl juos galima sodinti šalia augalų, kuriems reikalinga papildoma apsauga.
9. Aitriosios paprikos
Nors aitriosios paprikos nėra gėlės, jos gali papuošti sodą savo ryškių spalvų vaisiais. Dekoratyvinės paprikos vaisiai paprastai būna maži ir sunkiai skinami. Jaunus augalus reikia saugoti nuo kenkėjų, tačiau sukietėjus stiebams, nerimauti nebereikia. Dekoratyvinės paprikos būna įvairių spalvų ir gali brandinti kelias spalvas vienu metu.
10. Titonijos
Titonijos, dar vadinamos meksikietiškomis saulėgrąžomis, mėgsta saulę. Tinkamoje vietoje jos gali užaugti iki 2,5 metro aukščio. Titonijos dažniausiai sodinamos už kitų gėlių ir reikalauja parišimo, ypač vėjuotose vietose. Jų sėklas galima sėti į žemę po paskutinių šalnų arba sudaiginti patalpoje likus 4-6 savaitėms iki persodinimo.
11. Verbenos
Yra kelios verbenų rūšys, tinkamos sodams. Dauguma jų pradeda žydėti anksti ir tęsia žydėjimą iki pat šalčių. Verbenos gali būti stiebinės, aukštos ir ažūrinės (Verbena bonariensis) arba tiesios (Verbena rigida), užaugančios iki 1 metro aukščio. Nors joms gresia pilkasis grybelis nuo pernelyg didelės drėgmės, verbenoms reikia drėgmės įsitvirtinimo stadijoje, o vėliau jos teikia pirmenybę sausoms ir saulėtoms sąlygoms.
12. Gvaizdūnės
Gvaizdūnės yra vienmetės gėlės, kilusios iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Jos labai mėgsta šilumą ir lengvai sužydi - net ir nupjautos jos vėl pražysta po dienos ar dviejų. Senesnės veislės drėgnoje ir šlapioje aplinkoje gali būti jautrios miltligei, nors vis tiek žydi, tačiau lapai praranda išvaizdą. Naujesnės veislės, tokios kaip „Profusion“ ar „Zahara“, neturi šios problemos, jų žiedai šiek tiek mažesni, bet gausesni. Gvaizdūnės gali būti įvairiausių spalvų - nuo žaliai dryžuotų iki auksinių ir pastelinių.
Augalai, mėgstantys pavėsį ir nereikalaujantys daug priežiūros
Šešėliui tinkamų augalų pasirinkimas nebūtinai turi būti sudėtingas. Svarbu įvertinti kelis pagrindinius veiksnius, kurie palengvins jūsų apsisprendimą. Nors šiuos augalus dažnai vadiname nereikliais, jie vis tiek turi specifinių poreikių.
Šviesos lygio įvertinimas
Pirmiausia įvertinkite, kiek tamsus yra jūsų kambarys ar sodo kampelis. Jei jame yra tik į šiaurę orientuotas langas, dauguma šešėlinių augalų ten puikiai augs. Jei tai kambarys be tiesioginės dienos šviesos, rinkitės atsparesnes rūšis, pavyzdžiui, aspidistrą arba zamiokulką.
Drėgmė ir temperatūra
Kiekvienam augalui keliami saviti reikalavimai. Paparčiai ir kalatėjos mėgsta didelę drėgmę, o dracenoms ir vijokliniams augalams pakanka įprastų kambario sąlygų.
Dydis ir vieta
Pagalvokite, kur norite statyti augalą. Kompaktiškos rūšys, pavyzdžiui, žalčialunkiai, tinka siauriems koridoriams, o monsteros gražiai išsiskirs kampuose.
Priežiūra ir laikas
Jei esate užmaršūs arba neturite laiko kasdienei priežiūrai, rinkitės augalus, kurie nereikalauja daug dėmesio.
Zamiokulkas
Zamiokulkas dar vadinamas „tinginių sodininkų augalu“ dėl savo nereiklumo.
Sansevjera
Sansevjera yra nepretenzinga, ištverminga ir puikiai valo orą.
Aspidistra
Aspidistra yra vienas iš atspariausių augalų rinkoje.
Skindapas
Skindapas - vijoklinis augalas, kuris pagyvina bet kokią erdvę.
Chlorofitas
Chlorofitas yra puikus pasirinkimas tamsesniems koridoriams ar biurams.
Mėgstamiausi augalai tamsiame kambaryje
Tamsūs kambariai nebūtinai turi būti nuobodūs. Juos galima pagyvinti kambariniais augalais, kurie atlaiko šešėlį ir šiek tiek užmaršumo.
Filodendras
Filodendras yra saugus pasirinkimas. Jo platūs lapai suteikia egzotikos net ten, kur saulė mažai šviečia.
Monstera
Monstera, šiuolaikinių interjerų superžvaigždė, stebina dideliais, dramatiško skerspjūvio lapais.
Aglaonema
Aglaonema derina grožį ir nepretenzingumą; jos spalvingi lapai puikiai atrodys ir miegamajame.
Kalatėja
Jei norite ko nors drąsesnio, išbandykite kalatėją, kurios lapai primena meno kūrinį. Ji mėgsta dalinį pavėsį ir drėgmę.
Maranta
Maranta yra puikus kambarinis augalas, tinkamas auginti daugiabučiuose, kur kartais trūksta dienos šviesos.
Augalai, kurie puikiai auga saulėtoje ir sausoje dirvoje
Sausros nebijantys augalai pasižymi ne tamsiai žaliais mėsingais lapais, o gražia elegantiška struktūra ir smulkiais žiedeliais. Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, dominuoja smėlis, o ne molis, ir dirva yra nederlinga bei vandens nesulaikanti, tuomet net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų.
1. Bandrenis (lot. Calamagrostis)
Iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku atpažinti, kas tai per augalas, nes jo žiedas - nedidelis rutuliukas - yra neįprastos formos. Tačiau jis suteikia gėlynui daug žavesio. Bandrenis pradeda žydėti liepos mėnesį. Iš pradžių jo žiedynai - rutuliukai - būna žali, o žydėjimo piko metu - melsvi. Jie ypač gražiai atrodo salotiniame arba švelniai melsvame fone. Nužydėję jie paruduoja, tačiau ir toliau išlieka dekoratyvūs. Graži bandrenio struktūra, išsilaikanti ilgai net po nužydėjimo, yra viena iš priežasčių, kodėl jis tapo populiarus natūralistinio stiliaus želdynuose. Bandreniai nereikalauja daug drėgmės, todėl juos galima vadinti sausros nebijančiais augalais. Jie puikiai tinka gėlynams pietinėje pusėje ar sodybose, kur nėra galimybės dažnai laistyti.
2. Kraujažolė (lot. Achillea)
Kraujažolei nereikia derlingų žemių, daug drėgmės ar ypatingo lepimo. Jei jums mielas paprastumas ir nereiklumas, drąsiai auginkite laukinių pusseseres, jau išveistas veisles. Viena įdomiausių yra kraujažolė ‘Terracotta’, kurios žiedai keičiasi nuo geltonos iki plytinės spalvos. Kraujažolės trūkumas - jos žydėjimas yra labai ryškus, bet ir labai staigus. Auginama ji taip pat neilgai - ji nėra ilgaamžė kaip bijūnai ar smidrai. Tačiau tai gali būti ir privalumas - ji nepamainoma naujai įrengiamam gėlynui.
3. Notra (lot. Stachys)
Tai visiškai nereiklus augalas, pakenčiantis ir nederlingą žemę, ir kaitrą. Populiariausia yra vilnotoji notra (Stachys byzantina). Jos lapeliai pasidengę minkštu pūkeliu, kuris leidžia jai ilgiau išlaikyti drėgmę viduje, todėl sausras ji pakenčia kuo puikiausiai. Nors dauguma augintojų vertina notros lapus, ji taip pat leidžia ir žiedynus. Jei mėgstate notras su žiedais, švelniai violetiniai žiedeliai labai gražiai dera su kitomis panašios spalvos gėlėmis. Jei pirmenybę teikiate lapams, rinkitės veisles, kurios nežydi, pavyzdžiui, ‘Bello grigio’. Jos lapeliai dar baltesni, lieknesni, o žiedynų beveik neišleidžia. Tai sukuria neapsakomai gražų foną kitiems žiedams. Rekomenduojama vilnotasias notras sodinti gėlyno priekyje, jei reikia šviesaus augalo saulėtame žemės lopinėlyje.
4. Šilokai (lot. Sedum)
Šilokų lapai yra puošnūs, o kai kurios veislės - išskirtinės, pavyzdžiui, ‘Matrona’, kurios koteliai tamsiai raudoni. Yra ir baltų žiedų veislių, įvairių aukščių, tačiau populiariausi turbūt tie, kurie turi sodriai rožinius, gal tiksliau bordo, spalvos žiedus ir švelniai žalius lapelius. Žydi jie antroje metų pusėje, bet gėlynus gali papuošti kone ištisus metus. Mano kieme šilokai žiedynus, nors ir pajuodavusius, išlaiko praktiškai iki kovo mėnesio. Jie atželia anksti pavasarį ir gražia lapija stabiliai auga iki pat sužydėjimo. Šilokai auga gražiu keru, todėl po jais piktžolės neturi daug erdvės veistis. Tai didelis privalumas tiems, kurie nori savo kieme labiau ilsėtis nei sunkiai dirbti. Dar daugiau - jie savo storuose lapuose kaupia drėgmę, todėl yra nereiklūs drėgmei. Šilokai plečiasi palaipsniui, nei per daug lėtai, nei per daug intensyviai. Po pirmųjų šalnų lapeliai pagelsta, bet žiedai vis dar laikosi puikiai.
5. Levanda (lot. Lavandula)
Pamatę violetinių žiedų jūrą ar patrynę tarp pirštų kelis sudžiovintos levandos stiebus, mintimis iškart nusikeliate į saulėtus Provanso laukus. Tačiau Lietuvoje svarbu pasirinkti tinkamą veislę. Provanso laukuose auginama italinė levanda (lot. Lavandula stoechas), kuri pasižymi intensyviu kvapu ir ryškiai violetinės spalvos žiedais. Deja, ši levanda neišgyventų šaltų žiemų Lietuvoje. Mūsų klimatui geriausiai tinka tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia), kuri gali išgyventi mūsų šalies klimato sąlygomis. Ji nėra tokia kvapi kaip italinė, taip pat skiriasi žiedyno forma. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visos tikrosios levandos veislės žiemoja Lietuvoje. Kadangi levanda kilusi iš saulėtų vietų, tokios vietos ieškokite ir savo kieme.
5 patarimai, kaip auginti tobulą levandą
Kambariniai augalai, mėgstantys pavėsį
Augalai ne tik puošia namus, bet ir gerina emocinę bei fizinę savijautą. Daugelis mėgsta žaliuosius augalus, tačiau kai kurie gyvena būstuose, kur stinga saulės šviesos ar nėra vietos ant palangės. Laimei, yra daug kambarinių augalų, kurie gali augti net ir tamsiausiose patalpose.
Bromelijiniai augalai
Bromelijiniai augalai - tai ištisa šeima, priklausanti lelijainių klasei. Jų priskaičiuojama apie 2900 rūšių. Natūraliai šie puošnūs augalai veši atogrąžų kraštuose, puikiai prisitaiko tiek dykumose, tiek pelkėtose atogrąžų miškų vietovėse. Bromelijiniai geba augti net ant uolų, medžių šakų. Daugumą jie pakeri egzotiška išvaizda ir ryškiaspalviais didžiuliais žiedais. Šie augalai ypač rekomenduojami tiems, kurie nori susikurti atogrąžų atostogų nuotaiką. Bromelijiniai itin gražiai atrodo auginami ant lentynų, kavos staliukų ar net ant grindų. Jie lengvai prižiūrimi, gerai toleruoja prastą apšvietimą ir nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Norint, kad ilgiau žydėtų, juos patartina laikyti vėsesnėje aplinkoje. Jiems reikia visai nedaug vandens, tad nereikėtų perlieti.
Aglaonemos
Šios iš Pietų Amerikos kilusios gėlės primena difenbachiją, tačiau turi siauresnius lapus ir yra kiek mažesnės. Aglaonemos suformuoja žavų nedidelį krūmelį ir apdovanoja puošniais, kalijas kiek primenančiais žiedais. Specialistai teigia, kad ši gėlė labai tinka pradedantiesiems augintojams. Aglaonemas auginti itin lengva. Jos nepakenčia tiesioginių spindulių - kuo lapai tamsesnės žalios spalvos, tuo mažiau saulės reikia. Šviesesnius ar rausvus lapus turinčioms aglaonemoms patinka vidutiniškai intensyvi saulės šviesa. Ši gėlė mėgsta šilumą (optimali temperatūra 22-23 °С) ir bijo skersvėjų. Svarbu reguliariai laistyti, nes jai patinka drėgmė - ne tik šlapia žemė, bet ir drėgnas aplinkos oras. Geriausia laistyti minkštu, nusistovėjusiu vandeniu. Taip pat pravartu reguliariai purkšti vandeniu arba apipurkšti.
Adiantai (Papartys)
Šie papartiniai augalai atrodo itin elegantiškai ir kuria lengvumo įspūdį. Tiesa, adiantai rekomenduojami labiau patyrusiems augintojams, mat juos gana lengva pražudyti. Nors nereikia daug saulės šviesos, mėgsta tamsesnes vietas, daugiau dėmesio tenka skirti reikiamai drėgmei palaikyti. Per sausas oras ir perdžiūvusi žemė gali pribaigti augalą. Žemė vazone visuomet turi būti drėgna, bet ne įmirkusi, antraip supus šaknys, tad būtinas drenažas. Taip pat svarbu reguliariai purkšti nusistovėjusiu vandeniu. Itin mėgsta distiliuotą, minkštą vandenį.
Trijuostė sansevjera
Naktimis dauguma augalų eikvoja deguonį, tačiau iš vakarinės Afrikos kilusios trijuostės sansevjeros tamsiuoju paros metu jį išskiria. Tad jos gali pagerinti miego kokybę. Šių gėlių lapai yra mėsingi, tvirti, pailgi ir aštriais galais, primena kalavijo ašmenis, todėl itin gražiai atrodo minimalistiniame interjere. Tai dideli augalai, lapija gali siekti iki 120 cm aukščio, todėl geriausia auginti dideliuose vazonuose ant grindų. Šios nereiklios gėlės gali augti tiek ūksmingoje, tiek ir saulės glostomoje vietoje, tačiau tiesioginių spindulių nemėgsta. Jų nereikia gausiai laistyti - geriau dažniau, bet po mažiau.
Kalatejos
Iš Brazilijos miškų kilusios gėlės pamėgtos ir kaip kambariniai augalai. Šios gėlės mėgstamos dėl margų, didelių, itin puošnių lapų. Būtent lapai yra didžioji puošmena, mat daugumos rūšių kalatėjų žiedai maži ir gana neišvaizdūs. Kalatėjų lapai temstant susiskleidžia, o auštant vėl atsiveria. Šis gamtos ciklas labai įdomus. Kalatėjos itin mėgsta drėgmę. Svarbus ne tik substrato, bet ir aplinkos drėgnumas. Sausose patalpose kalatėjos skursta arba visai neišgyvena. Taigi sausra joms baisesnė už šviesos trūkumą. Šie augalai labai mėgsta lietaus arba virintą vandenį. Be to, šios gražuolės mėgsta šilumą, sunkiai ištveria žemesnę nei 15 °C temperatūrą.
