Zbignevas Levickis - tai ne tik aukščiausios klasės profesionalas, smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, bet ir menininkas, kurio talentas bei atsidavimas muzikai įkvepia daugelį. Jo gyvenimas ir karjera yra kupini svarbių sukakčių, kūrybinių projektų ir neblėstančio polėkio muzikai.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinio kelio pradžia
Zbignevas Levickis gimė 1965 metais. Jo muzikinė kelionė prasidėjo anksti - 1972 m. jis pradėjo mokytis pas Emiliją Armonienę M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Jau būdamas mokinys, jis demonstravo išskirtinius gebėjimus, laimėdamas premijas respublikiniame ir tarptautiniame „Concertino Praha“ konkursuose.
Tolesnis jo muzikinio lavinimo etapas vyko Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos Muzikos Akademija), kur nuo 1983 m. jis studijavo prof. Raimundo Katiliaus klasėje ir ją baigė 1990 m. Šios studijos tapo tvirtu pagrindu jo vėlesnei karjerai.

Profesionalus kelias ir koncertinė veikla
Nuo 1993 m. Zbignevas Levickis eina Valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterio pareigas, nešdamas aukštą muzikinę kultūrą ir profesionalumą į kiekvieną pasirodymą. Jo talentas neapsiribojo vienu orkestru - jis koncertavo kaip solistas su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu, Kauno, Varšuvos, Torunės, Slupsko kameriniais orkestrais.
Jo koncertinė geografija apima daugybę pasaulio šalių: JAV, Singapūrą, Taivanį, Turkiją, Ispaniją ir kt. Visur, kur jis pasirodydavo, jo atliekama muzika palikdavo gilų įspūdį.

Kūrybinė veikla ir nauji projektai
Zbignevas Levickis ne tik atlieka klasikinę muziką, bet ir aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, ieško naujų išraiškos formų ir bendradarbiauja su kitais menininkais. Vienas iš tokių naujų ir įspūdingų projektų - „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“.
Šis projektas, kurį Lietuva išgirs pirmą kartą, siūlo naują klasikos koncepciją, kurioje muzika bus dainuojama, o žodžiai perteikiami instrumentu. Tokią idėją įgyvendina du pripažinti Lietuvos menininkai: dainininkė Vaida Genytė ir smuikininkas Zbignevas Levickis.
Konceptualiai programai gimti padėjo ilgametis bendradarbiavimas su gitaristu Aurelijumi Globiu. „Aurelijus nuolat mane skatino kartu padaryti kokį įdomų kūrinį, kitaip pažvelgti į klasiką“, - prisimena Z. Levickis. Šis bendradarbiavimas padėjo jam išmokti elgtis su muzika savitai, improvizuojant ir neprarandant muzikos skonio.
Idėja sujungti instrumentinę ir vokalinę muziką kilo netikėtai, bendradarbiaujant su prodiuseriu Gintaru Kamsiuku. „Vokalas labai pagyvina koncertą“, - teigia Z. Levickis, - „Tačiau visą vakarą klausantis vien vokalo, gali atsirasti ir instrumentinės muzikos stygius. Tad tikime, jog smuiko ir vokalo idėja projekte atskleis tiek balso grožį ir gebėjimus, tiek parodys kitą smuiko veidą.“

Darbas su Vaida Genyte
Vaida Genytė, žinoma kaip itin gabi dainininkė, vunderkindė, laimėjusi ne vienerius „Dainų dainelės“ konkursus, tapo idealiu partneriu šiame projekte. „Dirbdamas su Vaida pamačiau dar didesnį jos muzikalumą nei maniau, jos dar neatskleistas galimybes, jos išraišką“, - džiaugiasi Z. Levickis. Jis pastebi, kad Vaida, nors ir demonstruoja operinės dainininkės manieras, savęs tokia nepozicionuoja, tačiau jos universalumas leidžia kūrybiškai interpretuoti įvairius kūrinius.
Kūrybos svarba ir požiūris į kompoziciją
Z. Levickis pabrėžia tikros kūrybos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, kur gausu įvairių stilių ir kūrinių. Jis pats per projektus, tokius kaip Sen Sanso „Gulbė“, atranda galimybę kurti nauja. Nors studijavo kompoziciją, jis džiaugiasi, kad jo kelias pasuko atlikėjo link: „Pirmiausia reikia būti geru muzikantu, ir tik tada gali būti kompozitoriumi.“
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į muziką
Zbignevas Levickis pripažįsta, kad profesionalaus muzikanto kelias yra sunkus. Jis pataria tėvams leisti vaikus į muzikos mokyklas, bet ne kelti jiems per didelių uždavinių tapti profesionalais, nebent vaikas pats to labai nori. „Jei tik turi galimybių, tėvai turėtų leisti savo vaikus į muzikos mokyklas, bet nereikėtų kelti uždavinio jiems tapti profesionaliais muzikantais, nes tai - labai sudėtingas darbas.“
Smuikininkas prisimena, kad vaikystėje norėjo sportuoti, tačiau tėvai tam nepritarė, bijodami traumų. Šis jo patirtis suformavo požiūrį į vaikų ugdymą ir karjeros pasirinkimą.
Neseniai patyręs riešo traumą, Z. Levickis ją įvertino kaip galimybę tobulėti ir keisti grojimo techniką. „Todėl, kad čia yra vienintelis kelias likti prie grojimo, nes jeigu žmogus nusprendžia - ai, pailsėsiu, pasigydysiu, iškart keičiasi jo santykis su gyvenimu, savo mylimu užsiėmimu, muzika.“
Jubiliejaus metai ir tęstinumas
2023 metai Zbignevui Levickiui ypatingi - jis mini jubiliejų. Muzikas šią sukaktį švenčia kviesdamas publiką į muzikos šventę. Jo jubiliejiniame koncerte Vilniaus Kongresų rūmuose skambėjo klasikos perlai, smuiko ir gitaros dvikova bei klasikos ir roko sintezė. Šis koncertas - tai viskas, kas telpa į turiningo gyvenimo muzikoje metus.
Asmeninė sukaktis sutampa ir su įsimintinomis kūrybinės veiklos datomis - prieš 25 metus Z. Levickis kaip solistas pirmą kartą grojo su simfoniniu orkestru, atlikdamas Camille'io Saint-Saenso „Rondo capriccioso“. Po 25 metų šis kūrinys vėl nuskambėjo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, tik šįsyk kartu su muziku pasirodė ir sūnus Konradas. Tėvas ir sūnus pirmą kartą kartu grojo su orkestru.

Koncertų datos ir vietos
Projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ koncertai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose:
- Jonavoje - lapkričio 9 d. 18 val. Jonavos kultūros centre
- Vilniuje - lapkričio 16 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje
- Kaune - lapkričio 19 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
- Panevėžyje - gruodžio 14 d. 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre

