Vasaros pradžia - puikus laikas sodinimui. Ir netgi, jei neturite galimybės suruošti lysvių sode ar darže, būkite išradingi, įrenkite žalumynų ar gėlių darželį savo namuose. Palangės daržininkystė turi didžiulį potencialą. Pradėję nuo svogūnų laiškų stiklainėliuose, vėliau galite pasisėti salotų ir agurkų, kad išaugintumėte daigų. Vazonėlyje ant palangės agurkai išdygs greičiau, o ir šaknis suformuos stipresnes. Salotoms tinka tas pats triukas: sėkite jas į dėžutes. Pasirinkite skirtingų spalvų ir faktūrų salotas, kad džiugintų akį, o ir palangė atrodys dekoratyviau. Salotoms tiks plastikinės dėžutės su dangteliu nuo vaisių, kad ir vynuogių. Dėžutė bus panaudota dar kartą, o jūs džiaugsitės mini šiltnamiu. Kol sėklos sudygs, dangtelį laikykite uždengtą, kad susidarytų tinkamas mikroklimatas. „Pastebėję pirmuosius daigelius, savo improvizuotą šiltnamį vėdinkite, kad augintiniai nešustų. Laistykite į lėkštelę dėžutės apačioje. Paaugusias salotas išpikuokite į didesnius lovelius ir užsiauginkite salotų derlių balkone, terasoje ar darže. Lygiai taip pat galite užsiauginti špinatų, gražgarsčių, sultenių. Nusipirkite salotų vazonėlyje, nupjaukite salotų lapelius, palikdami apie 3 cm stiebelius, lengvai apkarpykite padžiūvusias šakneles ir pasodinkite į vazoną ant palangės, šiltnamyje, balkone arba darže! Neužmirškite palaistyti!“, - dalijasi gėlininkė, tinklaraščio „Garden stories“ autorė Auksė Dobilienė.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo: sodinimui tautiečiai ruošiasi visą pavasarį bei vasaros pradžioje. Tuo tarpu „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė pasakoja, kad sodo, daržo įrankių ir priedų pardavimai labiausiai išauga nuo kovo iki birželio. Tuo pačiu laikotarpiu tautiečiai pradeda pirkti ir įvairias sėklas, augalų priežiūros prekes. Pastarųjų pardavimų bumas įvyksta gegužę. „2019 m., palyginti su 2018 m., buvo išaugę sodo, daržo įrankių bei sėklų pardavimai. Kalbant apie sėklas, pernai populiariausios buvo agurkų, krapų, salotų, špinatų ir ridikėlių sėklos. Itin populiarūs buvo ir geltonųjų svogūnų sėjinukai“, - tuo, ką auginti renkasi tautiečiai, dalijasi E. Dapkienė.
Žaliasis gėris balkone ir terasoje
A. Dobilienė dalijasi, kad balkone galima auginti vazonus su mėtomis, melisomis, čiobreliais ir rozmarinais. Prieskonines žoleles iš parduotuvės vazonėlių persodinkite į didesnius indus ir laiku palaistykite. Durpių substratas ar kompostinė žemė, į kurią sodinsite, turi būti lengvos struktūros, kad šaknys gautų užtektinai oro ir augalas galėtų stiprėti. Balkonai dažnai būna orientuoti į pietinę pusę, kur saulė kepina negailestingai, tokios sąlygos tiks čiobreliams, raudonėliams bei rozmarinams. Iš parduotuvės parsineštus ir persodintus augalus prie intensyvios saulės pratinkite palaipsniui, kad nenudegtų jų lapai, juk iki tol jie matė tik lempų šviesas.
„Erdvę balkone taupykite. Vazonus statykite skirtinguose lygiuose: ant stelažų, taburečių, lentynų, taip ir atrodys įdomiau, ir prižiūrėti bei laistyti bus patogiau. Kompozicijas kurkite iš skirtingos paskirties augalų: maišykite dekoratyvius ir valgomuosius, eksperimentuokite su faktūromis, išdykaukite su spalvomis. Tik būtinai pasidomėkite augimo sąlygomis ir į vieną vazoną nesusodinkite egzempliorių, kuriems reikia skirtingų sąlygų“, - pataria ekspertė.
Vienmetės ir daugiametės gėlės, dekoratyvinės žolės, pomidorai ir agurkai, prieskoniai ir salotos, netgi šilaguogių krūmas gali tilpti jūsų terasoje. Viskas priklauso nuo poreikių ir laiko, kurį ketinate skirti savo augintiniams. Vazonus reiktų rinktis didesnius, juose ilgiau išliks drėgmė, geriau vystysis augalų šaknynas ir atrodys įspūdingiau. Keraminiai atrodo gražiau, bet plastikiniai - praktiškiau: jie lengvesni, tvirtesni, drėgmė išgaruoja ne taip greitai.
„Būtų geriau, jei vazonus terasoje statytumėte ant specialių kojelių, kurios juos pakelia porą centimetrų nuo grindų paviršiaus. Taip grindys bus apsaugotos. Aukštesniuose vazonuose pasodintus augalus lengviau palieti, smagiau jais gėrėtis ar mėgautis jų aromatu“, - priduria A. Dobilienė.
Augalų auginimo ant palangės ypatumai
Vazonėlyje ant palangės agurkai išdygs greičiau, o ir šaknis suformuos stipresnes. Salotoms tinka tas pats triukas: sėkite jas į dėžutes. Pasirinkite skirtingų spalvų ir faktūrų augalus, kad džiugintų akį, o ir palangė atrodys dekoratyviau. Salotoms tiks plastikinės dėžutės su dangteliu nuo vaisių, kad ir vynuogių. Dėžutė bus panaudota dar kartą, o jūs džiaugsitės mini šiltnamiu. Kol sėklos sudygs, dangtelį laikykite uždengtą, kad susidarytų tinkamas mikroklimatas.
Langinė lysvė - tai ne tik šviežių produktų šaltinis, bet ir nuostabi kelionė į augalų pasaulį. Auginimui reikia stačiakampių 5-6 litrų talpos indų. Sėkite agurkų sėklos 1-1,5 cm gylyje. Šiltnamio efektas. Palaikykite dirvos drėgmę purkšdami. Rinkitės kompaktiškas arba nykštukines veisles pomidorai - šios veislės pomidorai gerai prisitaikę prie namų sąlygų. Reikia 4-5 litrų vazono. Saldžiosioms paprikoms reikia didesnio indo nei aštriosioms. Raskite saulėtą vietą ant palangės. Augalai bus dėkingi už reguliarų laistymą šiltu, vidutinio stiprumo vandeniu. Maitinti, o debesuotomis dienomis pravartu įjungti apšvietimą. Pasirodymo, aštriosios paprikos - per 3 mėnesius. Įspūdingi augalai, kurių graži lapija ne mažiau graži nei namuose auginamos gėlės. Auginti yra +23-25 °C. Kiekvienam augalui reikia ne mažesnio kaip 3 litrų vazono. Vandeniu; debesuotomis dienomis prireiks papildomo apšvietimo. Ankštiniams augalams reikia plokščių arba plačių vazonų, kad augtų šaknys. Laistykite, purenkite dirvą ir tręškite kompleksinėmis trąšomis. Greitai augančios lapinės daržovės auginamos plastikiniuose konteineriuose ir mažuose vazonėliuose. Pirmenybę teikite anksti subręstančioms krūmų veislėms su smulkiais vaisiais. Dirvožemį su durpėmis ir perlitu arba vermikulitu, specialiai skirtą moliūgams auginti. Puodelius. Bazilikai, krapai, kalendros ir petražolių gražiai auga ant palangės bet kuriuo metų laiku. Auginkite jas atskiruose vazonuose arba stačiakampiuose induose, kad sukurtumėte mini sodą. Ridikėlių auginimas ant palangės niekuo nesiskiria nuo jų auginimo atviroje lysvėje. Indelius. Reguliariai laistydami ir purendami dirvą sulauksite sultingų šakniavaisių derliaus. Lapams. Juose gausu vitaminų ir mineralų. Burokėlių, salotų. Nuo įprastų daržo daržovių sėklų jos skiriasi tuo, kad nėra chemiškai apdorotos. Specialius mikrožalumynams auginti skirtus lovelius ir laistykite.
Ankstyvas pavasaris yra puikus metas sėklas sukišti į indelius namuose. Ūgtelėję pomidorų, paprikų ir pupelių krūmeliai pavasariškai papuoš palanges. Išauginti namuose agurkų - viliojantis pasiūlymas. Tik pagalvokite - prabundate ryte, prieinate prie lango, nusiskinate porą agurkėlių ir po 5 minučių ant stalo puikuojasi vertingos daržovių salotos. Tik neskubėkite sėti sėklų, skirtų vasarnamio lysvėms. Ne visas agurkų rūšis galima auginti kambaryje. Reikia rinktis savaime apsidulkinančias hibridines rūšis. Jiems patinka šviesa, todėl geriausia juos auginti ant rytinės ar pietinės palangės.
Daugelis nesiryžta auginti pomidorų bute, bijo, kad nepavyks. O juk palangę puošiantys raudonais pomidorais apkibę krūmai - tik iš pirmo žvilgsnio sunki užduotis. Išauginti pomidorų namų sąlygomis gali kiekvienas. Auginti namuose tiks patys apsidulkinantys hibridai. Jei nenorite vargti, neauginkite aukštaūgių krūmų. Geriau tiks žemaūgiai ar net nykštukiniai krūmai. Prieš pirkdami pomidorų sėklas, atidžiai perskaitykite, kas parašyta ant pakelių. Pomidorai mėgsta šviesą, todėl patartina juos auginti ant pietinės, pietrytinės ar rytinės palangės. Pomidorams netinka užsistovėjęs oras, drėgna patalpa.
Šias pietietiškas sultingas daržoves taip pat galite auginti ant palangių - jos neįnoringos, gražios ir labai naudingos. Auginti paprikas namuose įdomu ir naudinga. Namų daržui reikia parinkti anksti sunokstančias hibridines paprikų rūšis, kurios pačios apsidulkina. Tai pietinis augalas, todėl auginkite kambaryje, kuriame daugiausia saulės, šviesos.
Išauginti šį stebuklą ant palangės - nesudėtinga. Tam reikia tik 3-4 valandų saulės šviesos, indo su žemėmis, sėklų. Jau po 2-3 mėnesių išaugs prašmatnus krūmas, nusėtas nedidukais vaisiais. Auginti namuose tinkamiausios pačios apsidulkinančios rūšys ir hibridinės rūšys. Aitriąsias paprikas geriausia auginti ant pietinių ir pietrytinių palangių, kur daugiau šviesos.
Užsiauginti pupelių ant palangės nesunku, jos neįnoringos, greitai auga, joms nereikia ypatingos priežiūros. Tai apsidulkinantis augalas, po pusantro mėnesio jau žydi, o po dviejų - galima skinti pupelių ankštis. Krūminės pupelės mėgsta šviesą, jas geriausia auginti ant pietinių ir pietrytinių palangių, vijoklinės pupelės gali augti visur.
Pirmą kartą girdite, kad ir morkas augina ant palangių? Tikrai taip - gėlių vazonėlyje ar lovelyje galima užsiauginti neblogą morkų derlių. Ant palangių geriausia auginti mini morkas - plonas ir trumpas, užaugančias per 80 - 90 dienų. Pirmiausia paruoškite lengvą, gerai drenuojamą žemę. Laistyti reikia reguliariai (dažniau nei lysvėje).
Namie užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo, teigiama prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai. „Pasaulinė „užsiaugink pats“ mada sparčiai ateina ir į Lietuvą. Jau kelerius metus labai ryškiai matome - vis daugiau lietuvių atsigręžia į sodininkystę ir daržininkystę. Sėklos kasmet sulaukia daug pirkėjų dėmesio, tačiau augimas ypač didelis kalbant apie daržovių sodinukus“, - pasakoja prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Daigų populiarumą lemia tai, kad žmonės ieško patogumo. Ne visi nori skirti laiko ar turi resursų sėklas daiginti patys, mat tai lėtas ir pasiruošimo reikalaujantis procesas. Susigundžiusiems įsilieti į daržininkų gretas, prekybos tinklo šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo negaili patarimų, kaip namus paversti maža žalia oaze.
„Daržovių auginimas balkone ar terasoje yra puikus būdas pagyvinti kasdienybę mieste ir mėgautis šviežiais, namuose užaugintais produktais. Tačiau norint sėkmingai auginti augalus miesto sąlygomis, reikia išvengti kelių dažniausiai pasitaikančių klaidų. V. Paukštelo pasakoja, kad balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose. Puikus pavyzdys - vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai, kurie lengvai auginami, jų daigus nesunku prižiūrėti. Įsigytas paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. „Verta nepamiršti salotų. Tai viena iš lengviausiai vazonuose auginamų daržovių. Salotos auga greitai, ir pirmuosius lapus galite nuimti jau po kelių savaičių. Šiuo atveju net nebūtini daigeliai - galite į vazonus tiesiog pasėti sėklų. Paprikos - dar viena daržovė, kuri gerai auga vazonuose. Joms reikia daug saulės ir reguliaraus laistymo - jei sudarysite tinkamas sąlygas, jos atsilygins jums gausiais, spalvingais vaisiais. „Balkone užsiauginti galime net agurkų. Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone“, - pataria V. Klasikų klasika - įvairios žolelės. Bazilikai, mėtos, raudonėliai ar čiobreliai, - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Žolelės yra ne tik gražios, bet ir labai praktiškos. Jų galite pasėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis aromatu. Prieš kimbant į sodinimą, verta paruošti balkoną, pažymi V. Paukštelo. Pirmiausia įsitikinkite, kad vazonai yra tinkamo dydžio ir turi pakankamą drenažą. Daržovės, ypač tos, kurių šaknų sistema didesnė, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos, reikalauja daug vietos šaknims augti. „Kitas žingsnis - tinkama dirva. Geriausia - daržovėms skirtas substratas, turtingas naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, šiuo metu sodinami pomidorai mėgsta purią, šiek tiek rūgščią dirvą. Juos patogu auginti specialiame substrate, kuris tinka sodinant į vazonus arba netgi be jų - tereikia išpjauti skylę ir daigus sodinti tiesiai į maišą. Balkono daržovėms reikia ne tik saulės, bet ir reguliaraus laistymo. Kadangi vazonai greičiau išdžiūsta, geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet neperlaistytas - per daug vandens gali pakenkti šaknims. „Taip pat verta stebėti augalų būklę ir reguliariai pašalinti nuvytusius lapus. Tai padės jūsų daržovėms duoti geresnį derlių ir ilgiau džiuginti akį bei gomurį, - pasakoja V. Paukštelo. - O ir apskritai daržovių auginimas yra ir puiki atsipalaidavimo forma, leidžianti atsiriboti nuo kasdienių pareigų.
NAUSĖDA ŽINOJO? Lietuva tarp Kremliaus grasinimų ir slaptų sprendimų
Žalumynai - ne tik skanu, bet ir sveika
Specialistė suskumba pabrėžti, kad mūsų namai ir jų palangės yra tinkamos žalumynų, tačiau ne daržovių auginimui. „Svarbu paminėti, kad daiginti daržovių daigus namie galima, bet auginti visą laiką - nepatartina. Augalui namie trūks drėgmės bei natūralios šviesos. Rekomenduočiau daigintas daržovės į lauką, balkoną ar terasą perkelti gegužę ar birželį, kuomet oro temperatūra jau yra tinkama”, - teigia ekspertė. Jos teigimu, norintiems žalumos savo aplinkoje ir ant valgomojo stalo derėtų rinktis mikrožalumynus. Tai maži, 7-10 cm aukščio, valgomieji augalai, kuriuos galima sėkmingai auginti namų sąlygomis visus metus. Priklausomai nuo rūšies šie augalai užauga per 7-14 d. „Mikrožalumynų yra pačių įvairiausių. Siūlome net 10 skirtingų sėklų rūšių: saulėgrąžų, pipirinių, žirnių, burokėlių lapelių ir panašiai. Šiuos augalėlius lengva užauginti, tad džiaugsmo bus net ir nepatyrusiems sodininkams, neturintiems jokios papildomos įrangos”, - tikina L.Kunigiškytė. Pasak specialistės, iš minėtų augalų rūpintis lengviausia yra puikiai žinoma Velykų stalo puošmena, pipirine. Šis augalėlis užauga per 3-5 d. Šiuo metu patys populiariausi mikrožalumynai yra saulėgrąžos. Taip pat, itin vertingi ir daiginti porai, kuriuos dažnas naudoja vietoje svogūnų.
L.Kunigiškytės teigimu, nors sėklas daiginti galima ir ant sušlapintos popierinės servetėlės ar vatos, geriausia yra rinktis substratą ar kompostą. Auginant žalumynus žemėje, yra lengviau kontroliuoti jos drėgmę, taigi, paprasčiau prižiūrėti ir palaikyti augalui reikalingas sąlygas. „Sausa servetėlė ar vata įprastoje kambario temperatūroje labai greitai išdžiūsta - vos per 3-4 valandas. Jeigu nėra galimybės nuolat rūpintis augalais, geriau rinktis žemę, kuri žymiai ilgiau išsaugoja drėgmę ir augalą geriau aprūpina vandeniu“, - teigia ekspertė.
Ne mažiau patrauklus ir įdomus, tačiau Lietuvoje dar negirdėtas būdas auginti žalumynus namuose - mažo šiltnamio įrengimas. „Neseniai viešėjau parodoje Švedijoje, kurioje buvo demonstruojami įvairūs šiltnamėliai. Jie stebino savo technologijomis - specialiu įrengtu apšvietimu, laistymu. Žinoma, tokie įrenginiai kainuoja tikrai nemažai”, - teigia specialistė ir priduria, jog reikėtų atsiminti, kad net ir šiltnamiai yra skirti prieskoninėms žolelėms arba daigams, kuriuos vėliau reikia perkelti į kitą auginimo vietą.
Svarbūs patarimai
Daržą ant palangės rekomenduojama įsirengti pietinėje, pietrytinėje ar pietvakarinėje namų pusėje, kadangi taip jūsų auginami žalumynai nuolat gaus pakankamai šviesos ir bus palepinami saulės spinduliais bei šiluma. Pavėsyje jie bus gerokai mažiau kvapūs, nes dėl šviesos stygiaus nesukaups eterinių aliejų. Jūsų mini daržui puikiai tiks medinės dėžės, moliniai ir keraminiai vazonai, kuriuos prieš naudojant derėtų išvalyti, dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu bei išdžiovinti. Jei turimos palangės per siauros ar per trumpos - pasitelkite fantaziją ir pabandykite vazonus pakabinti ar turimą palangę prailginti, pavyzdžiui, prie jos pristumiant aukštesnį siaurą stalą. Atminkite, kad namuose augantiems žalumynams itin svarbus drėgnas aplinkos oras. Tad vengiant perlaistymo, galinčio sukelti augalo puvimą, rekomenduojama drėgną aplinką sukurti tiesiog kartais apipurškiant juos vandeniu - reikiamą vandens kiekį augalai iš oro pasiims patys.
Susikurti savo prieskoninių žolelių daržą namuose ant palangės - nesudėtinga, nes beveik visos prieskoninės žolelės gali būti auginamos namuose: tai bazilikai, mairūnai, mėta, gelsvė, rozmarinas, petražolė, čiobreliai ir daug kitų. „Auginti vazone visiškai netinkami tik krapai. Nors atrodo, kad tai - tradicinis lietuviškas prieskoninis augalas, kuris auga bet kur, bet štai vazone neaugs. Jei turite galimybę, sėkite jį tiesiai į dirvą lauke“, - patarimais dalijasi L. Liubertaitė. Pasirinktų augalų sėklas galima sėti į daigyklą, vazonėlį ar tiesiog indelius nuo įvairių maisto produktų pripylus durpių arba durpių substrato. Sėklas rekomenduojama paskirstyti taip, kad tarp jų liktų bent piršto pločio tarpelis, o tuomet lengvai užbarstyti dirvožemio ant viršaus. Svarbu nepamiršti pirmą kartą palaistyti - itin smulkias sėklas geriausia lieti ne iš laistytuvo, bet purkšti kambario temperatūros vandeniu. Pasėtas sėklas vertėtų uždengti dangčiu, stiklu arba paprasta maistine plėvele ir laukti, kol sudygs, rašoma pranešime spaudai.
„Renkantis sėklas pirmam bandymui, rekomenduočiau atkreipti dėmesį ne į augalus, kurie kažkam gerai išaugo, o į tuos augalus, kuriuos mėgstate jūs - tai bus pati didžiausia motyvacija juos prižiūrėti. Geriausia rinktis tuos augalus, kuriuos mėgstate valgyti, kuriuos mielai dedate į salotas ir kuriuos nuolat perkate parduotuvėje. Auginimo principai visų žolelių panašūs, bet malonumo pasirinkę mėgstamą augalą jausite daugiau“, - sako L. Liubertaitė. Prieskoninių žolelių auginimas turėtų teikti malonumą, todėl neverta pernelyg įsitempti ir laikytis griežtų taisyklių. Anot ekspertės, žmonės augalus ant palangių sėja ne dėl mados, bet todėl, kad žolelių auginimas motyvuoja, susijęs ne tik su rezultatu, bet ir su juslėmis, leidžia pajusti užauginto augalo skonį.
Pasėjus, kaip prižiūrėti?
Pasėjus žoleles, svarbu kantriai sulaukti, kol pradės dygti daigai. Tik pasirodžius pirmiesiems daigams, plėvelę reikėtų nuimti, o vazonėlį statyti ant saulėtos palangės. Augalai, gavę saulės, kaipmat pradės vykdyti fotosintezę. Kai daigai paaugs, galima būtų juos persodinti ir šiek tiek išskirstyti. „Kaip žinome, vienas melisos ar mėtos, baziliko kerelis užima visai nemažai vietos ir gali būti, kad visame vazone augs tik vienas daigelis. Bazilikai puikiai auga ir ant palangės, bet perkėlus keletą daigų į šiltnamį taip pat galima sulaukti gero derliaus. Daugeliui prieskoninių augalų labai tinkamos sąlygos yra ir balkone, kur jie auga gryname ore“, - ką daryti toliau paaiškina L. Liubertaitė.
Tręšti ar netręšti?
Kai pasėtas augalas išdygsta ir ūgteli, galima imtis persodinimo darbų. „Užsiauginus pomidoro ar paprikos daigą ir persodinant jį į vazoną, kuriame augs toliau visą likusį sezoną, reikia pasirūpinti dirvožemiu, kuris turėtų pakankamai maisto medžiagų - vazone augalui nėra iš kur jų paimti papildomai. Tam tiktų durpių substratas su kompostu, kurį galima papildyti trąšomis. Svarbu, kad trąšos būtų ilgo poveikio. Pavyzdžiui, man pasiteisino „Plant-I-Boost" - šios trąšos yra ne tik ilgo poveikio, bet ir organinės kilmės. Jos palaipsniui atiduoda maistines medžiagas į dirvožemį, todėl galime būti tikri, kad augalas turės pakankamai medžiagų visam augimo laikui“, - pataria L. Liubertaitė. Organines trąšas reikia sumaišyti su dirvožemiu, o pasodinus - gerai palieti. Tik palaisčius trąšos pradeda veikti, o augalas pasisemia lėtai tirpstančių maisto medžiagų kartu su vandeniu. Trąšos veikia itin švelniai ir nenudegina augalų šaknų.
Dažniausiai daromos klaidos
Augalus atidžiai stebėti reikia ir tam, kad pavyktų tinkamai juos prižiūrėti. Viena iš dažniausiai daromų klaidų - perlaistymas. Per didelėje drėgmėje augantis augalas pagelsta, o žmonėms tuomet atrodo, kad per mažai laistė, kad reikėtų dar daugiau palaistyti. L. Liubertaitė pataria kasdien pakilnoti vazonėlius ir stebėti, kaip skiriasi jų svoris. Vazonėliai kiekvieną dieną po truputį lengvėja, o tai reiškia, kad jau mažėja drėgmės ir laikas palaistyti. Ir priešingai, jei augalas sveikas, žalias, bet jo lapeliai nulinkę, tada gali būti, kad tikrai jam pritrūko drėgmės.
„Prižiūrint augalus reikia atidumo, bet ir reikėtų stengtis neiškristi iš savo įprasto gyvenimo ritmo. Reikia tiesiog leisti sau būti šalia augalų, bet tai nereiškia, kad turime per daug įsitempti, laikytis kažkokių taisyklių. Tiesiog turime išmokti atidžiai stebėti ir sureaguoti“, - sako L. Liubertaitė. Prieskoninėms žolelėms labai svarbu naudoti kambario temperatūros vandenį, nes jos dažnai būna kilusios iš šiltesnių kraštų ir šaltas vanduo gali joms pakenkti. Geriausia laistymui skirto vandens įsipilti iš anksto ir leisti jam pastovėti. Tinkamai užaugti augalams gali trukdyti ir šviesos trūkumas, kai vazonėliai pastatomi tamsioje vietoje. Geriausia žolelių vazonėlius dėti šiltoje, ramioje vietoje.
10 valgomų gėrybių, kurias sėkmingai galima užsiauginti ant palangės:
- Svogūnas. Reta šeimininkė nebandė virtuvėje užsiauginti svogūnų laiškų, įkišusi svogūno galvutę į stiklainį su vandeniu. Tam nereikia visiškai jokių daržininko sugebėjimų. Patyrę „palangės daržininkai“ pataria - kad stiklainyje nesiveistų dumbliai ir geriau vystytųsi šaknys, jo šonus užtamsinkite popieriumi ar plėvele. Svogūno ropelei atremti galima naudoti dangtelį ar tiesiog kartono skritulėlį su kiauryme. Pradžioje vandens turi būti tiek, kad siektų patį svogūną, o kai jis išleis šaknis, užteks, kad vanduo apsemtų jų trečdalį. Kad laiškai būtų skanesni, maistingesni ir nenublukę, svarbu, kad augalui pakaktų šviesos.
- Pipirnė. Visiškai jokių įgūdžių nereikia ir užsiauginti aštroko skonio bei stipraus kvapo prieskoniniam augalui - sėjamajai pipirnei. Pipirnės dedamos į salotas, mišraines, jomis pagardinami sumuštiniai. Jose daug naudingų medžiagų - kalcio, fosforo, jodo, geležies, B grupės ir C vitaminų, karotino. Pipirnė visiškai nereikli dirvai - ją galima užsiauginti tiesiog pabėrus sėklytes ant drėgnos vatos, lignino ar tiesiog popierinio rankšluosčio, įtiesto į indą. Pradžioje drėgmės reikia daugiau, o vėliau reikia stengtis neperlaistyti, kad sėklos nepradėtų pelyti. Sėklos sudygsta labai greitai. Jeigu palangė saulėta, jau po keleto dienų augaliukus galima naudoti maistui. Tokiu pat principu galima sėti sėjamąją gražgarstę, lapinius ridikėlius - pastarieji užauga maždaug per savaitę.
- Krapai. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės.
- Petražolės. Petražolė - nereiklus augalas. Ant palangės labiau tinka auginti ne šaknines, o lapines petražoles. Eteriniai aliejai sėkloms neleidžia greitai sudygti, todėl, norint paspartinti šį procesą, prieš sėjant patariama pusvalandį palaikyti po tekančio šilto vandens srove, uždengtas keliais marlės sluoksniais, po to pamerkti parai laiko. Kad augalai nebūtų išstypę, nereikia sėti tankiai, išdygus (kai susiformuoja 2-3 lapeliai) išretinti. Maistui patartina skabyti ne pačius lapelius, o visą šakelę. Nuskynus viršūnę, petražolė geriau šakosis. Jeigu nesinori sėti, petražolių ir salierų lapų galima užsiauginti ir iš parduotuvėje nusipirktų šakniavaisių. Svarbu, kad būtų likę jų stiebeliai. Sodinti į vazonus ar dėžutes taip, kad viršūnėlės kyšotų virš žemės. Jeigu šakniavaisiai per ilgi, apatinė dalį galima nupjauti. Kol prasikals daigai, patartina laikyti vėsiai ir negausiai laistyti, o tada pernešti ant palangės ar šalia lango.
- Čiobreliai. Čiobreliai, o taip pat mairūnai, dašiai, melisos geriausiai auga plokščiuose dubenėliuose. Čiobrelis gana nelepus, daugiametis augalas. Laistyti reikia saikingai - tik kai žemė išdžius. Jį galima naudoti ir kaip prieskonį, ir kaip vaistinį augalą arbatoms.
- Bazilikai. Bazilikai sudygsta maždaug per dvi savaites. Šie augalai mėgsta saulę ir negali pakęsti skersvėjų. Sakoma, kad ant palangės auginamo baziliko kvapas atbaido uodus. Dėl stambių plačių lapų bazilikai išgarina daug drėgmės, todėl laistyti juos reikia dažnai, o rytais patartina netgi išmaudyti po dušu.
- Agurkai. Virtuvėje ar balkone įmanoma užsiauginti netgi agurkų. Namuose auginti tinkamiausi ankstyvieji salotiniai ar vėlyvesni savidulkiai agurkai. Kitokius teks apdulkinti patiems. Agurkų sėklas reikėtų pirma išsidaiginti, ir tik tada sodinti į žemę. Į lėkštę ar kitą plokščią indą patiesti 3 sluoksnius popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus, paberti sėklų ir užtiesus tokiu pat popieriaus sluoksniu palaistyti šiltu vandeniu. Esant pakankamai - apie 30 laipsnių - šilumos ir drėgmės, sėklos per porą dienų išleis daigelius, ir jas bus galima perkelti į mažus plastikinius indelius ir apie mėnesį auginti pridengus plėvele, o vėliau perkelti į didesnius vazonus. Kai agurkai išleidžia ūsus ir 5-6 lapus, reikia juos pririšti prie ištemptos virvelės. Agurkus būtina genėti - kai ūglis išleidžia 11-12 lapų, nugnybti viršūnę, taip pat nugnybti ir šoninius ūglius. Agurkai mėgsta šviesą, šilumą, nepakenčia skersvėjų.
- Pomidorai. Namuose tinkamiausi auginti mažaūgiai vynuoginiai ir vyšniniai pomidorai. Galima juos daiginti iš sėklų arba tiesiog įsigyti jau paaugusius daigus. Pomidorai mėgsta šviesą ir šilumą. Būtina, kad per dieną bent 3-4 valandas juos apšviestų tiesioginiai saulės spinduliai, todėl geriausia jiems rinktis pietinę palangę. Optimali temperatūra dieną pomidorams - 28, naktį - 15 laipsnių Celsijaus. Beje, šie augalai nebijo skersvėjų. Nors pomidorams nėra būtinas dirbtinis apdulkinimas, auginant juos kambaryje, kur neskraido vabzdžiai, išsiskleidusius žiedus patartina apdulkinti ir naudojantis teptuku. Susiformavus kekėms, reikia nugnybti pagrindinę stiebo viršūnę. Pomidorams pavojingiausios grybelinės ligos, atsirandančios dėl pernelyg didelės drėgmės, todėl reikia stengtis jų neperlaistyti. Vazonėliuose neblogai auga ir aitriosios bei saldžiosios paprikos.
- Braškės. Ant palangės įmanoma užsiauginti netgi braškių ar žemuogių. Paprasčiausia - dar rudenį išsikasti iš sodo braškės ar žemuogės kerą ir pasodinus į erdvų vazoną reguliariai laistyti. Krūmui pražydus, teptuku reikia apdulkinti žiedus, o tada jau laukti kvapnių uogų derliaus.
- Salotos. Salotos - gana nereiklus augalas. Jas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o vėliau sudygusias išretinti. Salotos neypatingai bijo vėsos, todėl nuo balandžio vidurio galima sėti ir į lovelį balkone. Laistyti tuo metu, kai nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai. Po trijų savaičių nuo sėjos jau galima skabyti derlių. Norint salotų turėti visą vasarą, po dešimties dienų nuo pirmojo vazono užsėjimo galima sėti antrą, ir taip nuolat juos keisti. Panašiai galima užsiauginti ir špinatų, rūgštynių. Špinatai geriau auga vėsesnėje temperatūroje - esant 16-18 laipsnių.
Žalumynų namuose galima auginti visus metus. Svarbiausia - saugoti jaunus daigus nuo skersvėjų bei didelių temperatūrų pokyčių. Želiantys augalai ant virtuvės palangės primins seniai prabėgusios vasaros šilumą, saulės šviesą ir malonų gaivumą. Daugiau žalumynų vartoti turėtų kiekvienas, nes jie aprūpina organizmą daugeliu reikalingų maistinių medžiagų: vitaminais ir mineralais. Žalumynai - tikra antioksidantų saugykla, kurie yra gyvybiškai svarbūs tam, kad organizmas geriau įsisavintų baltymus.
Petražolės. Prieš sėją petražolių sėklas reikėtų pamirkyti ir padaiginti. Petražolės - augalas, mėgstantys šviesą. Žiemą vazonėlius su petražolėmis rekomenduojama statyti toliau nuo šaltų langų stiklų. Auginti šį prieskoninį augalą paprasta, tik reikia stengtis, kad žemė niekada neperdžiūtų ir nebūtų per drėgna. Kai išdygsta pirmieji ūgliai, petražoles reikėtų praretinti. Tarp augalų turėtų likti maždaug 4 cm atstumas. Teisingai prižiūrint augalus pirmąjį petražolių derlių bus galima nuimti jau po 6 savaičių. Rekomenduojama skinti po pusę kiekvieno augalo lapų, kad jis dar galėtų atsinaujinti. Ant palangių galima auginti įvairių petražolių veisles. Prieš įsigydami pasitarkite su pardavėju konsultantu. Žiemą galima dauginti petražoles ir šaknimis. Šaknys turėtų būti ne per ilgos, ne storesnės nei 2 cm. Tokios petražolės auginamos dėžutėse, 2 - 3 cm eilutėmis.
Sėjamoji pipirnė. Šie prieskoniniai žalumynai geriausiai auga vietose, kur krenta šešėlis. Geriausiai tinka šiaurės ir šiaurės rytų pusės. Galima daiginti dėžutėse arba vazonėliuose. Talpyklos turėtų būti užpildytos 10 cm žemių sluoksniu. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje. Dešimties kvadratinių centimetrų plote galima sėti 2 pipirnės sėklas. Po sėjos žemę reikia gausiai palaistyti vandeniu.
Krapai. Tai nereiklus augalas. Juos auginta labai paprasta. Krapus galima sėti dėžutėse arba vazonėliuose kartu su kitais augalais. Krapų sėklas užtenka lengvai užberti plonu žemių sluoksniu. Pirmieji daigai pasirodo jau po 2 savaičių, o po mėnesio - gausiai suveši lapai. Krapams reikia daug tiesioginės šviesos.
Špinatai. Namuose špinatus rekomenduojama auginti ant palangių, kurios pietinėje, vakarinėje arba pietryčių namų pusėje. Sėti geriausiai sausio arba vasario mėnesiais. Prieš sėją špinatų sėklas reikia pamirkyti vandenyje, po to išdžiovinti. Špinatų sėklų nesėti labai giliai žemėje. Reikia atsižvelgti į tai, kad viename kvadratiniame metre gali augti 20 - 30 špinatų sėklų. Špinatams reikalinga derlinga žemė - humusas, velėna, smėlis, santykiu 2 : 2 : 1. Geriausiai auga, kai palaikoma 15 - 19 laipsnių temperatūra. Špinatai reikia pakankamai daug drėgmės, tačiau, kita vertus, negalima jų perlaistyti, nes pradės pūti. Patalpoje, kurioje auginami špinatai, oras turėtų būti šviežias ir gaivus, geras apšvietimas.
Svogūnai. Svogūnų laiškų užsiauginti ant palangės tikriausiai lengviausia, nes jiems tereikia tik indo su vandeniu. Visų pirma reikėtų išsirinkti kelias vidutinio dydžio svogūnų galvutes. Dar geriau, jei tai būtų maži sodinukai (tokių galima rasti sodo ir daržo prekėmis prekiaujančiose vietose). Jie gali būti sudygę, bet gali būti ir nesudygę - vandenyje jie greitai prigis, išleis šaknis ir užsiaugins laiškus. Išsirinkus svogūnus daiginimui, reikėtų nulupti viršutinį jų sluoksnį ir, jeigu nepradėjo dar leisti daigų, nupjauti viršūnėlę (apie 1 - 1,5 cm). Tada sudėti į indą su vandeniu taip, kad jie stovėtų vertikaliai. Vandens pripilti, kad jis apsemtų trečdalį arba ketvirtadalį svogūno. Svogūnams patinka saulės šviesa, bet jie nemėgsta per didelės šilumos, todėl geriau daiginti toliau nuo šildytuvų ir viryklės. Retkarčiais reikėtų pakeisti vandenį (tinka nusistovėjęs vanduo iš čiaupo). Laiškai išauga per 1 - 1,5 savaitės. Taigi, norėdami, kad pavasarį neatsirastų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas, jau žiemą galima pradėti auginti žalumynus ant palangių, o paskui jais gardinti įvairius patiekalus.
