Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės yra aiškiai apibrėžtos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai užtikrina, kad tam tikros gyventojų kategorijos būtų aprėptos sveikatos draudimu, net jei formaliai nedirba.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti yra nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys jį iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ši nuostata apima ir vieną iš tėvų (įtėvių), globėją ar rūpintoją, neįgaliojo aprūpintoją, kurie slaugo ar nuolat prižiūri namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taip pat ši nuostata taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. Apdrausti taip pat yra pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą, turintys savivaldybės išduotą nukentėjusiojo pažymėjimą.
Darbo sutarties nutraukimas auginant neįgalų vaiką
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsniu), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teikiant prašymą darbdaviui, būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę.
Atostogos ir poilsio laikas tėvams, auginantiems neįgalų vaiką
Neįgaliems darbuotojams ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos ilgesnės kasmetinės atostogos: 25 darbo dienos, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu tokį prašymą pateikia neįgalus darbuotojas arba darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Alternatyviai, darbo laikas gali būti sutrumpinamas dviem valandomis per savaitę. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesius. Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
Papildomos atostogos ir poilsio laikas
Be kasmetinių atostogų, egzistuoja ir kitos poilsio formos. Ilgesnės kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbuotojams iki 18 m., vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. ir neįgaliems darbuotojams. Jiems suteikiamos 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) arba 5 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) kasmetinės atostogos.
Be to, yra trijų rūšių papildomos poilsio dienos, leidžiančios atostogauti daugiau: pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitas papildomas poilsio laikas. Pailgintos atostogos priklauso darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Tokiems darbuotojams suteikiamos iki 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), iki 50 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas). Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Į sąrašą patenka mokytojai, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, pilotai, jūrininkai ir pan.
Papildomos atostogos yra suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir šių nukrypimų negalima pašalinti, bei už ypatingą darbų pobūdį. Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, suteikiamos 3 d. d. papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį - 1 d. d. papildomos atostogos. Papildomos atostogos taip pat priklauso specialistams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis, t.y., kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, kur net ir pritaikius technines priemones (tylintuvus, ausines) triukšmas viršija leistinas ribas. Tokiu atveju suteikiamos iki 5 d. d. papildomų atostogų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos. Ypatingas darbų pobūdis reiškia darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais. Jei toks darbų pobūdis vyrauja ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, darbuotojams turi būti suteikiamos 2 d. d. papildomos atostogos.
Darbo kodekse numatyta ir daugiau atvejų, kada darbuotojams priklauso papildomos poilsio dienos. Darbuotojai, auginantys vaikus iki atitinkamo amžiaus, turi teisę pasinaudoti vadinamais „mamadieniais / tėvadieniais“. Pavyzdžiui, auginant 1 vaiką iki 12 m. - suteikiama 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėnesius). Auginant 1 neįgalų vaiką iki 18 m. arba 2 vaikus iki 12 m. - suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per mėnesį). Auginant 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs - suteikiamos 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 16 val. per mėnesį). Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. Darbuotojams, neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos. Galiausiai, darbdavys ir pats gali nustatyti sąlygas, kai suteikiamos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomas lengvatas pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, didesnius mokėjimus už atostogas ir pan.
Stažo skaičiavimas auginant neįgalų vaiką
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos. Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką). Į stažą, skiriant ir naujinant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau - Pensijų įstatymas), pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir pagal šį įstatymą paskirtos negalios pensijos gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).
Nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas. Stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. Darbo stažas ir socialinės garantijos netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Valstybės parama ir išmokos
Nuo 2021 m. kompensacija sieks iki 2560 eurų, ja pasinaudoti galės vairuotojo pažymėjimą turintis neįgalusis. Onkologiniai ligoniai nuo 2021 metų sausio galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą su 80 proc. nuolaida. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. Iki nedarbo socialinio draudimo išmokos pabaigos. Darbo paieškos išmokos negalės gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ar kai jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. Nutraukus karantiną ar ekstremalią situaciją, po 1 mėnesio nutrūks ir šios išmokos mokėjimas.
Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu). Nuo 2021 metų keisis vaiko pinigų išmokos, daugiau vaikų galės gauti nemokamą maitinimą, taip pat numatoma pensijų mokėjimo tvarkos pokyčių. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 130 tūkst.
