Vaiko gimimas - svarbus įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Lietuvoje, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir sudaryti sąlygas tėvams dalyvauti auginant savo vaikus, numatytos įvairios atostogų rūšys ir socialinės garantijos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaiko priežiūros atostogų sąlygas, trukmę, išmokas ir teises, kurios taikomos Lietuvoje.
Nėštumo ir Gimdymo Atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Tėvystės Atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Vaiko Priežiūros Atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Be to, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.

Neperleidžiama Atostogų Dalis
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų).
Vaiko Priežiūros Išmokos
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.

Grįžimas Į Darbą Po Vaiko Priežiūros Atostogų
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti nemažai klausimų ir nerimo. Svarbu žinoti savo teises ir kaip tinkamai pasirengti šiam etapui.
Darbdavio Įsipareigojimai
Mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Advokatė pažymi: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“
Lygiavertė Darbo Vieta
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį. Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Darbo Sąlygų Pagerėjimas
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“ Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Papildomi Privalumai
Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą. „Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi. „O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“
Grįžimo į darbą patarimai | 5 patarimai, kaip grįžti į darbą po motinystės atostogų
Kitos Darbo Sąlygos Ir Garantijos
Vaikadieniai
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Sutrumpinta Darbo Savaitė Viešajame Sektoriuje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo Sutarties Nutraukimo Apsauga
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Vaikų Kambariai Valstybės Įstaigose
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Svarbu Žinoti
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. „Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas Nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I.
Darbas Namuose Vaiko Priežiūros Metu
Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą. „Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi. „O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“
Vaiko gimimas ir auginimas yra vienas džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai nerimo keliančių etapų tėvų gyvenime. Be bemiegių naktų ir rūpesčio mažylio sveikata, tėvams tenka naviguoti painiuose teisiniuose labirintuose, susijusiuose su darbo santykiais, socialinėmis išmokomis ir ateities garantijomis. Lietuvoje tėvai dažniausiai renkasi vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, kadangi už šį laikotarpį „Sodra“ moka nustatyto dydžio išmokas. Tačiau Darbo kodeksas numato galimybę atostose likti ilgiau - iki kol vaikui sukaks treji metai. Nors šis trečiasis metai dažnai vadinamas „nemokamu“, jis suteikia svarbių socialinių garantijų, apie kurias daugelis tėvų nežino arba turi klaidingą informaciją. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) aiškiai apibrėžia, kad vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos motinai, tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Svarbiausia nuostata - šios atostogos gali tęstis tol, kol vaikui sukaks treji metai. Svarbu atskirti apmokamą laikotarpį nuo darbo vietos saugojimo laikotarpio. Dažnai daroma klaida manant, kad jei „Sodra“ moka išmokas tik dvejus metus (arba 18 mėnesių, priklausomai nuo pasirinkto plano), tai ir darbo vieta saugoma tik tiek laiko. Tai netiesa. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Taip pat tėvai gali jomis dalintis pakaitomis. Pavyzdžiui, dvejus metus vaiką gali prižiūrėti mama, o trečiuosius metus - tėtis, arba atvirkščiai. Vienas didžiausių tėvų rūpesčių - ar turėsiu kur grįžti po trejų metų pertraukos? Darbo kodeksas numato griežtas garantijas darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros atostose. Tačiau verslas yra dinamiškas, ir per trejus metus įmonėje gali įvykti struktūrinių pokyčių. Apsauga nuo atleidimo: Darbo kodeksas draudžia įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją, auginantį vaiką iki 3 metų, jei nėra darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, šiurkščių pažeidimų). Jei visgi jūsų pareigybė buvo panaikinta dėl organizacinių pertvarkymų, darbdavys privalo pasiūlyti kitą, jūsų kvalifikaciją atitinkantį darbą. Didžiausias skirtumas tarp pirmųjų dvejų vaiko auginimo metų ir trečiųjų yra finansinis. Trečiaisiais metais „Sodra“ vaiko priežiūros išmokos nebemoka. Kyla natūralus klausimas: ar reikia pačiam mokėti Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD)? Gera žinia ta, kad valstybė saugo tėvus, auginančius vaikus. Vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, yra draudžiamas valstybės lėšomis. Svarbu pažymėti, kad valstybės lėšomis draudžiamas tik vienas iš tėvų. Dažnai manoma, kad tretieji vaiko auginimo metai yra „išmesti“ iš gyvenimo stažo prasme. Valstybė skatina gimstamumą ir stengiasi, kad vaikus auginantys asmenys nenukentėtų kaupdami stažą pensijai. Asmenys, kurie yra vaiko priežiūros atostose ir augina vaiką iki 3 metų, yra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis. Įmokos skaičiuojamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba nuo vidutinio darbo užmokesčio (priklausomai nuo konkrečių įstatymo redakcijų ir tuo metu galiojančių tvarkų, dažniausiai taikomas vidurkis). Tai reiškia, kad šis laikotarpis - įskaitant ir trečiuosius metus, kai negaunate išmokų - yra įskaitomas į jūsų bendrąjį stažą pensijai gauti. Čia situacija kitokia. Pagal Darbo kodeksą, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas tik tas laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba, arba laikotarpiai, už kuriuos mokamos ligos ar motinystės išmokos (nėštumo ir gimdymo atostogos). Paprastai tariant: kol esate vaiko priežiūros atostose (tiek pirmuosius dvejus metus, tiek trečiuosius), jums nesikaupia eilinės apmokamos atostogos. Gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti, ir jūs galite nuspręsti nutraukti trečiuosius vaiko priežiūros metus anksčiau laiko. Darbo kodeksas suteikia tokią teisę. Jums nereikia laukti, kol vaikui lygiai sueis treji metai. Jei norite grįžti į darbą, turite apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų (jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip). Be to, tėvai, auginantys vaikus iki 3 metų, turi teisę prašyti lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą, jei tai nepadaro per didelės žalos įmonės veiklai.
Dažnai Užduodami Klausimai (D.U.K.)
Ar galiu dirbti kitoje darbovietėje būdamas vaiko priežiūros atostogose?
Taip, galite. Jei esate vaiko priežiūros atostose pagrindinėje darbovietėje, galite įsidarbinti kitoje įmonėje (arba toje pačioje pagal kitą sutartį). Kadangi „Sodros“ išmokos trečiaisiais metais nebemokamos, jūsų gaunamas atlyginimas neturės jokios įtakos išmokų dydžiui (nes jų nėra).
Ką daryti, jei įmonė bankrutuoja man esant vaiko priežiūros atostogose?
Bankroto atveju darbo vietos išsaugojimo garantijos, deja, nebegalioja taip griežtai. Darbuotojai atleidžiami pagal bankroto procedūras.
Ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpis įskaitomas į nedarbo socialinio draudimo stažą?
Taip.
Ar galiu pratęsti vaiko priežiūros atostogas?
Taip. Jei iš pradžių prašėte atostogų tik dvejiems metams, bet vėliau nusprendėte pasilikti ir trečiems, turite parašyti naują prašymą darbdaviui.
Ar privalau grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų?
Ne. Sprendimas likti namuose trečius metus dažnai priklauso ne tik nuo finansinių galimybių, bet ir nuo vaiko brandos, darželių prieinamumo bei asmeninių vertybių.
Bendravimas Su Darbdaviu
Nors įstatymas yra jūsų pusėje, sklandus bendravimas su darbdaviu yra raktas į sėkmingą grįžimą ateityje. Nerekomenduojama dingti be žinios ar informuoti darbdavį paskutinę minutę. Jei planuojate likti trečius metus, informuokite vadovą likus bent mėnesiui iki antrųjų metų pabaigos. Tai leis įmonei pratęsti sutartį su jus pavaduojančiu asmeniu arba perskirstyti darbus. Taip pat, artėjant trečiųjų metų pabaigai, naudinga susitikti su vadovu (gyvai ar nuotoliu) likus porai mėnesių iki grįžimo. Aptarkite, kas pasikeitė įmonėje, kokios naujos užduotys jūsų laukia ir ar reikės papildomų mokymų kvalifikacijai atstatyti.

Galimybė Dirbti Vaiko Priežiūros Atostogų Metu
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu? Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi. Kad būtų paprasčiau suprasti, aptarkime keletą skirtingų pajamų gavimo formų.
Darbo Užmokestis, Autorinis Atlygis, Darbo Užmokestis Dirbant Valstybės Tarnboje
Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi. Pavyzdys: Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“ Tad nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkame gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, ir tai yra apie = 1200 EUR. Darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų metu - NGA išmoka iš karto mažinama. Darbo užmokestis tėvystės atostogų metu - TA išmoka iš karto mažinama.
Kada išmoka NEBUS mažinama?
Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Individuali Veikla, Verslo Liudijimas
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais). Tėvystės atostogų metu. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.

Neperleidžiami Mėnesiai
Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali. Jei pamenate, per prieš tai galiojusią motinystės išmokų tvarką buvo galima pasirinkti, kad visą vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpį išmoka yra skiriama vienam asmeniui. Dažnu atveju tai būdavo mama. Vadinasi, jei buvo pasirenkama gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 24 mėnesiai, tai mama iki pat vaiko 2-ojo gimtadienio ir gaudavo išmoką. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai , situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“ , nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau). Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleista nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesius.
Ar neperleidžiami mėnesiai yra privalomi?
Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė . Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos). Kas atsitinka nepasinaudojus neperleidžiamais mėnesiais? Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.
Ar kaupiasi kasmetinės atostogos motinystės išmokų gavimo metu?
Dažnas ir aktualus klausimas. Kalbant apie motinystės išmokas, galima išskirti 3 išmokų tipus: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais).

tags: #darbas #namuose #vaiko #prieziuros #metu

