Pirmieji vaiko gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Šis laikotarpis ypatingai svarbus kalbos vystymuisi, taip pat fizinei raidai. Mažyliai atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus, o jų pasaulis plečiasi su kiekviena diena.
Fizinė raida: judesiai, koordinacija ir savarankiškumas
12 mėnesių kūdikio raida yra nuostabi kelionė, kupina atradimų. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės.
Pirmąjį gyvenimo pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais.
Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Dvyliktąjį mėnesį mažiuko statusas pasikeičia iš esmės. Kūdikio jau nebėra. Ropojimas - pasiekta tobulybė. Metų kūdikis vis dar mėgsta ropoti - juk tokiu būdu jis gali greitai įveikti norimą atstumą. Priropojęs, kur jam patinka, vaikutis nesunkiai atsistoja ir gali įsikibęs tęsti kelionę toliau, tik jau žengdamas kojomis. Kuo toliau, tuo labiau vaikas ropoja tik žaisdamas (pavyzdžiui, gaudynes). Sėdėjimas - tobula jau seniai. Eina tik šiek tiek įsikibęs. Pirmuosius metukus baigiantis vaikas labai nori eiti pats, beje, dalis jau ir moka vaikščioti be niekieno pagalbos. Nedrąsiausi nori eiti įsikibę. Pirmieji žingsniai netvirti, vaikutis žengia išsižergęs, lengvai netenka pusiausvyros, svirduliuoja. Nėra būtina iki metų išmokti vaikščioti, vaikutis turėtų pradėti eiti palei baldus ar vedamas už rankų.
9-10 mėnesių: šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi glaudus smulkiosios ir stambiosios motorikos ryšys. Vaikas pradeda suvokti savo vaidmenį, įtaką aplinkos pokyčiams. Savo aplinkoje jis aptinka vis naujų daiktų, jais domisi ir tyrinėja. Kadangi tuo laikotarpiu jau gana neblogai būna išvystyta liemens kontrolė, mažylis gali keisti sėdimą padėtį, laikydamas rankoje žaislą. Kūdikis įprastai jau sėdi vieną kojytę ištiesęs, kitą sulenkęs, ištiesęs abi kojytes, sukiojasi sėdimas. Šiuo raidos etapu formuojasi žnyplinis griebimas (nykščiu, rodomuoju pirštu ir didžiuoju), todėl vis patogiau tampa manipuliuoti žaislais ar smulkesniais daiktais. Taip pat jiems ypač patinka dėti mažesnius daiktus į didesnius. Kūdikis drąsiai ir greitai iš sėdimos padėties pereina į padėtį ant keturių ir grįžta atgal, pradeda ropoti diferencijuotais kojų ir rankų judesiais, noriai ir gana lengvai įveikdamas kelyje sudėtas kliūtis. Tokio amžiaus vaikai dažnai žaidžia klūpėdami, o ropodami jau geba savarankiškai atsistoti - įsikibę į atramą. Atsistoję jie stovi tvirtai ir jau žingsniuoja pristatomu žingsneliu aplink baldus, o vedami į priekį, deda plačius ir nekoordinuotus žingsnius.
11-12 mėnesių: šiuo laikotarpiu vis daugiau laiko mažylis praleidžia stovėdamas. Vaikas jau beveik nebešliaužioja, juda ropodamas. Dažnai stojasi prie baldų, vėliau net ir prie sienų ar veidrodžių. Vis dažniau juda, eidamas pristatomu žingsniu, o ropoja tik tada, kai pasiekti tikslą reikia greitai. Beje, ropojimo tempas būna labai intensyvus. Šio amžiaus vaikutis jau nori stotis iš padėties ant keturių. Pradžioje krenta, bet, atkakliai bandydamas, išlavina šį judesį. Taip pat žr Stovėdamas vaikas vis dažniau paleidžia rankytes - lieka remtis pilvu į baldą arba tiesiog užsimiršta, žaisdamas abiem rankytėmis. Nukritus žaislui, bando tūptis ir jį pasiimti. Beveik metukų mažylis labai mėgsta lipti. Tai gana sudėtingas judesys, reikalaujantis remtis ir išlaikyti kūno svorį ant vienos kūno pusės, o kitoje pusėje lenkti koją. 12 mėnesio pabaigoje dauguma jau drąsiai eina, laikydamiesi viena ranka už baldo ar už tėvelių rankos.
8 mėnesių kūdikis jau moka pasėdėti ir pasiremti rankytėmis, jei svyra į kurią nors pusę. Kitas svarbus etapas - ropojimas. Kūdikis išmoksta „atsistoti keturiomis“, tokioje pozoje jis neretai ima linguoti pirmyn - atgal. Tokiu būdu mažylis stiprina savo rankų ir kojų raumenis, kad, pakankamai jiems sustiprėjus, pradėtų ropoti. Kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo arba ropojimo etapą - nerimauti nėra pagrindo, tai tiesiog šio kūdikio raidos ypatybė. Kai galūnių raumenys pakankamai sutvirtėja, mažylis atsistoja, paprastai įsitvėręs kokio nors paviršiaus. Po kurio laiko jis pradeda žengti pirmuosius žingsnius - dažnai irgi prisilaikydamas.
Dvylikos mėnesių vaikutis sąmoningai gali paduoti daiktą kitam žmogui arba įdėti jį į dėžutę. Galima mokyti daiktą paduoti ištarus žodelį „duok“. Vos pamatęs kito žmogaus atgniaužtą delną, vaikutis tiksliai įdeda į jį laikomą žaisliuką. Įmeta mažą daikčiuką pro siaurą plyšiuką. Tai tik mums atrodo lengvas darbas. Kad įmestų, pavyzdžiui, sagą pro butelio kakliuką, mažylis turi daug ko mokėti: tiksliai ir tvirtai paimti sagą, pataikyti į butelio kakliuką, reikiamu momentu pirščiukus atgniaužti. Daiktus ima dar tobuliau - „replytėmis“ - sulenktu nykščiu ir smiliumi. Pasuka dilbį plaštaka aukštyn.
Mankšta ir masažas kūdikiamsFizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmo.
Kalbos vystymasis: nuo garsų iki pirmųjų žodžių
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystymuisi. Mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Kūdikio kalba labai sparčiai lavėja: nuo čiauškėjimo, kai kūdikis daug kartų kartoja tokius skiemenis, kaip „mamama“, „tetete“ ar „dadada“, jis pereina prie atskirų aiškiai suprantamų skiemenų, tokių, kaip „ma“, „te“. Dar nemokėdamas kalbėti, kūdikis jau pradeda naudotis gestų kalba, net ir specialiai to nemokomas. Šio amžiaus kūdikis gali įvykdyti paprastus nurodymus, pavyzdžiui, paklausus: „Kur raudonas kamuoliukas?“, mažylis nuropoja prie šio daikto.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Kūdikio kalba dar nelabai panaši į žmogiškąją, bet jau atsiranda pirmieji kūdikiški žodeliai, pavyzdžiui, di-di (važiuoti), ti-ti (eiti), au-au (šuniukas) ir t.t. Užtat vaikutis jau daug ką supranta. Pasakius „ateik čia“, jis prieina, prašant „duok žaisliuką“, paduoda. Nenusiminkite, jei treniruotė ne visada pavyksta, paprašytas atnešti batą, atneša plaukų šepetį arba visai nieko neatneša. Vienerių metų vaikas labai dažnai pamiršta, kas jam liepta. Juk atliekant užduotį jo dėmesį vis patraukia kiti įdomūs dalykai. Gal eidamas į koridorių atnešti prašyto bato jis pamatė veidrodyje savo atvaizdą.
Įvardykite: ir toliau stenkitės kūdikiui įvardyti jį supančius daiktus, žmones, užsiėmimus, tam naudodami aiškius, paprastus žodžius. Galite pradėti žaisti naują žaidimą, tai yra, paprašyti, kad kūdikis pasakytų pavadinimus: parodykite į daiktą ir paklauskite „Kas čia?“, jam „atsakius“, pakartokite ir kartu pasakykite, kaip šį daiktą vadinate jūs. Mokykitės ir kūno dalių pavadinimų: palietę kūdikio nosį ar pilvuką, pasakykite, kaip jie vadinasi. Arba, palietę kūdikio pirštuku savo skruostą ar lūpas, pasakykite „Čia mamos lūpos“, „Čia tėčio skruostas“. Leiskite kūdikiui matyti, kaip kalbant keičiasi veido išraiška ir juda jūsų lūpos bei liežuvis. Dainuokite: dainelės - vienas iš būdų lavinti kalbos mokymąsi, ypač dėl to, kad dainuojant dažnai daug kartų pakartojami tie patys žodžiai. Dainuokite su rankų gestais, keiskite muzikos stilių ir tempą. Pasakokite: sekite įvairias pasakas ir savo sukurtas istorijas, ypač su įvairiais “garsiniais intarpais”, tai yra, maurokite kaip karvutė, jei istorijoje atsiranda toks personažas, mekenkite kaip ožka ar miaukite kaip katė. Skaitykite: susiraskite spalvingą knygą, ypač tokią, kur kūdikis rastų ką pačiupinėti ir galėtų perversti storą puslapį. Skaitykite iš šios knygos ir leiskite mažyliui ją vartyti bei liesti. Rodykite paveiksliukus ir įvardinkite, kas ten nupiešta.
Socialinė ir emocinė raida: bendravimas, žaidimai ir savęs pažinimas
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašineles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. KAIP PADĖTI VAIKUI ATSISKLEISTI? Konsultuoja kineziterapeutė Tatjana Matekonis: 8 mėnesių kūdikis jau gali labai susidomėti daiktų metimu ant grindų ir stebėjimu, kas vyksta. Tai gali erzinti tėvelius, nes gali atrodyti, kad vaikas tai daro specialiai. Vis dėlto tai nesusiję su kūdikio noru paerzinti ar pridaryti daugiau namų ruošos darbų. Vaikas taip daro, nes tai yra jo „didysis atradimas“, kad daiktai nukrenta, bet neišnyksta, ir juos vėl galima paimti ir iš naujo mesti žemyn.
Pirmaisiais metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.
64 SAVAITĖ - principai ir išdaigos Perprasdami programas dabar vaikai mokosi ir daryti įtaką rezultatui, manipuliuodami eiga. Taigi, gali daugėti prašymų, pazirzimų, atsisakymų ar pabandymų daryti dalykus kitaip nei anksčiau. Dabar mažyliai ne tik supranta įvairias programas, bet jau suvokia, kad patys gali daryti įtaką ir jomis manipuliuoti. Taigi, gali daugėti „ne”, gali atsirasti meilinimasis prašant norimo dalyko. Taip pat, vaikai pradeda mąstyti kiek toliau į priekį, po truputį pradeda suvokti, kad jų veiksmai turi tam tikras pasekmės ir tai apgalvoti bei planuoti.
74 SAVAITĖ - sistemos Labas sąmone! Ilgas raidos šuolis, galintis trukti net 1-3 mėnesius užkuria mažylių sąmonę, po truputi atsiranda empatija. Vaikai vis aiškiau identifikuoja savo jausmus bei emocijas, mokosi jais bei savo elgesiu manipuliuoti skirtingose situacijose. Vis geriau įsisavindami įvairius principus bei naviguodami savo emocijas, jausmus bei veiksmus, mažyliai pradeda sąmoningai taikyti principus bei savo elgesį prie besikeičiančių aplinkybių. Čia pradeda ryškėti vaiko pirminės normos bei vertybės, kadangi po truputį vis sąmoningiau mažyliai renkasi kaip reaguoti į skirtingas situacijas. Vaikas gali pasirinkti būti švelnus, atjaučiantis bei draugiškas, lygiai taip pat gali pasirinkti ir atvirkščiai.
Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama.
Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis.
Bendravimas su suaugusiaisiais ar kitais vaikais kūdikiui vis svarbesnis, jam daug įdomiau ne knebinėti žaisliuką, o būti kalbinamam, žaidinamam. Jei mama ar tėtis atsistoja ant keturių ir bando lenktyniauti, kūdikis leipsta juokais.
Maži, bet svarbūs laimėjimai. Gali reaguoti į pagyrimus ir draudimus (nebūtinai jų paiso). Padeda savo judesiais rengiant, gali nusiauti atsegtus batukus, nutraukti kepurę. Kai kurie pradeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Demonstruoja nepriklausomą elgesį, priešinasi suaugusiųjų kontrolei, dažnai sako ar rodo „ne“. Dažnai keičiasi nuotaika. Daugiau veiksmų atlieka viena (vyraujančia) ranka. Nevienodai pasitiki žmonėmis - turi savo favoritus, pavyzdžiui, brolį ar tetą.
Fizinio aktyvumo ir motorinio planavimo programa raidos sutrikimų turintiems vaikams. 2 savaitė
Kaip padėti vaikui augti ir tobulėti?
Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Naudingi patarimai: vis dažniau skatinkite mažylį atsistoti. Tai padarysite, jei leisite jam žaisti, klūpint prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis. Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją. Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu. Dažnai tėveliai nori vedžioti šio amžiaus mažylius už dviejų rankų. Atminkite, kad ne visi šiame amžiuje jau yra pasirengę tai daryti. Ėjimas - sudėtingas judesys, reikalaujantis geros liemens kontrolės bei koordinacijos. Veskite vaiką tik tuomet, kai jaučiate, kad jo liemuo yra stabilus (netaisyklingas vedžiojimas: vesti vaiką už abiejų rankų, rankos pakeltos virš galvos ir visas kūnas pasviręs į priekį).
Naudingi patarimai: norint pagerinti liemens kontrolę, leiskite mažyliui kažką stumti. Tai gali būti stumdukas, vežimėlis ar tiesiog didelė žaislinė mašina. Nesirinkite vaikštynės. Teigiama, kad, ją naudojant, vaikas ilgiau mokosi eiti savarankiškai. Norint palavinti smulkiąją motoriką, leiskite plėšyti arba glamžyti popierių. Lavinant eiseną, tik ką pradėjusiam vaikščioti mažyliui duokite kažką neštis rankoje. Tai apsunkina CNS (centrinės nervų sistemos) darbą. Ji jau turės kelias užduotis - kontroliuoti ėjimą ir nepamesti iš rankos daikto.
Stiprinkite liemens raumenis: kūdikiui išmokus tvirtai sėdėti, abu su mažyliu atsisėskite ant grindų. Ridenkite jam kamuoliuką: bandydamas jį pasiekti, kūdikis mankštins savo liemens raumenis. Gali taip nutikti, kad jis neišlaikys pusiausvyros ir nuvirs, bet virtimai į šoną - taip pat geras būdas mankštinti tiek liemens, tiek rankų raumenukus. Lavinkite smulkiąją motoriką: duokite kūdikiui čiupinėti įvairius smulkių daiktų, o kad išvengtumėte nurijimo ar užspringimo ir kad nereikėtų jo visą laiką akylai stebėti, tai gali būti valgomi produktai, pavyzdžiui, smulkūs ratukų ar kvadratėlių formos sausi pusryčiai, razinos, uogos, susmulkinti vaisiai. Taip pat galite duoti žaisti kubeliais, kuriuos kūdikiai labai mėgsta mėtyti, padaužyti vieną į kitą, o vėliau iš jų stato “traukinukus” ir bokštus. “Meninis ugdymas”: nors kūdikis dar nieko prasmingo nenupieš, galite jam duoti vaškinių kreidelių ir popieriaus, kad jis pakeverzotų.
Kadangi kūdikis išmoksta judėti, pats laikas pasirūpinti namų saugumu. Ypač svarbu įtaisyti užtvarą laiptams, jei gyvenate name, taip pat prižiūrėti, kad kūdikis nepasiektų viryklės, virdulio, elektros prietaisų laidų, uždėti apsaugas ant aštrių kampų ar maitinamųjų elektros lizdų, pasirūpinti, kad kūdikis neįlįstų į stalčių ar spintą, kur yra svarbūs dokumentai ar kiti daiktai, kurių nenorėtumėte duoti kūdikiui pažaisti. Niekada nepalikite kūdikio be priežiūros ant lovos, vystymo stalo ar kito aukštesnio paviršiaus, nes jis bet kada gali nušliaužti ar nuropoti žemyn.
Pastebite pokyčius mažylio elgesyje ar padidėjusį jautrumą - pasitikrinkite, galbūt artimame horizonte nusimato raidos ar augimo šuolis. Preliminariai žinodami kada raidos šuoliai vyksta bei kas dedasi mažylio galvelėje jų metu, galėsime ne lengviau juos pastebėti, bet ir patiems bus lengviau išbūti kartu sunkesnį periodą. Pasistenkite tokiu metu būti kantresni, skirti kūdikiui daugiau dėmesio, artumo bei švelnumo. Pasiūlykite jį tuo metu dominančias veiklas, nes tikėtina, atradęs naują dalyką, mažylis labai labai norės jį treniruoti. Kartais netgi taip labai, kad sunkiau užmigs ar kelsis per miegus. Tad užtikrinkite laiko ir galimybių „treniruotėms“ dieną.
Mums, tėvams, svarbu suvokti, kad šiame etape daug ką vaikai daro bandymų-klaidų metodu. Skirtingose situacijose jie testuoja skirtingą savo elgesį taip tarsi pasitikrindami kas gi priimtina. Tad mūsų pagalba čia itin svarbi - ne tiek barti, kiek būti gidais ir pagalbininkais, primenančiais apie mūsų šeimos principus bei vertybes ir pasufleruojančiais koks gi elgesys pageidautinas. Žinoma, nepamiršdami to iliustruoti ir savo pavyzdžiu.
