Daiva Razmuvienė yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė.
Specialistų teigimu, turint nepakankamą skaičių pasiskiepijusių, tymai yra nevaldomi. Tymų infekcija mūsų atmintyje likusi kaip vaikiška liga, tačiau tai netiesa. Tymus sukelia virusas, kuris yra labai lakus ir kuriam žmonės labai imlūs. Tai yra žmogus gali 100 proc. susirgti. Tymams būdinga bėrimas, temperatūra, kiti negalavimai. Ypač sudėtingos būna komplikacijos: plaučių uždegimas, smegenų ar smegenų dangalų uždegimai. Užsikrėtus susergama per 7-21 dieną. Žmogus per gyvenimą turi būti paskiepytas du kartus. Jei organizmui viskas gerai, žmogus neserga lėtinėmis ligomis, susiformuoja imunitetas ir skiepai yra ilgalaikė apsauga. Tymus galima atsivežti iš bet kurios Europos šalies. Lietuvoje vietinių tymų tikrai nėra - visi atvejai įvežtiniai. Tai labai lengvai plintanti oro lašelinė infekcija - per vėdinimo angas užsikrėsti galima netgi būnant kitoje patalpoje. Yra užregistruota, kad suserga paaugliai ir vidutinio bei vyresnio amžiaus asmenys. Europa atliko tyrimus ir apklausė tuos asmenis, kad sužinotų, kodėl taip įvyko. Priežastis labai paprasta.
Skiepijami 15 mėnesių vaikai ir prieš mokyklą, kai sukanka 6-7 metai. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro. Kalendoriuje yra 10 infekcijų, nuo kurių vaikai nuo gimimo iki 16 metų skiepijami nemokamai. Tymų vakcina taip pat nemokama.
Kaip ir po visų skiepų, po tymų, raudonukės ir parotito vakcinos, gali būti vietinė reakcija, nes duriama viršutiniame žasto trečdalyje. Gali parausti, pakietėti, paniežėti. Temperatūra ar prasta savijauta yra labiau teoriniai samprotavimai, nes Lietuvoje per metus užregistruojami vienas arba du atvejai, kai 15 mėnesių vaikeliams pasireiškia nedidelio tipo reakcijos. Apsauga susiformuoja po dviejų savaičių.
Oro lašeliniu būdu plintančių ligų, tokių kaip difterija, stabligė, galima atsivežti ir iš kitų Europos šalių. Difterija irgi sunki liga, kuri kartais baigiasi mirtimi. O skiepijant nuo difterijos, paskiepijama ir nuo stabligės. Patyrus traumą, taip pat skiepijama nuo stabligės. Lietuvoje užregistruojama po keletą stabligės atvejų, kai kurie iš jų taip pat baigiasi mirtimi. Kadangi skiepas asmenį apsaugo 10 metų, geriausia pasiskiepyti profilaktiškai, iki traumos.
Paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu. Poliomielitas užkrečiamas oraliniu ir fekaliniu būdu, žmonės migruoja, tad pervežti poliomielito virusą labai lengva. Tada Tadžikistanas ėmėsi visų priemonių ir per labai trumpą laiką paskiepijo šimtus tūkstančius asmenų, nebetikrindamas skiepų istorijos. Buvo nebesvarbu, ar žmogus skiepytas, ar ne - skiepijo visus iš eilės. Tokiu būdu pavyko suvaldyti poliomielito išplitimą į kitas šalis. Lietuvoje maži vaikai nuo poliomielito skiepijami, ir viruso išvengti pavyksta.
Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. Pats poliomielito virusas sukelia paralyžių, mirties atvejai nuo jo taip pat labai dažni. Anot jos, Tadžikistanui suvaldyti virusą ir neleisti jam išplisti net į Europą pavyko tik ėmus skiepyti visus iš eilės, nebetikrinant nė skiepų istorijos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė primena, kad ilgus dešimtmečius dalies infekcinių ligų nebuvo tik todėl, kad visi vaikai buvo vakcinuojami. Tuo metu pastaruosius kelerius metus kasmet vien Lietuvoje lieka po keletą tūkstančių nepaskiepytų vaikų.
Statistika taip pat rodo, kad senos ir pamirštos ligos sugrįžta. Taip pat prisideda naujos dėl globalizacijos, kelionių ir pan. dalykų. Ar sugrįšime į „akmens amžių“? Atsakydama į šį retorinį klausimą portalo 15min pašnekovė pabrėžia, kad viskas priklausys nuo mūsų pačių ir mūsų pasirinkimo.
Sergamumas kai kuriomis užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, nuo kurių Lietuvoje yra vakcinuojama (2023 m. duomenys, Higienos instituto Informacija):
| Infekcija | Atvejų skaičius |
| Haemophilus influenzae infekcija | 59 |
| Kiaulytė (epideminis parotitas) | 11 |
| Kokliušas | 7 |
| Raudonukė (vokiškieji tymai) | 2 |
| Stabligė | 3 |
| Tymai | 3 |
| Ūminis hepatitas B | 8 |
| Lėtinis virusinis hepatitas B | 26 |
| Rotavirusų sukeltas enteritas | 1338 |
| Tuberkuliozė | 547 |
| Meningokokinė infekcija | 21 |
| Pneumokokinė infekcija | 137 |
| Vėjaraupiai | 17 589 |
„Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami nuo 14 infekcijų - užkrečiamųjų ligų. Ką aš visuomet akcentuoju tėvams, kad, kuo vaikas mažesnis - iki metų, iki trejų metų, net iki penkerių metų, tuo jis imlesnis infekcijoms ir, sakyčiau, bet kokiam išoriniam poveikiui. Kol formuojasi jo imuninė sistema, stiprėja ir auga jo organizmas, tol jis imlus. Ne veltui sakoma, kad vaikai „išauga“ visas vaikiškas ligas. Būtent todėl profilaktinis skiepijimas pradedamas tik vaikui gimus - naujagimystėje. Pvz., pirmuoju skiepu nuo tuberkuliozės naujagimis skiepijamas per pirmas tris savo gyvenimo paras“, - pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė D. Razmuvienė. Anot jos, tai labai svarbu, žinant Lietuvoje esančią prastą epidemiologinę tuberkuliozės situaciją. „Niekas negali pasakyti, į kokią šeimą tas naujagimis sugrįš, t.y. ar šeimoje nėra tuberkuliozės platintojo. Lietuva yra viena iš 12-os Europos šalių, kuriose skiepas nuo tuberkuliozės yra įtrauktas į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių“, - kalbėjo NVSC epidemiologė.
Visi naujagimiai Lietuvoje taip pat skiepijami ir nuo hepatito B, nes šio viruso nešiotoja gali būti ir mama. Hepatitu B galima užsikrėsti per visus žmogaus išskiriamus biologinius skysčius, tarp jų - ir kraują. Priminsiu, kad kol nebuvo naujagimiai skiepijami nuo hepatito B, Lietuvoje maždaug prieš 50 metų buvo registruojama ne tik hepatito B ligos atvejų, bet ir mirties atvejų.

Kuo vaikas mažesnis, tuo imlesnis infekcijoms. Naujagimiui bet kuri infekcija yra labai pavojinga. Iki pirmojo gimtadienio vaikas yra paskiepijamas nuo kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, nuo pneumokokinės infekcijos ir nuo meningokokinės infekcijos, nuo rotavirusinės infekcijos, epideminio parotito. Tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcina skiepijama, kai vaikui eina antri metai. Vėliau, maždaug 6-7 metų, vaikas skiepijamas pakartotinai nuo tų pačių užkrečiamųjų ligų. Nuo žmogaus papilomos infekcijos skiepijami 11 metų paaugliai - berniukai ir mergaitės. Berniukai skiepyti pradėti nuo 2023 m. vasario 1 d. Šis virusas yra labai klastingas ir pavojingas ne tik moterims, bet ir vyrams. Jis plinta ne tik lytiniu keliu. Sulaukus 15-16 metų paaugliai skiepijami paskutinį kartą pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Jie vakcinuojami sustiprinamąja doze, apsaugančia nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

Pokalbyje D. Razmuvienė priminė ir tai, jog bėgant metams nuo kai kurių bakterinių infekcijų, pavyzdžiui, kokliušo, difterijos, stabligės skiepijimus reikia pakartoti, primenant imuninei sistemai apie tolesnę antikūnų gamybą. Paskutinį kartą nuo difterijos, kokliušo ir stabligės vaikai skiepijami 15-16 metų pagal profilaktinį skiepijimų kalendorių. Praėjus dešimčiai metų, kai žmogui yra 25-eri, jis gali pasiskiepyti valstybės kompensuojama vakcina nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Nemokamai nuo kokliušo, difterijos ir stabligės gali pasiskiepyti ir nėščiosios. Kokliušu susirgusi kūdikio besilaukianti moteris gimdymo metu gali perduoti infekciją naujagimiui, kuriam tai būtų labai pavojinga. Taip pat svarbu žinoti, kad nuo geltonojo drugio skiepas turi būti atliktas prieš dešimt dienų iki išvykimo. Vykstant į Saudo Arabiją, Meką, kuri sutraukia milijonus maldininkų iš viso pasaulio, būtina būti pasiskiepijus nuo meningokoko B. Be šio skiepo tikrai niekas nebus įleistas. Skiepai nuo difterijos, stabligės, hepatito A, hepatito B, poliomielito, vidurių šiltinės keliautojams yra rekomendacinio pobūdžio.
Prof. Usonis apie skiepijimo organizavimą: dėl neapsisprendusių žmonių neturėtų strigti vakcinacijos
Visgi kol kas, pasak NVSC epidemiologės, nerimo daugiau kelia ne naujų infekcijų grėsmė, bet mažėjantys skiepijimosi mastai ir dėl to sugrįžtančios seniai pamirštos užkrečiamosios ligos. „Man dažnai tenka išgirsti: „Jūs kalbate apie poliomielitą, bet kam nuo jo skiepyti mano vaiką, jei poliomielito nėra?“ Arba apie kokliušą: „Juk tos infekcijos nėra!“. Aš tuomet primenu, kodėl tų ligų nebėra - vakcinos padėjo suvaldyti šias ligas. Dabartiniu metu, jau dešimtmetį, po truputį skiepų apimtys mažėja. O tai reiškia, kad kasmet lieka po keletą tūkstančių nepaskiepytų vaikų kiekvienoje amžiaus grupėje. Tie vaikai yra mūsų visuomenėje, jie kaupiasi, jų daugėja. O infekcinės ligos sukėlėjas ir ieško tokių, neapsaugotų žmonių. Jam nesvarbu - vaikas ar suaugęs asmuo, svarbu, kad būtų palanki terpė išgyventi: virusui - užkrėsti gleivinę, mikrobui - įsiskverbti į gleivinę ir ten pasidauginti. Taigi, tėvų ir globėjų atsisakymas skiepyti vaikus vien todėl, kad „nėra“ ligos, kainuoja daug mums visiems“, - kalbėjo D. Razmuvienė.
Dar viena dažna priežastis, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus - nepageidaujamos reakcijos į skiepą. „O iš tiesų tėvams reikėtų pagalvoti apie ligos, nuo kurios vaikas nepaskiepytas, sunkumą. Dar sunkiau suprasti tėvus, kurie ne tik neskiepija vaikų, pvz., nuo vėjaraupių, bet veda juos į „vėjaraupių vakarėlius“ - pas vaiką, kuris jau serga vėjaraupiais. Bet kas gali nuspėti, kaip tavo vaikas sirgs vėjaraupiais? Arba kita užkrečiama liga? Pvz., Lietuvoje 2012 m. ir 2015 m. nuo kokliušo mirė vaikai. Šią ligą sukelia bakterija, ši infekcija valdoma skiepais. Tačiau kasmet susergančių daugėja - pernai atvejų buvo 7, šiemet iki rugpjūčio - jau 355. Du trečdaliai iš jų - vaikai, daugiausia - iki 5 metų, turime ir susirgusį kūdikį. Likę - suaugusieji, kurių vyriausiam - 78 metai. Kaip galima sakyti, kad šios ligos nebėra?“ - retoriškai klausė ir faktus pateikė pašnekovė. Ji neslėpė - tokia liga kaip kokliušas serga ir pasiskiepiję (arba nepilnai paskiepyti vaikai). Tačiau jų ligos eiga kur kas lengvesnė. „Net ir prasirgus kokliušu rekomenduojama revakcinacija“, - priminė D. Razmuvienė.

Karštėjantis klimatas gąsdina ir kitomis užkrečiamomis ligomis, kurias platina, pvz., edes aegypti uodai, pernešantys ne tik Dengės, bet ir geltonosios karštligės, čikungunijos, Zikos ir Vakarų Nilo virusus. Yra žinoma, kad šių uodų nuo 2022 m. jau randama Kipre. Todėl manoma, kad jie gali toliau plisti į kitas Europos šalis.
tags: #daiva #razmuviene #gimimo #metai

