Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. Jo šeimos šaknys siekia XVIII amžių, kilęs iš Mikailiškių kaimo. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (dab. Kauno technologijos universitetas). 1956 m. su pagyrimu baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Studijų metais A. Brazauskas aktyviai sportavo ir buvo KPI dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ dalyvis. Po studijų pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statyboje inžinieriumi, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas energetikos statybos ir statybinių medžiagų pramonės srityse. 1965 m. buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru, o 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 1967 m. iki 1990 m. buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, o nuo 1990 m. sausio 15 d. - jos prezidiumo pirmininkas. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi, kuravo pramonę ir ekonomiką, o 1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė ir Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“.

1988 m. vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A. Brazauskas, būdamas LKP CK pirmuoju sekretoriumi, dalyvavo „Sąjūdžio“ steigiamajame suvažiavime ir pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, jis stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai ir siekti taikios nepriklausomybės atkūrimo. 1989 m. A. Brazauskas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990 m. Lietuvos komunistų partijai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir reformavusis į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 m. vasario). Nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys ir Kovo 11-osios Akto signataras. 1990 m. kovo - 1991 m. sausio mėn. ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS ūkio sistemos dalies į nepriklausomos valstybės ūkį ir organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą.

1992 m. spalio mėnesį, po Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo LDDP, A. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir, pagal Konstituciją, laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu jis penkeriems metams buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, surinkęs 60 % balsų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu, A. Brazauskas sustabdė savo narystę LDDP. Prezidento inauguracija įvyko 1993 m. vasario 25 d. Jam vadovaujant buvo sukurta prezidento institucija, sudarytos Politinė konsultacinė, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybos. Taip pat 1993 m. jis vadovavo nacionalinės valiutos - lito - įvedimui.

Prezidento kadencijai pasibaigus 1998 m. vasario 26 d., A. Brazauskas nepasitraukė iš politikos. 2000 m. vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir LDDP koalicijai Seimo rinkimuose. 2001 m. sausio mėnesį jis buvo išrinktas LSDP pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2007 m. Nuo 2001 m. iki 2006 m. A. Brazauskas du kartus ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Jam vadovaujant Vyriausybei, sustiprėjo šalies ūkis ir pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 m. Lietuva buvo pakviesta į NATO, o 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone A. Brazauskas dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo ceremonijoje. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose A. Brazauskas pasirašė Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį.

A. M. Brazauskas formulavo Lietuvos užsienio politikos tikslus, principus ir prioritetus, ypač pabrėždamas gerų santykių su gretimomis valstybėmis, glaudaus bendradarbiavimo su Baltijos šalimis ir Lenkija svarbą. Jis sėkmingai vedė dvišalių santykių normalizavimo dialogą su Rusija, 1997 m. pasirašant Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos. 1994 m. įteikė prašymą priimti Lietuvą į NATO. 1997 m. su Lenkijos prezidentu A. Kwaśniewskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo.

Algirdas Mykolas Brazauskas aktyviai prisidėjo prie Kauno technologijos universiteto (KTU) plėtros, rėmė jo statybas sovietiniais metais. Vėliau jam buvo suteiktas KTU garbės daktaro vardas. Jo iniciatyva buvo pradėtas Valdovų rūmų Vilniuje atstatymas. Po sunkios kovos su limfos vėžiu, A. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje. Liepos 1 dieną jis buvo palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Jo politinė karjera buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos komunistų partija, jos įpėdine LDDP, o vėliau - su Lietuvos socialdemokratų partija. Nepaisant komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat išliko vienu populiariausių politikų, o jo šalininkai akcentavo, kad valdant jam šalies ūkis ir politinė padėtis buvo stabilios.

Algirdas Mykolas Brazauskas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kaip pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinktas šalies prezidentas ir ilgametis politinis veikėjas, prisidėjęs prie svarbių valstybės institucijų formavimo ir integracijos į Europos bei transatlantines struktūras.

tags: #algirdas #brazauskas #gime

• Akmuo tautosakoje
• Vaikų knyga: Jauki kelionė po mišką
• Viskas apie dviračio žvaigždutes
• Vaikų diskusijų klubai
• Naminių patiekalų idėjos