Arvydas Martinėnas-Vudis, gimęs 1983 m. lapkričio 27 d., yra žinomas Lietuvos pop muzikos atlikėjas, prodiuseris ir grupės „DAR“ narys. Jo karjera prasidėjo 2005 m., kai jis dalyvavo muzikiniame realybės šou „Kelias į žvaigždes“, kuris tapo ne tik tramplinu į muzikos pasaulį, bet ir ryškiu įvykiu Lietuvos pramogų istorijoje.
Dar tėvo Gedimino valdymo metais jis ir Kęstutis buvo pasižymėję Lietuvos Rytuose ir Šiaurėje. ALGIRDAS buvo Lietuvos didysis kunigaikštis 1345 - 1377 m. Jis buvo ketvirtasis Gedimino sūnus.
Dar 2005-aisiais dainomis „Myliu Motiną Tėvynę“, „Nuoga bamba“, „Labas rytas“ ir kitomis išjudinęs realybės šou „Kelias į žvaigždes“ žiūrovus Vudis žaibiškai skynėsi kelią į pramogų pasaulį. Net ir praėjus 18 metų jis tvirtai stovi scenoje ir iki šiol kuria puikiai žinomas dainas ir jų melodijas.
„Labai džiaugčiausi, jei mano vaikai įsimylėtų muziką taip, kaip ją myliu aš“, - šyptelėjo dviejų vaikų tėvas.
„Kelias į žvaigždes“ - laimingas bilietas
„Kelias į žvaigždes“ jums buvo tarsi tramplinas į muzikos pasaulį. Taip, mes sakome, kad ištraukėme loterijos bilietą, kurį pavyko gerai išnaudoti. Tuo džiaugiuosi tiek aš, tiek Algirdas Grudinskis-Grūdas ir kiti kolegos, kurie iki šiol koncertuoja. Praėjo jau 18 metų, bet žmonės vis dar prisimena šį projektą. Reiškia, kad tai buvo labai ryškus dalykas.
Ralybės šou tuo metu stebėjo rekordiškai daug žmonių, jis prisimenamas dar iki šių dienų. Po projekto užgriuvo netikėtas populiarumas - ar tuomet jis neslėgė? Buvau jaunas, durnas, man populiarumas labai patiko. Man buvo smagu, kad mane visi pažįsta, atpažįsta, nejaučiau nemalonumo, o kaip tik viskuo mėgavausi. Paskui, aišku, su tuo susigyvenau ir buvo tik malonu, kad mane pažindavo. Paskui atėjo laikas, kada populiarumas mano nuslopo. Dabar vėl manimi daugiau domisi, kadangi su grupe „DAR“ koncertuojame, tokia nauja banga mus užklupo.
„Tai buvo laimingas bilietas“, - ir šiandien užtikrintai sako dainininkas, kompozitorius Arvydas Martinėnas-Vudis (31). Nors tą loteriją jis laimėjo seniai - prieš dešimt metų, nusprendęs dalyvauti muzikiniame realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Šiandien Arvydo statusas skamba gana solidžiai: grupės DAR lyderis, įrašų studijos „Vu Records“ savininkas. Jis yra išleidęs tris muzikos albumus ir visą dešimtmetį gyvena vien iš muzikos.
Kai tik turime progą, būtinai susitinkame ir pozityviai su visais bendraujame.
Nostalgiją kelia ne tik prisiminimai, bet ir tais laikais įrašytos dainos. Žmonės labai dažnai klausia, kada bus mūsų susitikimas, juk jau karta visa užaugo, į vestuves, gimtadienius kviečia dainuoti būtent tas senas, pasiilgtas dainas. Manau, kad po truputį bręsta ir mintis susiburti su projekto dalyviais ir padaryti prisiminimų koncertą artimiausiais metais. Norėtume, kad ne vien tik mums būtų gera ir smagu, bet ir kad žiūrovas pamatytų viską aukščiausiame lygyje.
Muzika ir šeima
Muzika jus lydi nuo pat jaunystės, dabar tai tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Auginate du sūnus - Elajų ir Rojų - ar pastebite ir jų polinkį į muziką, meną? Šeimoje turime talentą, penkerių Elajus jau rodo ryškius muzikinius talentus. Jis turi geresnę klausą nei mano, tuo labai džiaugiuosi (šypsosi). Jį po truputį vedame į muzikos klasę, bet labai nespaudžiame muzikuoti. Norim, kad jis pats muzika užsidegtų. Jis dažnai pas mane ateina ir į studiją, jis pagroja, kartu įrašinėjame. Kaip tėvas labai norėčiau ir džiaugčiausi, jei vaikai pasuktų muzikiniu keliu. Nelengvas tai kelias, reikia labai daug darbo, kantrybės, bet tai labai įdomi veikla. Tai nėra darbas, kurį supa ta pati rutina. Mane nuolat supa nauji garsai, naujos idėjos ir nauji kūriniai. Tikrai nėra nuobodu (šypsosi).
Bandote sūnus privilioti į sceną? Elajus yra mano koncertuose keletą kartų dalyvavęs, jam ten patinka, nes yra daug garsų, mygtukų, lempučių. Gimus vaikams mano gyvenimas labai pasikeitė, gavau naujo įkvėpimo. Tuo džiaugiuosi.
Arvydas Martinėnas-Vudis apie mylimąją: ji matė giliausius mano dugnus „Ji matė pačius giliausius mano dugnus. Ji yra mane nešusi visą gatavą, visą plyšusius, kai aš dar gerdavau. Ji matė mane tokį, kokio niekas kitas nėra matęs, ir kadangi mane tokį priėmė, aš visą laiką už tai būsiu jai dėkingas ir žinodamas, kad ji išgyveno skausmą mane matydama tokį, daugiau nebenori...
Svaigalų nevartoju pusketvirtų metų ir puikiai jaučiuosi. Visi žmonės nuo bet kokios ligos nori pasveikti, kai supranta, kad serga. Svaigalų nevartoju pusketvirtų metų ir puikiai jaučiuosi. Sustojau, nes gal suaugau? Gal proto, patirties atsirado? Esu labai jautrus ir patirti išgyvenimai turėjo įtakos.
Būtent jautriesiems alkoholis neretai tampa didžiausia paguoda euforijos ar liūdesio akimirką. Jis - kaip stimuliatorius. Nebijau apie tai kalbėti, tik viešai jau esu pasakojęs ne kartą. Man tai buvo pamoka, patirtis. Susipažinau su savimi. Pamačiau save tokį, koks nežinojau, kad esu. Toks... išdykęs. Žinau, koks būnu išgėręs, todėl nenorėčiau, kad artimi žmonės mane tokį matytų. Nebenoriu jų skaudinti.
Kaip, keičiantis gyvenimo būdui, keitėsi tave supantys žmonės? Draugų netrūko niekada, tik senų, iš Kauno laikų, liko nedaug, mes retai susitinkame. Galima sakyti, kad mus išskyrė atstumas. Tačiau aš juos prisimenu, myliu, branginu.
Nors esu kaunietis, džiaugiuosi, kad jau oficialiai gyvenu Vilniuje. Seniai to norėjau - nuo mokyklos laikų, kai atvažiavau į ekskursiją po Gedimino pilį. Tada pajutau, kad šio miesto gera aura. Svajonė išsipildė!
Kūrybinis kelias ir ateities planai
Šiuo metu ne vien tik koncertuojate, bet esate turbūt vienas žinomiausių muzikos prodiuserių Lietuvoje. Taip, rašau dainas, koncertuoju ir daug darbo atlieku studijoje. Čia mano aistra, aš labai tai mėgstu. Viskas, kas susiję su scena, man labai patinka. Kai su grupe „DAR“ važiuojame į koncertinį turą, mes patys jungiame ir patys vežame savo aparatūrą, šviesas patys programuojame, galvojame, kaip tuos žmones labiau nustebinti. Viskas būna padaryta mūsų rankomis, niekada nesamdome jokių darbuotojų. Į mūsų komandą įsitraukia tik labai profesionalus garso režisierius, kadangi sukontroliuoti visko negalime, kai patys esame scenoje. Mes su Grūdu esame labai ūkiški žmonės, patys prisigalvojame veiklų, jų pridarome, esame patys prisipirkę aparatūros. Viskas yra padaryta mūsų rankomis (šypsosi).
Kaip oficiali įmonė - beveik dvejus metus. Dabar atnaujinu koncepciją. Neturiu tokios patirties, daug klystu, pridarau nesąmonių. Ir čia įdėjau daug pinigų, įmonė jų dar neuždirbo. Įrašų studija - kita svajonė, ją vis dar brandinu, gal kada nors ji pradės veikti, kaip norėčiau. Man smagu, nes tai kuriu sau, būsimai savo šeimai, vaikams. Kam bus įdomu prisidėti, brandinti tą dalyką - su mielu noru pasidalysiu.
Kokiomis svajonėmis gyveni dabar? Vis tenka sugalvoti naujų, nes jos greitai pildosi. Man patinka susigalvoti norą, kuris yra gana greitai pasiekiamas. Žinau, kad neįgyvendinamas tikslas veda prie nusivylimo, o nusivilti - negerai. Save turbinti reikia po truputį. Gal aš išprotėjęs, bet taip, pozityviai, gyvenu nuo kokios šešiolikos metų. Tada mama man pasiūlė pavartyti ploną knygutę „Sėkmės paslaptys“. Tai vienintelė knyga, kurią nuo pradžios iki galo esu perskaitęs daugybę kartų.
Patikėjau tuo, kas ten rašoma, iki šiol vadovaujuosi ir man kiekvieną dieną vyksta stebuklai. Tikrai! Dažnai žmonės negali tuo patikėti. Ir draugams sakau, kad viskas gana paprasta, tiesa, ką rodo filmai, ko moko sėkmės mokytojai. Aš esu puikus įrodymas, kad tai veikia, nes iš principo nieko nedarau. Tiesiog visada mąstau pozityviai, nelaikau galvoje blogų minčių. Tai - pagrindinis mano darbas.
Ko sau palinkėtumėte gimtadienio proga? Būti drąsesniam, atkaklesniam, atrasti savyje daugiau disciplinos. Kartais būna, kad prisiimu labai daug darbų, bet nespėju visko padaryti, todėl reikia atsiprašinėti. Norėtųsi savyje turėti daugiau tvarkos. Bet šiaip linkėčiau sveikatos ir kad šeima būtų sveika ir laiminga. Man tai svarbiausia (šypteli).
Didžiuojuosi, kad 18 metų po „Kelias į žvaigždes“ man pavyko išsilaikyti scenoje.
tags: #dainos #vaikams #arvydas #martinenas
