Vaikų sveikatos priežiūra yra viena svarbiausių visuomenės ir valstybės funkcijų, kurios tinkamas užtikrinimas lemia ne tik individualią gerovę, bet ir visos šalies ateitį. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į nepilnamečių, sulaukusių 16 metų, sveikatos priežiūros aspektus, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas kelia diskusijų ir reikalauja patobulinimų.
Dabartinė situacija ir jos problemos
Šiuo metu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad „pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“ Tai reiškia, kad asmeniui, sulaukusiam 16 metų, visos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinąją pagalbą, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats) teikiamos be tėvų sutikimo ir jų neinformavus.
Toks teisinis reguliavimas, leidžiantis nepilnamečiui vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis. Valstybė viena vertus leidžia nepilnamečiam vaikui nuo 16 metų pačiam be tėvų žinios ir be jų sutikimo apsispręsti ir kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, tačiau, kita vertus, visą riziką ir atsakomybę dėl galimos žalos vaiko sveikatai po tokių savarankiškų sprendimų priėmimo perkelia vaiko tėvams (įtėviams, globėjams), nors tėvai yra visiškai eliminuoti iš sprendimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų priėmimo.
Galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, susiklosto paradoksali ir prieštaringa situacija: nepilnametis asmuo, sulaukęs 16 metų, be tėvų sutikimo negali užsisakyti tatuiruotės, negali įsiverti auskaro, negali įsigyti alkoholio, tabako gaminių ar net energetinių gėrimų, negali kreiptis psichologo pagalbos, negali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau gali savarankiškai spręsti visus klausimus dėl savo sveikatos priežiūros.
Ši teisės norma nustato taisyklę, kad asmeniui, sulaukusiam 16 metų, visos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinąją pagalbą, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats) teikiamos be tėvų sutikimo ir jų neinformavus. Tokiu būdu yra pažeidžiamas konstitucinis tėvų valdžios principas ir tėvams, turintiems pareigą rūpintis vaikų sveikata, nepagrįstai perkeliama visa atsakomybė už ribotai veiksnaus asmens, nepilnamečio, sulaukusio 16 metų amžiaus, savarankiškai priimtus sprendimus sveikatos priežiūros srityje.
Pagal šiuo metu galiojantį Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, - gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą. Nors šią įstatymo nuostatą galima būtų aiškinti taip, kad riboto veiksnumo asmenims, kokiais yra nepilnamečiai nuo 16 metų, imunoprofilaktika turėtų būti taikoma tik su jų tėvų sutikimu, tačiau praktikoje šiai dienai imunoprofilaktika tokiems asmenims taikoma be tėvų žinios ir be jų sutikimo. Valstybės pozicija, kuomet imunoprofilaktika taikoma nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 16 metų, be jų tėvų žinios ir sutikimo, yra grindžiama būtent šiuo metu galiojančiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
Siūlomi pakeitimai ir jų tikslai
Siekdama užtikrinti tinkamą vaikų, ypač sulaukusių 16 metų, sveikatos priežiūrą ir apginti jų konstitucines teises, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė kartu su kitais parlamentarais įregistravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Pasak jos, priėmus siūlomą projektą būtų užtikrinta, jog ribotos socialinės ir intelektinės brandos asmenys patys vieni savarankiškai nepriimtų atsakingų sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, o į tokių sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti vaiko tėvai.
Projekto iniciatorės teigimu, siūlomas reguliavimas taip pat užtikrintų, jog tėvai žinotų, kokias sveikatos priežiūros paslaugas gavo jų vaikas, kokie galimi tokių paslaugų šalutiniai poveikiai, komplikacijos ir kokių veiksmų imtis, kad būtų iki minimumo sumažinta komplikacijų atsiradimo rizika.
Todėl ji siūlo suvienodinti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros srityje nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų amžiaus atžvilgiu, numatant, jog tokiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik su jų tėvų žinia ir sutikimu. „O tais atvejais, kuomet 16 metų sulaukusio vaiko ir jo tėvų nuomonės išsiskiria, klausimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tokiam asmeniui turėtų spręsti kompetentingų gydytojų konsiliumas“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Vaikų teisės ir tėvų pareigos
Vaikai yra ypač pažeidžiama grupė tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl svarbu imtis papildomų veiksmų siekiant tinkamai apsaugoti vaikų teisę į sveikatą. Vaikai, turintys individualių poreikių, turi teisę į tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kurios siūlomos kitiems vaikams. Dalyvavimo priimant sprendimus dėl gydymo (pvz., sutikimas gydytis) laipsnis priklauso nuo amžiaus.
Pavyzdžiui, 15 metų vaikas gali atsisakyti medicininės procedūros, nes bijo, tačiau gydytojai mano, kad procedūra yra labai svarbi vaiko gydymui. Tokiais atvejais, kai vaiko ir tėvų nuomonės išsiskiria, svarbu turėti mechanizmą, kuris padėtų priimti optimaliausią sprendimą dėl vaiko sveikatos.
Papildomos paslaugos ir parama globėjams
Vaiko minimalios priežiūros priemonė yra priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą. Prašymus dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės skyrimo priima ir perduoda nagrinėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija.
Globėjai auginantys vaiką su negalia turi teisę gauti mokamas dienos socialinės globos ir atokvėpio paslaugas. Dienos socialinės globos paslaugos išimties tvarka gali būti skiriamos vaikams su negalia, augantiems globėjų šeimose. Mokėjimas - nuo 20 iki 30 proc. Atokvėpio paslaugas teikia BĮ Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų Pagalbos centras „Šeimos slėnis“. Atokvėpio paslauga skiriama iki 6 mėnesių per metus, mokėjimas - 80 proc.
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centre globėjams, įtėviams, budintiems globotojams ar asmenims, ketinantiems jai tapti, susiduriantiems su psichinės sveikatos ar kitomis problemomis, teikiamos psichologų, socialinių darbuotojų, Tarnybos atestuotų asmenų (GIMK specialistų), mediatorių bei kitos paslaugos.
| Paslauga | Reikalingi dokumentai |
|---|---|
| Vaiko globos pašalpa |
|
Vaikui, kuriam nustatytas neįgalumas, nemokamos paslaugos nėra skiriamos. Globėjai auginantys vaiką su negalia turi teisę gauti mokamas dienos socialinės globos ir atokvėpio paslaugas.
Keičiantis globojamo (rūpinamo) šeimoje vaiko nuolatinės globos (rūpybos) vietai Lietuvoje arba šeimai persikeliant nuolat gyventi į užsienio valstybę, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo, likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki išvykimo, raštu pranešti savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai ir globos centrui bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių skyriui. Taip pat privalo, likus ne mažiau kaip 7 darbo dienoms iki išvykimo, deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą.
Vykstant į užsienį su globojamu vaiku, reikia informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių skyrių.
