Antuanas de Sent Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry, g. 1900 m. birželio 29 d. - 1944 m. liepos 31 d.) - garsusis prancūzų lakūnas ir rašytojas, gimė 1900 m. birželio 29 d. Lijone, draudimo inspektoriaus šeimoje, tad nepriteklių nepatyrė nei vaikystėje, nei mirus tėvui.
Nuo pat mažens turėjo lakią vaizduotę, susigalvodavo įvairių žaidimų, į kuriuos pasinerdavo ne tik jis pats, bet ir brolis su seserimis. Būtent vaikystėje prijaukinti gyvūnai Mažajame Prince atgijo garsiuoju „lapės prisijaukinimu“, vėliau įgijusiu tikros, gilios draugystės reikšmę.
Visą laiką Egziuperi domėjosi bei žavėjosi technika, todėl nenuostabu, kad visas gyvenimas ir kūryba su ja glaudžiai susijusi. 1921 m. būsimasis rašytojas įsidarbino mechaniku Prancūzijos oro pajėgose, Strasbūre. Po šešių metų Egziuperi apsivilkęs pašto lakūno uniformą iki 1938 m. gabeno laiškus iš Tulūzos į Dakarą, aplankydamas daugybę Afrikos miestų. Kapituliavus Prancūzijai, rašytojas pasitraukė į JAV, o iš ten, pasitaikius progai, išvyko į Šiaurės Afriką - vėl tarnauti karo aviacijoje. 1944 m. liepos 31 d. A. de Sent-Egziuperi iš žvalgybinio skrydžio nebegrįžo ... Manoma, kad jį pašovė ir nugramzdino į Viduržiemio jūrą naikinamosios vokiečių aviacijos lėktuvas.
Antuanas de Sent Egziuperi buvo žmogus, gyvenime patyręs daug nuotykių, pavojų, išgyvenęs daug džiaugsmo, nerimo valandų, supratęs, ką reiškia skrydžio svaigulys ir kritimo siaubas. Jo asmenybė ryški, jausminga, veržli, o kūriniuose gausu autobiografinių momentų, prisiminimų. Kiekvieną savo ar draugo nutikimą Egziuperi aprašo filosofiškai, prasmingai. Taip pat nepakartojami ir originalūs Egziuperi gamtos simboliai, vaizdai, kurie glaudžiai siejasi su rašytojo humanistišku požiūriu į žmogų, žmonių tarpusavio santykius ir padeda jausmingiau juos atskleisti.
Gyventi - tai pamažu gimti
Kaip teigė Antoine de Saint-Exupery: “Gyventi - tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą”. Tiesa, gyvenime susiduriame su įvairiais iššūkiais ir pamažu mokomės. Pažįstame, atrandame, prarandame. Normalu, jog šiame kelyje mums iškyla įvairių klausimų ir dvejonių.
“Gyventi - tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą”.
Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio. Tas, kuris miršta, praplėsdamas mūsų patirtį arba ieškodamas ligų pagydymo būdų, tas ir mirdamas tarnauja gyvenimui.
“Aš pasakysiu tik vieną paslaptį... Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.”
“Akyla vien širdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi.”
“Žmogaus širdies gelmės neišmatuojamos.”
“Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla.”
“Akys yra aklos. Reikia ieškoti širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma.”
Atsakomybė ir žmogaus esmė
“Būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam.”
“Būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. Jausti gėdą dėl skurdo, kuris tartum nė nepriklauso nuo tavęs. Didžiuotis kiekviena tavo draugų pasiekta pergale. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip pat prisideda prie pasaulio statybos.”
“Vien atlikdamas savo pareigą žmogus tampa pilnatviškas. Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis.”
“Jei gebėsi gerai save teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius.”
“Teisti pačiam save - daug sunkiau nei teisti kitą.”
“Prisiimdamas kaltę, aš teigiu savo žmogiškąją galią.”
“Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi.”
“Auklėjimas turi prioritetą prieš mokymą. Žmogų kuria auklėjimas.”
“Elgesio taisyklės primena ritualo apeigas: jos atrodo beprasmiškos, bet auklėja žmones.”
“Ir vien tos sielos didžios, kurios buvo suformuotos, išugdytos ir pastatytos kaip tvirtovė, vadovaujantis suvaržymais, kultu ir ceremonijomis, kurios iš sykio yra ir tradicija, ir malda, ir neginčijama priedermė.”
“Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra tikroji žmogaus tiesa.”
“Reikia grąžinti žmogaus kultą. Tai yra mano kultūros esmė. Mano sandraugos pamatas. Mano pergalės pagrindas.”
“Užuot įtvirtinę Žmogaus teises, pradėjom kalbėti apie Kolektyvo teises. Buvome liudininkės, kaip nepastebimai pradėjo plisti Kolektyvo moralė, kuri nutyli apie Žmogų.”
“Žmogus teisus tiek, kiek neapkenčia karo.”
“Žmogus - vien santykių mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės.”
“Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį?”
“Didis nusikaltimas nuolaidžiauti blogiui, jei matai, kuo jis pasireiškia.”
“Dvasia turi viršyti jausmą.”
“Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus.”
“Jeigu kito sielvartui lieku abejingas, aš susiaurinu savo pasaulį.”
“Jei norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba.”
“Kas nori paaukoti gyvybę? Kas nori mirti? Žmonės nori žudyti, o ne mirti. Taigi, susitaikymas su karu - susitaikymas su mirtimi.”
“Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes, - vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus.”
“Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo.”
“Pralaimėjimas, kad ir koks bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą.”
“Žemi poelgiai pažadina žemas dvasias. Kilnūs poelgiai - kilnias dvasias. Žemi poelgiai apibūdina save žemomis paskatomis. Kilnūs poelgiai - kilniomis paskatomis.”
Draugystės ir meilės vertė
“Myliu draugą, kuris lieka ištikimas gundomas, nes jei iš viso nėra pagundų, nebėra ištikimybės, vadinasi, aš neturiu draugo.”
“Bičiulis tasai, kuris neteisia.”
“Draugai tik tie, kurie, laikydamiesi vienos virvės, bendromis pastangomis kopia į kalno viršūnę ir šiame kelyje suartėja.”
“Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi.”
“Tu pasidarai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliuoji.”
“Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.”
“Draugystę aš pažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrąją meilę iš to, kad jai negali būti padaryta žalos.”
“Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.”
“Meilė - tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi.”
“Aš turiu omenyje tikrą meilę, santykių tinklą, kuris daro žmogų žmogumi.”
“Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri.”
“Svetingumas, mandagumas ir draugystė yra žmogaus susitikimas žmoguje.”
“Yra tik viena tikra vertybė - tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi.”
“Nėra skanesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais.”
“Nėra gardesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais.”
“Prie bendro stalo laužoma duona yra žmonių vienijimosi priemonė.”
“Vienintelė tikra prabanga - žmonių bendravimo prabanga.”
“Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti akivaizdžias tiesas.”
“Jis pasigedo žmogiškųjų saitų, kur pančioja kojas, ašarų bei išsiskyrimų, priekaištų ir džiaugsmų, - to visko, kas žmogų glosto ir drasko vos tik jam pajudėjus, daugybės ryšių, kurie jį sieja su kitais ir sudaro jam naštą - štai kokios traukos jam stigo.”
Psichologinė parama ir ugdymas
Pagrindinis psichologo veiklos tikslas - prevencinėmis priemonėmis stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuiisi aplinkos gimnazijoje kūrimą, aktyviai bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais).
Padėti mokiniams, mokytojams, kitiems švietimo įstaigos darbuotojams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.
Psichologinių problemų prevencija:
- Psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas.
- Prevencinių priemonių bei programų rengimas ir įgyvendinimas.
Dėl konsultacijų galite tartis individualiai, susisiekti el. paštu.
8 dalykai, kuriuos daro atsparūs žmonės
Tiesos ir vertybių paieškos
“Gyventi - tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą.”
“Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir suprantama.”
“Kai miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis.”
“Labai lengva ugdyti neregius, kurie paklusniai vykdo vedlio ir korano nurodymus. Tačiau neatlyginamai sunkiau išvaduoti žmogų - išmokyti jį valdyti save patį. Naudingiau žmogaus išvadavimui padaryti taip, kad jis valdytų pats save.”
“Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti.”
“Nėra tokios Dievo amnestijos, kuri atleistų nuo nuolatinio tobulėjimo.”
“Pareigą pirmiausiai pažinsi iš to, kad ji tau nesuteikia teisės rinktis.”
“Myliu karį, stovintį tarp švilpiančių kulkų. Jei nėra drąsos, aš neturiu kareivių.”
“Aš žinau, ką myliu. Gyvenimą.”
“Tu ieškai gyvenimo prasmės, bet prasmė pirmiausia - tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas.”
“Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio.”
“Chirurgas, tirdamas ligonį, nepaiso aimanų.”
“Civilizacija remiasi ne kuriamų daiktų gausa, o kūrybos įkarščiu.”
“Kada miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis.”
“Jeigu mes dėl jo neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų, mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra tėvynė.”
“Savyje nerasi nemirtingumo.”
“Stebėtina, kad dauguma genijų turėjo nuostabias Motinas, kad jie gerokai daugiau įgijo iš savo Motinos nei iš tėvo.”
“Šlovini laisvę, o savo kalėjimuose laikai tuos, kurie nedainuoja taip kaip tu.”
“Teisėtumas yra rinkinys normų, kurios teikia tvirtybės apibrėžtam žmogui tam tikroje civilizacijoje.”
“Tik pasiaukojimas - brolybės užuomazga. Brolybė užsimezga, kai aukojamės kokiam bendram reikalui, daug reikšmingesniam nei mes patys.”
“Tik patirtis įgalina suprasti dėsnius. Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame.”
“Tikrasis grožis nematomas.”
