Lietuvių liaudies dainos - tai ne tik muzikos kūriniai, bet ir gyvas istorijos, tautosakos bei pasaulėžiūros atspindys. Viena iš tokių unikalių dainų, nagrinėjančių mitologinius motyvus, yra "Laumės vaikas". Ši daina, kartu su mitologinės sakmės "Laumės verpėjos" interpretacija, sudaro dalį meninės kompozicijos, panardinančios klausytoją į mistinį pasaulį.
Meninė kompozicija „Laumės gijos“ surengta Butrimonių gimnazijoje, kaip respublikinio projekto „Nerk į meną’ 2019“ dalis. Šiame projekte jaunieji menininkai - aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai - turėjo galimybę ugdytis kultūrinę, meninės raiškos kompetencijas ir puoselėti tautinį identitetą. Kovo 27-oji, Teatro diena, tapo puikia proga pristatyti kūrybinius darbus.
Įspūdingą meninę kompoziciją „Laumės gijos“ sukūrė Butrimonių gimnazijos teatro būrelio vadovė Asta Daironienė ir šokių kolektyvo „Gojelis“ vadovė Živilė Patinskaitė su savo ugdytiniais. Dainą „Laumės vaikas“ atliko gimnazistė Deimena Ramančiuckaitė, parengta muzikos mokytojos Neringos Valvonienės. Scenografiją kūrė dailės mokytoja Neringa Jančauskaitė. Šiuolaikinio ir senojo - baltiškojo - pasaulio sąsajas perteikė ir kompozicijos pabaigoje nuskambėjęs XX a. kūrinys.
Kompozicijoje išraiškingai skaitoma mitologinė sakmė „Laumės verpėjos“, o dainos „Laumės vaikas“ emocija, plastiškas ir daugiaprasmis šokėjų-laumių judesys panardino žiūrovą į mistinį, keistą, dėl sandūros su mitinėmis būtybėmis kartais net pavojingą pasaulį, kokį matė ir pripažino mūsų protėviai. Paslaptis, balto laumių rūbo ir juostų simbolika atskleidė gilesnes prasmes.
Projekto „Nerk į meną’ 2019“ metu vyko ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Alytaus Volungės progimnazijos mokinė Novilė Rasimavičiūtė papasakojo senovinę dzūkišką istoriją. Butrimonių gimnazijos ir Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos auklėtiniai Airidas Gudelaitis, Gabija Lingevičiūtė sugrojo kūrinį smuikais, o Simona Senutaitė - akordeonu. Taip pat vyko praktinis-edukacinis užsiėmimas „Papuoškime laumes“, kurio metu dalyviai kūrė aksesuarus laumėms. Veikė kūrybinių darbų paroda „Šiuolaikinio kostiumo aksesuarai su etniniais raštais“.
Projekto veiklų įvairovė suteikė galimybę mokiniams plėsti kultūrinį akiratį, ugdytis platesnį požiūrį į meną bei gebėjimą jį vertinti, įgyti bendradarbiavimo patirties ir atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Renginio svečiai, švietimo įstaigų, bibliotekų, kultūros namų darbuotojai dalyvavo refleksijoje, dalindamiesi darbo patirtimi.
Laumės paveikslas lietuvių sakmėse yra itin turtingas ir daugialypis. Laumės - tai mitologinės būtybės, kurios veikia įvairiose gyvenimo srityse, dažnai susijusios su gamta, vandeniu, augalija, likimu ir netgi žmonių likimu. Jas galima lyginti su mitologinėmis būtybėmis iš kitų kultūrų, tačiau lietuvių liaudies pasakojimuose jos įgyja savitų bruožų.
Lyginant su raganomis, laumės lietuvių sakmėse dažnai pasižymi dviprasmiškumu: jos gali būti tiek geros, tiek piktos, tiek padedančios, tiek kenkiančios. M. Mažvydas pirmojoje lietuviškoje knygoje ragino atsisakyti tokių mitinių personažų kaip kaukai, lauksargiai ir žemėpačiai, tačiau šie pasakojimai išliko liaudies atmintyje ir tapo svarbia kultūros dalimi.
Lietuvių kalba gausiai naudoja palyginimus, kurie vaizdingumo dėlei sugretina skirtingus dalykus. Šie smulkiosios tautosakos elementai atspindi liaudies kūrybinį potencialą ir pasaulėžiūrą. Daugelis palyginimų yra labai seni ir atspindi ilgų amžių liaudies žmonių galvoseną, įsitikinimus, papročius. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, „Šnypščia kaip žaltys be ožkos pieno“ ar „Apsi-kaišiojus kaip Sekminių karvė“, reikalauja gilesnės interpretacijos, kad suprastume jų pirminę prasmę, susijusią su senovės lietuvių papročiais ir tikėjimais.
Palyginimuose dažnai minimi gyvūnai, paukščiai, medžiai, gamtos reiškiniai, taip pat mitologinės ir religinės būtybės, tokios kaip laumės, velniai, angelai. Pavyzdžiui, „Gražus kaip laumės vaikas“ ar „Blaškos it laumė po jaują“ atspindi laumių įvaizdį liaudies sąmonėje. Kai kurie palyginimai žinomi visoje Lietuvoje, kiti - tik atskiruose regionuose ar tarmėse.
Dauguma lietuvių palyginimų žavi savo humoru ir ironija, netiesiogiai perteikdami gyvenimo tiesas. Jie yra tarsi liaudies išminties perlai, atspindintys realybę ir žmogaus santykį su aplinkiniu pasauliu. Nusižiūrėjęs į gamtą ir gyvūnų pasaulį, žmogus pritaiko sau jų savybes, taip kurdamas vaizdingus palyginimus: bailus asmuo lyginamas su kiškiu, gudrus - su lape, kvailas - su avinu.
Radijo laidų archyvai, tokie kaip „Vaikų Radijas“, atskleidžia daugybę dainų, kurios skambėjo per radiją, tarp jų ir vaikams skirtos dainelės, kurios gali turėti sąsajų su liaudies dainomis ir pasakojimais. Iš pateikto radijo programų sąrašo matyti, kad skambėjo ir dainos, kurių pavadinimuose minimos „laumės“ ar su jomis susiję motyvai, pavyzdžiui, „Laumės juosta“.
Lietuvių liaudies daina "Tindi rindi riuška"
