Peteris Paulius Rubensas (1577-1640) - vienas žymiausių flamandų dailininkų, baroko epochos atstovas, palikęs ryškų pėdsaką Europos mene. Jo talentas atsiskleidė ne tik tapyboje, bet ir diplomatijoje, o kūrybinis palikimas stebina savo apimtimi ir įvairove. Šiame straipsnyje panagrinėsime Rubenso gyvenimą, kūrybą ir įtaką menui.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Peteris Paulius Rubensas gimė 1577 m. birželio 28 d. Zygeno mieste, Vokietijoje, kalvinisto pirklio šeimoje. Dėl religinių persekiojimų šeima buvo priversta palikti Antverpeną ir kurį laiką gyventi Vokietijoje. Po tėvo mirties 1587 m., Rubensų šeima grįžo į Antverpeną, kur Piteris Paulius buvo auklėjamas katalikiškai. Nuo 1591 iki 1598 m. Rubensas mokėsi tapybos pas vietinius dailininkus Antverpene, įskaitant Tobiasą Verhaechtą, Adamą van Noortą ir Otto van Veeną. 1598 m. jis įstojo į Šv. Luko gildiją Antverpene. Be tapybos, jis studijavo filologiją, teologiją, gamtos mokslus, antikinį meną ir išmoko šešias kalbas.
Kelionė į Italiją ir įkvėpimas
Svarbus Rubenso kūrybos etapas buvo kelionė į Italiją 1600-1608 m. Čia jis tarnavo kaip Mantujos hercogo Vincenzo I Gonzagos rūmų dailininkas. Hercogas išsiuntė Rubensą studijuoti į Romą, kur jis kopijavo Correggio, Caravaggio, Annibale Carracci, Leonardo da Vinci, Michelangelo ir Rafaelio paveikslus. Italijoje Rubensas susipažino su jėzuitais ir nutapė altorių paveikslų bažnyčioms Mantujoje, Genujoje ir Romoje. Italijos menas, ypač Venecijos tapytojai, padarė didelę įtaką Rubenso stiliui.
Kūrybos klestėjimas Antverpene
Grįžęs į Antverpeną 1608 m., Rubensas tapo Nyderlandų valdytojų Albertas ir Izabelė rūmų dailininku. Šiuo laikotarpiu jis sukūrė daug dvariškių ir karališkosios šeimos portretų. Rubenso kūrybai įtakos turėjo realistiniai flamandų (P. Bruegelio vyresniojo) ir Renesanso epochos Romos ir Venecijos dailininkų kūriniai (daugiausia Tiziano, Tintoretto). Jis sukūrė pirmuosius stambius barokinius religinės tematikos kūrinius - Antverpeno katedros altorinius paveikslus ("Kryžiaus pakėlimas", 1610 m., "Nuėmimas nuo kryžiaus", 1611 m.). Taip pat nutapė mitologinių kompozicijų, medžioklės scenų ir portretų ("Samsonas ir Dalila", "Sausmedžio paunksnėje", abu 1609-10 m., "Keturi filosofai", 1611-12 m.).
Rubensas greitai išgarsėjo didelių formatų paveikslais religine, mitologine, istorine ir medžioklės tematika. Jo paveikslai pasižymėjo aktyviu, dinamišku veiksmu, įtemptu judesiu, figūromis, komponuotomis didelėje erdvėje, gyvybingai nutapytais nuogų moterų kūnais ir kontrastingu apšvietimu. Dažnai vaizduojamos Nukryžiavimo, Paskutinio teismo ir dramatiškos kovos temos.
Dailės dirbtuvės ir mokiniai
1611 m. Rubensas suprojektavo ir 1618 m. pasistatydino Antverpene puošnius namus su parku (nuo 1947 m. - P. P. Rubenso muziejus). Jis surinko didelę paveikslų, antikinio meno, medalių ir gemų kolekciją. 1617 m. jis įkūrė dailės dirbtuvę Antverpene, kuriai vadovavo ir turėjo daug mokinių, tarp jų - Antanas van Deikas ir F. Woutersas. Dėl didelio užsakymų skaičiaus, Rubensas didelių formatų teminių kompozicijų atskirus motyvus (žmones, gamtovaizdžius, gyvūniją) atlikti pavedėdavo kitiems meistrams, tarp jų - J. Jordaensui, J. Wildensui, F. Snydersui, J. Bruegeliui ir kitiems. Manoma, kad pats Rubensas nutapė apie 500 paveikslų.
Diplomatinė veikla ir vėlyvoji kūryba
Rubensas buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir diplomatas. Jis lankėsi Ispanijoje (1603-04, 1628-29), Olandijoje (1627), Anglijoje (162930), vykdydamas diplomatines misijas. 1624 m. ispanų karalius suteikė jam bajoro titulą, o 1630 m. ispanų ir anglų karaliai jį apdovanojo riterio titulu. Po pirmosios žmonos Izabelės Brant mirties 1626 m., 1630 m. Rubensas vedė Heleną Fourment. Vėlyvoji Rubenso tapyba tapo jausmingesnė ir spalvingesnė, būdinga ramesnis, nekontrastingas apšvietimas, mažiau dramatiški judesiai ("Karo ir Taikos alegorija", apie 1630 m., triptikas "Šv. Ildefonsas", 1630-32 m., "Išminčių pagarbinimas", 1634 m.). Jis nutapė intymių šeimos portretų ("Autoportretas", 1623 m., "Isabella Brant", 1626 m., "Albertas ir Nikolas Rubensai", apie 1627 m.) ir antrosios žmonos portretų ("Helena Fourment su vaikais", 1636 m., "Helena Fourment su karieta", apie 1639 m.); ją vaizdavo ir teminėse mitologinėse kompozicijose ("Meilės sodas", 1630-35 m., "Trys gracijos", 1635 m., "Pario teismas", apie 1639 m., "Helena Fourment su kailiniu apsiaustu / Venera", 1639 m.).
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Rubensas gyveno Steeno pilyje netoli Antverpeno, nedalyvavo visuomeniniame gyvenime ir daugiausia tapė peizažus ("Peizažas su vaivorykšte", 1636 m., "Steeno pilis", 1637 m.), kartais su teatrališkai pavaizduotomis figūromis ("Parkas prie Steeno", 1635-40 m.) ir buitinėmis scenomis ("Mugė", apie 1636 m.).
How Religion Shaped Rubens Into One Of History's Best Painters | Great Artists
Palikimas ir įtaka
Rubensas mirė 1640 m. gegužės 30 d. Antverpene. Jis paliko didžiulį kūrybinį palikimą: paveikslus, piešinius, raižinius, gobelenų kartonus, skulptūras, teatro dekoracijų projektus. Rubenso kūryba padarė didelę įtaką daugeliui vėlesnių Vakarų Europos dailininkų, ypač 18 a. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos dailės raidai. Jo darbai eksponuojami garsiausiuose pasaulio muziejuose ir yra vertinami dėl dinamiškumo, spalvingumo, jausmingumo ir barokinio stiliaus.
Rubensas savo kūryboje derino italų ir Nyderlandų dailės tradicijas, įtvirtino naujus moterų ir vaikų, vešlios floros ir faunos, bakchanalijų motyvus ir alegorinius įvaizdžius. Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojais, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje Europoje, todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams.
tags: #dailininkas #piteris #paulius #rubensas #gime
