Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėja dr. R. Latinytė pastebi, kad vienišumą motinystėje patiria ne tik išsiskyrusios ar solo mamos, bet ir formaliai ištekėjusios moterys. Apie jas socialiniuose tinkluose vis dažniau nuskamba sąvoka „ištekėjusi vieniša mama“ (angl. Married single mom).
„Ištekėjusia vieniša mama“ vadinama moteris, motina, formaliai gyvenanti su partneriu, kuris praktiškai beveik nedalyvauja nei vaikų auginime, nei buityje, nei emociniame šeimos gyvenime. Teisininkai pateikia atpažįstamą kasdienių pareigų sąrašą, kurį dažniausiai viena atlieka „ištekėjusi vieniša mama“: tai maisto ruošimas, namų tvarkymas, skalbimas, lyginimas, apsipirkimas, pagalba vaikams ruošiant pamokas, vaikų prausimas, rengimas, šeimos buities išlaidų planavimas, vaikų vežiojimas ar nuvedimas į mokyklą ir būrelius, vizitų pas gydytojus organizavimas, šeimos švenčių ir susibūrimų planavimas, ir taip toliau. Kitaip tariant - tai ne tik fizinė veikla, bet ir vadinamasis „nematomas darbas“: planavimas, prisiminimas, koordinavimas, emocinis budrumas.
„Svarbu pabrėžti, kad santykiai ir jų dinamika visada yra dviejų žmonių procesas, o dėl jų išsekimo ar nutrūkimo niekada nebūna atsakingas tik vienas. Todėl kalbėti reiktų ne apie „blogus“ vyrus ar žmonas, o apie struktūrinius stereotipus, vaidmenų ir atsakomybių pasiskirstymo modelius, kurie kartais susiklosto tyliai ir nepastebimai - dažnai abiem pusėms net nespėjus jų aptarti“, - teigia R. Latinytė.
Atlikusi vienišų motinų medijų aplinkos ir patirties pasakojimų tyrimą (Nr. S-PD-24-102, finansavo Lietuvos mokslo taryba), dr. R. Latinytė pastebi, kad „esant netolygiam ir nelygiaverčiam pareigų pasidalinimui šeimoje, net ir vyro pareigos bei darbai tampa tarsi moters atsakomybe - pasakyti, priminti, pagalvoti, pateikti detalias instrukcijas, o taip pat nebūti pernelyg įkyriai ir rūpintis emociniu šeimos klimatu. Tenka sugalvoti ne tik, ką padaryti, bet ir kaip tinkamai apie tai pasakyti, kad nekiltų konfliktų. Toks visų ėjimų apgalvojimas už du galiausiai išsekina ir sukelia nuovargio, nusivylimo, vienatvės jausmą ir jis neateina per vieną dieną. Nemažai respondenčių, kurias kalbinau jau po įvykusių skyrybų, tokį vienišumo jausmą prisiminė kaip šeimos iširimo pranašą. Net kelios moterys paminėjo, kad vėliau, jau išsiskyrusios, suprato, kad jų buityje beveik niekas nepasikeitė - ar taip, ar taip jos jau seniai viską darė pačios“, - teigia tyrėja.
Kaip tai atpažinti, pataria komunikacijos specialistė Eszter Zsiray - pakanka įsivaizduoti situaciją, kai vienas iš tėvų turi išvykti kelioms dienoms į komandiruotę. Kas rūpinsis, kad namuose būtų tinkamo maisto, kas paliks detalias instrukcijas apie vaikų rutiną, o kas tiesiog susidės lagaminą ir ramiai tikėsis, kad viskas namuose savaime susitvarkys?
Kaip priešpriešą „ištekėjusiai vienišai mamai“, socialinių medijų kontekste galima aptikti ir kitą personažą - vadinamąjį vyrą-vaiką (angl. Man-child). Tai suaugęs vyras, kuris dažniausiai vengia buities ir vaikų priežiūros, yra priklausomas nuo partnerės kasdieniniuose sprendimuose (pavyzdžiui, niekada nežino, ko reikia nupirkti maisto parduotuvėje ar koks vaikų tvarkaraštis), teikia pirmenybę savo pomėgiams, o ne šeimos poreikiams, pasižymi emociniu nebrandumu ir gynybiška reakcija, vengia rimtų pokalbių apie santykius, nesuteikia nei emocinio, nei praktinio, o kartais net ir finansinio palaikymo.
„Svarbu pasakyti ir tai, kad daugybė vyrų šiandien yra rūpestingi, įsitraukę tėvai ir partneriai, sąmoningai besidalinantys buities, vaikų priežiūros ir emocinę naštą. Šie vyrai dažnai lieka visuomenėje nematomais sąjungininkais, kurie įrodo, jog lygiavertė partnerystė nėra utopija, o reali kasdienė praktika. Būtent jų patirtis rodo, jog „ištekėjusios vienišos mamos“ reiškinys nėra nei įprastas, nei neišvengiamas“, - teigia dr. R. Latinytė.
Vienišumo santuokoje patirtis glaudžiai susijusi su kitu reiškiniu, vadinamu „išeinančios žmonos sindromu“ (angl. Walkaway wife syndrome). Tai situacija, kai moteris jaučia nepasitenkinimą santuoka ilgus metus, palaipsniui praranda viltį ir brandina sprendimą skirtis. Šis procesas gali trukti mėnesius ar net kelis metus, kai iš pradžių moteris dar bando kalbėtis, kreiptis pagalbos, apmąsto nuoskaudas, kol galiausiai pasitraukia iš santykių emociškai, o kai jaučiasi tam pasiruošusi - ir fiziškai.
„Paradoksalu, bet daugelis moterų po tokių skyrybų pasakoja patiriančios palengvėjimą. Nors darbų ir atsakomybių nemažėja, dingsta nuolatinis nusivylimo, neišpildytų lūkesčių jausmas ir emociškai alinantys konfliktai. Deja, santykiai retai subyra per vieną dieną - jie dažniau tyliai išsikvepia per metus, kai neišsakytos nuovargio, vienatvės ir lūkesčių temos lieka nuošalyje. Todėl kalbant apie „ištekėjusias vienišas mamas“ svarbu matyti ne kaltinimą, o kvietimą dialogui - apie tai, kaip porose pasidalijamos ne tik pareigos, bet ir atsakomybė už santykių gyvybingumą“, - teigia dr. R. Latinytė.
Kaip atsaką „išeinančios žmonos“ reiškiniui, interneto medijose galima rasti ir „išeinančio vyro“ atitikmenį, kuris yra labai panašus - vyrai irgi gali jaustis emociškai nutolę, neišgirsti, nesuprasti. Michele Weiner-Davis iš „Psychology Today“ rašo, kad tokio sėlinančio išsiskyrimo priežastys yra nebūtinai dėl to, kad partneriai nesistengia dėl vienas kito. Viena iš problemų galėtų būti prasilenkiančios meilės kalbos, apie kurias pasauliniame bestseleryje rašė Gary Chapmanas: tai komplimentai, kokybiškas laikas drauge, dovanos, pagalba ir fizinis kontaktas - apkabinimai, laikymasis už rankų ir pan. Deja, Toronto universiteto mokslininkams nepavyko G. Chapmano teorijos pagrįsti tyrimų metu. Profesorės Emily Impett komanda pasiūlė alternatyvą meilės kalbų idėjai, pagrįstą moksliniais tyrimais. Ji teigia, kad sėkmingi santykiai yra tarsi subalansuota mityba, kuriai reikia visų būtinų maistinių medžiagų (įskaitant ir draugystę, ir simbolines dovanas, ir emocinę paramą, ir kt.).
| Pareigos | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Maisto ruošimas ir ruošimasis | Gaminimas, apsipirkimas, maisto planavimas |
| Buitis ir namų tvarkymas | Valymas, skalbimas, lyginimas |
| Vaikų priežiūra | Pamokų ruošos pagalba, prausimas, rengimas, vežiojimas į būrelius |
| Finansų valdymas | Išlaidų planavimas, sąskaitų apmokėjimas |
| Emocinis palaikymas ir organizavimas | Vizitų pas gydytojus organizavimas, švenčių planavimas, emocinis budrumas |
„Ištekėjusios vienišos mamos“ fenomenas atskleidžia ne tik emocinio ryšio problemą, bet gilesnius iššūkius - struktūrinę nelygybę šeimoje ir nematomą moterų darbą, kuris dažnai laikomas „natūraliu“. Ši našta turi labai realias pasekmes: stabdo moterų karjerą, didina nerimą ir perdegimą, blogina santykių kokybę ir galiausiai veda prie skyrybų“, - teigia dr. R. Latinytė.
Čia svarbu suprasti, kad to priežastys nėra „per jautrios moterys“, „blogi vyrai“ ar „per dideli lūkesčiai“. Problema - nelygus atsakomybių pasiskirstymas ir socialiniai stereotipai, koks kieno darbas namuose yra savaime suprantamas.
„Paradoksalu, bet būtent atsakingi, įsitraukę vyrai dažnai pirmieji artimoje aplinkoje atpažįsta „ištekėjusios vienišos mamos“ reiškinį ir juo visai nesižavi. Kaip tik priešingai - lygiavertę partnerystę mato kaip vertybiškai svarbią misiją, kur nėra ieškoma kaltų, tačiau siekiama kurti saugius ir laimingus namus, kuriuose žmonės atsiskleidžia ir vienas kitą palaiko. Vienišumo jausmas kyla iš konfrontacijos, o jo priešnuodis - bendrystėje“, - pastebi dr. R. Latinytė.
Psichologė Agnė Matulaitė apie atvirumą poroje: tikrasis intymumas nėra seksualumas
Tyrėja apsilankė ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“, kurioje kalbėjo apie nematomus vienišų mamų iššūkius.
