Winstonas Churchillis, patirdamas depresiją, save vadino "juoduoju šunimi". Išlaisvinantį teptuko mostą jis atrado stebėdamas savo tapantį vaiką. Teptuko mostas W. Churchilliui suteikė didžiulį palengvėjimą, todėl jis tapė iki gyvenimo galo. W. Churchillis buvo toli gražu ne pirmas patyręs išlaisvinantį kūrybos poveikį.
Jei jaučiatės pavargę nuo kasdienio streso, ieškote būdų išreikšti save ar tiesiog norite praleisti laiką, kuris būtų skirtas Jūsų dvasinei ir emocinei gerovei - dailės terapija yra vieta Jums. Ji siūlo unikalų ir įdomų būdą prisiliesti prie savo kūrybiškumo ir atrasti gyvenimo džiaugsmą per kūrybą.
Dailės terapija yra kur kas daugiau nei tik pieštukai ir baltas popieriaus lapas. Manoma, kad Vincentas van Goghas, kentėjęs nuo šizofrenijos, dailės pagalba sugebėjo savo ligą paversti genialumu. Gydantis meno poveikis - tai kelias į vidinę harmoniją, pažinimą ir gilesnį savęs supratimą. Dailės terapeutas yra tam, kad lydėtų Jus asmeniniame augimo kelyje, kuriame galėsite atrasti savo išraiškos būdus, peržengti ribas ir pasinerti į spalvų, formų ir tekstūrų pasaulį.
Tikiu, kad kiekvienoje dailės terapijos sesijoje glūdi potencialas, ir esu tam, kad padėčiau Jums jį atrasti. Įsipareigoju sukurti saugią erdvę, kurioje galėsite išgyventi savo kūrybinį procesą, nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus ar patirties. Dailės terapija - tai gydomasis įrankis, kuris padeda atgaivinti Jūsų sielą.
Pradėkite savo kelionę į vidinę harmoniją su "Terapijos namais". Susisiekite šiandien ir leiskite padėti Jums atrasti tai, kas svarbiausia Jūsų gyvenime.
Kas yra dailės terapija?
Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, padedantis žmogui įsijungti į kūrybinį procesą bei jį panaudoti ugdant save ir sprendžiant psichologines problemas.
Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
Kam taikoma dailės terapija?
Dailės terapija gali būti taikoma labai įvairiai - vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, priklausomybių turintiems, nėščioms moterims, šeimoms, žmonėms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, verslo įmonėms, ieškančioms darbuotojų efektyvumo bei motyvacijos skatinimo būdų, krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems ir t.t. Kiekvienu atveju dailės terapijos metodai ir priemonės taikomos siekiant konkrečiai klientų grupei svarbių tikslų.
Pavyzdžiui, mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką. Specialiųjų poreikių vaikai turi galimybę išreikšti save neverbaliai, lavinti motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, pažintinius gebėjimus.
Tėvai turi galimybę atstatyti, pagerinti bendavimą, kontaktą su vaiku, geriau pažinti jo poreikius, spręsti vaiko elgesio problemas.
Dailės terapija Lietuvoje
Pirmieji dailės terapijos metodus Lietuvoje pradėjo taikyti psichologai-psichoterapeutai nuo 1990m. 1992 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje buvo įkurta I-oji Lietuvoje meno terapijos studija. Meninė raiška buvo pradėta taikyti dirbant su neįgaliais vaikais ir suaugusiais, rizikos grupėmis. 1993m. Vilniuje įvyko I-oji tarptautinė International Networking Group of ArtTherapists konferencija.
1997 m. įsikūrė Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija LDTTA, kurios tikslas - suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, siekti, kad dailės terapijos specialybė atsirastų ir Lietuvoje. Per beveik 10 savo veiklos metų LDTTA užmezgė bendradarbiavimo ryšius su specialistais iš D.Britanijos, JAV, Rusijos, Čekijos. Konsultuojasi ir bendradarbiauja su Hertfordšyro, Roehampton universitetais Londone, Peterburgo meno terapijos asociacija, Adlerio psichologijos aukštąja mokykla Čikagoje ir kt. LDTTA nuolatos organizuoja teorinius-praktinius seminarus, kurių vadovai - žymūs pasaulyje specialistai - dr. Janek Dubowski, dr. Nancy Slater ir kt.
2004 m. LDTTA užsakymu leidykla Apostrofa išleido knygos „Dailė kaip terapija. Dailės taikymo gydymui įvadas“ vertimą iš anglų kalbos. LDTTA dalyvauja ECARTE (European Consortium for Arts Therapies Education) rengiamose konferencijose, yra INGAT (International Networking Group of Art Therapists) narė.
LDTTA dėka 2015 m. dailės terapeuto specialybė oficialiai pripažinta Lietuvoje. Šiuo metu jau vyksta dailės terapijos magistro studijos LSMU ir VDA studijų programoje, taip pat VU.
Kaip dailės terapija gali padėti vaikams?
Skatina bendrauti. Tai, ką tiesiogiai gali paveikti menas, yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais, žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Kartu piešdami vaikai lavina savo bendravimo įgūdžius - mokosi išsakyti savo jausmus, palaukti, atsakyti ir išklausyti.
Padeda išsakyti tai, kas netelpa žodžiuose. Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos - tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu, kol dar nemokėjome kalbėti. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten, piešdami mes galime „kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ypač ji svarbi vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau, nei gali apie tai papasakoti.
Atspindi emocines būsenas. Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti skirtingas žmogaus emocines būsenas, bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus. Terapinio proceso metu, padedant dailės terapeutui, žmogus pasirenka dailės priemones, padedančias atspindėti jam sunkius jausmus ir juos priimti.
Padeda patirti katarsį. Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis ir dėl to kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti.
Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus. Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams, kaip antai „tu turi nusiraminti“, „viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais, jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti: „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti: „ar man patinka tai, ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai pakeisti - perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo, pvz., suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir tuomet įvyksta mažytis stebuklas - mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai. Tokie piešimo eksperimentai ypač naudingi loginių tėvų argumentų nesuprantiems vaikams. Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Toks patyrimas padeda sumažinti baimes, agresyvų elgesį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
Padeda geriau save pažinti. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo piešinius ir padedamas prityrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti, kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti.
Ugdo. Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusiųjų vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Atsiliekančiam, nedrąsiam vaikui dailės užsiėmimai padeda lavinti kalbos įgūdžius, gerina smulkiųjų judesių koordinaciją, skatina aktyvumą ir saviraišką.
Visuomet padeda. Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Dailės terapija yra psichoterapijos forma, leidžianti saugiai, per kūrybinį produktą reflektuoti apie savo patirtį, sunkius išgyvenimus, pamatyti pasąmonėje esančius vaizdinius, kuriuos, padedant dailės terapeutui, galima išjausti ir transformuoti. Meninių įgūdžių nereikia - svarbiausia yra atvirumas ir kūrybiškumas. Kūrybiniai procesai dailės terapijoje suteikia jiems galimybę rasti bendrumą su kitais. Suteikia pasitikėjimo savimi ir gali būti svarbus žingsnis į pozityvų savęs suvokimą.
Dailės terapija: kaip išpiešti sielvartą, apmaudą, pyktį
Dailės terapijos rūšys ir kainos
| Dailės terapijos rūšis | Aprašymas | Kaina (Eur) |
|---|---|---|
| Individuali dailės terapija suaugusiems | Galimybė išreikšti savo jausmus, mintis ir patirtis per kūrybą bei asmeninis dėmesys Jums kiekviename žingsnyje. | 33 asmeniui |
| Grupinė dailės terapija | Dalyviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimis ir jausmais su kitais dalyviais, peržengti komforto ribas, atrasti bendrų sąlyčio taškų, netikėtų įžvalgų. | 20 asmeniui |
| Porų dailės terapija | Padeda giliau pažinti vienas kitą, saugiai išreikšti jausmus, formuoti bendras vizijas, tikslus bei vėl atrasti savo antąją pusę. | 35 porai |
| Dailės terapija mamoms ir mažyliams iki 3m. | Galimybė pabūti drauge su kitomis mamomis, pasidalinti jausmais ir išgyvenimais. | 20 mamai su mažyliu |
| Dailės terapija 3-6m. vaikams (ikimokyklinukams) | Vystomi kognityviniai įgūdžiai, mikromotorika, saviraiška, abstraktusis mąstymas. Palengvina streso būsenas, gelbėja dirbant su baimėmis, košmarais, socialiniais įgūdžiais. | 20 vaikui su mama/tėčiu |
| Dailės terapija 6-12m. vaikams (mokyklinukams) | Padeda adaptuojantis prie mokyklos, patiriant patyčias, atpažįstant asmeninę vertybių sistemą, ugdant vidinį stuburą, „iškraunant“ stresą. | 20 vaikui su mama/tėčiu |
| Dailės terapija 12-16m. jaunuoliams | Svarbi priemonė išreiškiant jausmus ir mintis paauglystės laikotarpiu. Padeda mokytis savirefleksijos, „sudėlioti“ jausmus ir mintis, išlaikyti dėmesį ties gyvenimo vertybėmis. | 20 jaunam žmogui (kartu su mama/tėčiu) |
| Dailės terapija 17-19m. jaunuoliams | Padeda pasirinkti gyvenimo kelią, suvaldyti iššūkius, susijusius su egzaminais, stojimu į aukštąsias mokyklas. Streso iškrova, ateities projektų išsigryninimas. | 20 asmeniui |
| Dailės terapija senjorams | Padeda susidoroti su emociniais iššūkiais, skatina kūrybiškumą ir vaizduotę, mažina stresą, padeda ieškoti prasmės. | 12 asmeniui |
Dailės terapija namuose
Dailės terapija nereikalauja jokių meninių gebėjimų. Svarbiausia - pats kūrybinis procesas, kuris gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Jeigu esate namuose su vaikais ir turite, tarkime, guašo - galite tapyti rankomis, delnais. Čia nėra jokių taisyklių, piešiame net neįsivaizduodami, kas gausis, žaidžiame su spalvomis, laisvai pasirinkdami tas, kurių norisi. Dailės terapijos užsiėmimas tampa ypatingu savęs pažinimo procesu, suteikia galimybę drąsiai ir atvirai pažvelgti į savo vidų, atsikratyti nerimo, paleisti įtampą. Piešti galima ir pagal muziką - kuriant pasitelkiama atmintis ir vaizduotė, susijusios su neįsisąmonintomis prasmėmis, kurios įgauna apčiuopiamą formą kūrinyje.
Galite atlikti ir keletą paprastų žaismingų pratimų: pasirinkite frazę ar posakį, kuris pakelia nuotaiką, pralinksmina ar motyvuoja. Iškirpkite tuos žodžius (iš senų žurnalų, plakatų ar pan.) ir, sukomponavę, suklijuokite ant lapo. Jeigu nepavyksta rasti prasmingos frazės - galite tiesiog suklijuoti atsitiktinius patinkančius žodžius - pvz. laimė, džiaugsmas, nuotykiai, svajonė ir pan. Sukomponavę, suklijuokite juos lape ir, pasitelkę turimas ar labiausiai patinkančias išraiškos priemones, sukurkite foną. Pabandykite išreikšti žodžiais ir pasakyti, kokius jausmus, asociacijas kelia sukurtas piešinys.
Dar vienas paprastas pratimas: apvedžiokite pieštuku ar teptuku savo dominuojančios rankos plaštaką. Ties kiekvienu pirštu parašykite savo gerą savybę, stiprybę.
Beveik viską, kas išreiškiama per dailės terapiją, būtų galima priskirti metaforai. Piešiantysis gali savo situaciją pavaizduoti tokiais vaizdais kaip jam nuo kaklo svyrantys sunkūs svarsčiai, gali pavaizduoti save uždengtą stiklo gaubtu, lyg siūbuojantį ant jūros bangų kamštį, tarsi nereikšmingą taškelį peizaže, apsuptą užrakintų durų arba plevenantį viršum visko lyg drugelis.
Vaikui piešiant labai didelę reikšmę turi terapeuto pritarimas, palaikymas. Pagrindinis dailės terapijos tikslas yra įžvelgti vaiko problemas, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti, verbalizuoti. Dailinės veiklos metu reikia nukreipti dėmesį į vaiko būseną, aptarti jo darbą, tai padeda suvokti vaikui savo išgyvenimus, akcentuoti pozityvų problemos sprendimo būdą. Vaikui reikia kalbėti rūpimomis temomis, apie įvykius, reiškinius, kreipiamas dėmesys į emocines temas, reiškinio ar įvykio aspektus.
Psichoterapeutas, dirbdamas su grupės nariais ir jų piešiniais, visuomet turi galimybę terapiškai įtakoti kiekvieno grupės nario savęs ir kitų pažinimo erdvės išplėtimą, sąlygoti didesnį šio pažinimo realumą. Meno terapija visuomet skatina ir didina saviraiškos galimybes. Bendravimas piešinių pagalba - tai labai gyvas ir subtilus bendravimas, kuriame atskleidžia gilios žmogaus egzistencijos paslaptys, kurias paprastai taip nelengva atverti. Dailės terapija visuomet padeda geriau ir tiksliau suvokti visko, kas vyksta ir atsitinka, prasmingumą, žmogaus rezervus, kurie slypi jo vidinio pasaulio erdvėje, ir kuriuos iš išorės taip nelengva pamatyti.
Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones. Dailės terapija remiasi požiūriu, jog mūsų jausmai, poreikiai, norai dažnai yra neįsisąmoninti ir slepiasi mūsų psichikoje užkoduoti vaizdais. Vadinasi, lengviausias būdas juos pasiekti - piešti. Dailės terapija veiksmingai padeda geriau pažinti savo emocijas, įsisąmoninti užslopintus jausmus ir juos išreikšti, paleisti įtampas, nerimą, didinti pasitikėjimą savimi.
