Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje technologijos sparčiai vystosi, informacinių technologijų (IT) svarba ikimokykliniame ugdyme tampa vis akivaizdesnė. Tobulėjant pasauliui, tiek suaugusieji, tiek vaikai turi neatsilikti nuo laikmečio. Dabartiniams vaikams vaizdas yra itin svarbus, o IT naudojimas gali paįvairinti ugdymo procesą, padėti vaikams ne tik sužinoti, bet ir veikti. Edukacinės technologijos užima svarbią vietą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, ypač įsivyraujant į vaiką orientuotai ugdymo paradigmiai. Efektyvus edukacinių technologijų taikymas gali lemti sėkmingą besiformuojančios asmenybės ugdymąsi ir aukštų mokymosi rezultatų pasiekimą vėlesnėse ugdymosi pakopose.
Gairės, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) ir reflektyvaus ugdymo(si) principus. Mokytojas, remdamasis reflektyvaus ugdymo(si) principu, drauge su vaiku atspindi jo veikimo patirtis, apmąsto emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą pagal vaikų gebėjimus. Svarbi ir šeimos bei mokyklos partnerystė, kurios metu mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas, siekiant parengti ar atnaujinti ugdymo programą. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į numatytų vaikų pasiekimų plėtotę ir apima vaikų ugdymo(si) turinį bei veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga.
Universalaus dizaino mokymuisi principas ikimokykliniame ugdyme
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas apibrėžiamas kaip lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas. Nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka, žadina vaikų emocijas, patraukia dėmesį ir panardina į prasmingą vyksmą. Galimybė rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus leidžia vaikams veikti savo tempu, pagal savo galias, mokytis vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, kryptingai jų ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, kurį mokytojas tikslingai kuria, parenka ir išdėsto priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeliojamos dialoginės vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveikos, numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės jų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi vaikų domėjimąsi ir gebėjimus, pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus interesus ir gebėjimus. Taip pat numatomos ir sprendžiamos galimos vaikų veiklos kliūtys.
IT priemonės ikimokykliniame ugdyme
Kauno lopšelis-darželis „Pagrandukas“ aktyviai naudoja informacines technologijas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Pedagogai naudoja interaktyvią lentą su „SMART Notebook“ programine įranga, kuri leidžia kurti individualias užduotis, tobulinti jas, grupuoti objektus, įterpti naujas formas, vaizdus, tekstus, vaizdo ar garso iškarpas. Tai padeda įdomiai, šiuolaikiškai ir efektyviai perteikti žinias, individualizuoti ugdymo turinį pagal vaikų amžių ir galimybes, gerina vaiko ir pedagogo bendravimą. Ikimokyklinukai su džiaugsmu atlieka užduotis, emocingai reiškia savo mintis.
Taip pat išbandyta edukacinė bitutė „Bee-bot“, kuri yra puiki priemonė mokytis programavimo, valdymo įgūdžių, iššifravimo bei problemų sprendimo. Vaikams patinka kurti labirintus ir programuoti bitutę, tai lavina jų mąstymą, orientavimąsi erdvėje ir pastabumą. Šis mažasis robotukas, su savo garsais ir mirksinčiomis akimis, patvirtina instrukcijas, o užprogramuotas geba atlikti iki 40 veiksmų seką, žingsniuoti tiksliai 15 cm žingsniais ir suktis 90° kampu.
Informacinės technologijos keičia tradicinio mokymo metodus, siūlydamos priemones, kurios geriau tinka įprastoms ir naujoms veikloms atlikti. Kompiuteriai padeda vaikui ne tik sužinoti, bet ir veikti. IT turėtų būti naudojamos įvairiose veiklose: raidėms pažinti, garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti, aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui lavinti.
Ugdymo(si) sritys ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjamus ir plėtojamus pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias bei supratimą ir gebėjimus. Šie pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama ugdymo(si) sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
"Mūsų sveikata ir gerovė" srities pasiekimai
Vaikai domisi tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedami ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedami naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas.
- Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
"Aš ir bendruomenė", "Aš kalbų pasaulyje", "Tyrinėju ir pažįstu aplinką", "Kuriu ir išreiškiu" sritys
Vaikai noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai apima judėjimo įgūdžius, tokius kaip pralenkimas pro kliūtis, stovėjimas, atsitūpimas, ėjimas įvairiomis kryptimis, bėgimas, lipimas laiptais, šokinėjimas, pusiausvyros išlaikymas, triratuko ar balansinio dviračio vairavimas. Taip pat lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai: daiktų paėmimas, perėmimas, sudėliojimas, pieštuko ir žirklių taisyklingas laikymas bei tikslus naudojimas.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai turėtų būti supažindinami ir ugdomi taikant edukacines technologijas. Tyrimai rodo, kad pedagogai edukacines technologijas naudoja siekdami sudominti ir įtraukti vaikus į ugdymo procesą, padėti jiems įsisavinti ugdymo turinį. Tai lemia sėkmingą besiformuojančios asmenybės ugdymąsi bei aukštų mokymosi rezultatų pasiekimą.
tags: #informacines #technologijos #ikimokykliniame #ugdyme
