Coco Chanel, tikrasis vardas Gabrielle Bonheur Chanel, yra viena įtakingiausių mados pasaulio figūrų, kurios dėka moterų garderobas ir požiūris į madą buvo drastiškai pakeistas. Jos gyvenimas, apipintas legendomis ir paslaptimis, iki šiol žavi ir įkvepia. Gimusi 1883 m. rugpjūčio 19 d. Somiure, Prancūzijoje, vargšų prieglaudoje, ir mirusi 1971 m. sausio 10 d. Paryžiuje, Coco Chanel paliko neištrinamą pėdsaką mados istorijoje.
Coco Chanel kelias į šlovę nebuvo lengvas. Gimusi ne santuokoje, jos vaikystė buvo kupina sunkumų. Motinai mirus, kai jai tebuvo vienuolika metų, tėvas atsisakė globoti vaikus, o Gabrielle ir jos seserys atsidūrė vienuolyne. Būtent ten, tarp vienuolių, ji išmoko siuvimo paslapčių, kurios vėliau tapo jos karjeros pagrindu. Ši patirtis, anot kai kurių šaltinių, vėliau paskatino ją siekti aukštesnio socialinio statuso ir kurti savo, nepriklausomos moters, įvaizdį.
Nenorėdama būti pririšta prie skurdžios vaikystės, Coco Chanel vėliau sąmoningai formavo savo biografiją, kartais netgi išgalvodama faktus. Ji mėgo pasakoti, kad tėvas ją vadino Koko, o šį vardą ji įgijo dainuodama kavinėse. Iš tiesų, pravardė „Coco“ atsirado Moulinse, kur ji dainavo kavos namuose tarp pagrindinių atlikėjų pasirodymų. Populiarios dainelės, tokios kaip „Ko Ko Ir Ko“ ir „Qui qu a vu Coco?“, pelnė jai simpatijas ir šią pravardę, kuri liko su ja visam gyvenimui.
Palikus našlaičių namus, K. Šanel įsidarbino siuvėja. Laisvalaikiu ji dainavo kabarete, kuriame lankėsi kavalerijos karininkai. K. Šanel debiutavo scenoje dainuodama cafe-concert Moulinse, La Rotonde kavinėje. Ji buvo atlikėja, linksminanti minią pagrindinių „žvaigdžių“ pasirodymų pertraukų metu. Coco Chanel buvo labai populiari tarp lankytojų, kurie žavėjosi linksmomis dainelėmis: „Ko Ko Ir Ko“ ir „Qui qu a vu Coco?“, todėl ir gavo „Coco“ pravardę, likusią visam gyvenimui.
Būdama dvidešimt trejų, Coco Chanel tapo buvusio prancūzų kavalerijos karininko ir turtingo tekstilės magnato Etjeno Balsano (Etienne Balsan) meiluže. Gyvendama su juo prabangoje, ji turėjo galimybę pažinti aukštuomenės gyvenimą ir įgyti vertingų ryšių. Balsanas, beje, buvo ir arklidžių savininkas, o tai leido Chanel susipažinti su jojimo kultūra, kuri vėliau atsispindėjo jos kolekcijose.
Vėliau, užmezgusi romaną su vienu iš Balsano draugų, turtingu anglų aristokratu Arturu Edvardu „Boy“ Kapeliu (Arthur Edward „Boy“ Capel), Coco Chanel gavo ne tik meilę, bet ir finansinę paramą savo verslui. A. Kapelis apgyvendino ją Paryžiuje ir finansiškai rėmė jos svajonę atidaryti nuosavą parduotuvę. 1910 m. ji įsigijo licenciją ir atidarė pirmąjį butiką Paryžiuje, Kambon gatvėje, pavadindama jį „Chanel Modes“. Iš pradžių ji prekiavo skrybėlaitėmis, kurios greitai išpopuliarėjo. Teatro aktorė Gabrielė Dorziat, vilkėdama Chanel sukurtas skrybėles spektaklyje „Bel Ami“, padėjo jai pelnyti pripažinimą. Vėliau aktorė net pozavo su jomis nuotraukoms. Tai buvo reikšmingas proveržis, leidęs jai plėsti savo veiklą.
Pirmojo pasaulinio karo metais Chanel verslas išsiplėtė, kai ji pradėjo kurti praktiškus drabužius moterims, dirbančioms ne namuose. Tai buvo drabužiai, kurie leido moterims jaustis patogiai ir laisvai.
Coco Chanel revoliucija slypėjo jos drąsoje atsisakyti tuometinės moterų mados kanonų. Korsetai, suvaržantys judesius ir formuojantys dirbtiną siluetą, buvo pakeisti laisvesniais, patogesniais drabužiais. Ji atrado džersio audinio potencialą, kurį daugelis laikė pernelyg „paprastu“ aukštajai madai. Chanel sugebėjo iš jo sukurti elegantiškus ir praktiškus kostiumėlius, kardiganines striukes ir sijonus. Moterų drabužiuose ėmė naudoti tokias medžiagas kaip džersis, tvidas ir vilna, kurios tradiciškai buvo naudojamos vyriškiems drabužiams.
Vienas didžiausių jos indėlių į madą - „maža juoda suknelė“ (angl. „little black dress“), pristatyta 1926 m. Ji pakeitė požiūrį į juodą spalvą, kuri anksčiau buvo laikoma gedulo ar tarnaičių spalva. Chanel įrodė, kad juoda gali būti nepaprastai elegantiška, rafinuota ir universali. Ši suknelė tapo mados etalonu, tinkama įvairioms progoms ir amžiaus grupėms.
Mada nėra kažkas, kas egzistuoja tik suknelėse. Coco Chanel buvo išskirtinė mados namų įkūrėja, kurios vizija apėmė ne tik drabužius, bet ir kitus svarbius elementus.
Kvepalai - nematomas, bet nepamirštamas aksesuaras. Coco Chanel neapsiribojo vien drabužiais. 1921 m. ji pristatė savo pirmuosius kvepalus - legendinius „Chanel No. 5“. Šiandien jie tebėra vienas pelningiausių „Chanel“ bendrovės produktų. Pasak legendos, Chanel paprašė parfumerio Ernesto Bo sukurti „dirbtinį aromatą, kvepiantį moterimi“. Bo eksperimentavo su aldehidais, sintetiniais gėlių kvapais, ir sukūrė keletą variantų. Chanel pasirinko kompoziciją numeris penki, nes tikėjo, kad penki yra jos laimės skaičius. Paprastas, asketiškas stačiakampio formos buteliukas, jos manymu, turėjo pabrėžti ne pakuotės, o paties kvapo vertę.
Be „mažos juodos suknelės“ ir „Chanel No. 5“, ji išpopuliarino nešiojamas per petį rankines, jūreiviškus drabužius pavertė stilingu atostogų atributu, o 1954 m. pristatė savo firminius tvido kostiumėlius, kurie tapo moterų sėkmės simboliu.
Antrojo pasaulinio karo metais Coco Chanel veikla tapo itin kontroversiška. Nacių okupacijos metu ji uždarė savo parduotuvę, o jos romanas su vokiečių karininku Hansu Giunteriu fon Dinklage, dirbusiu Vokietijos ambasadoje, sukėlė įtarimų dėl bendradarbiavimo su naciais. Archyviniai dokumentai rodo, kad ji galėjo būti nacių agentė slapyvardžiu „Westminster“. Jos bandymas per tarpininkus įtikinti Vinstoną Čerčilį pasirašyti separatinę taiką su naciu Vokietija žlugo. Pasibaigus karui, ji buvo apkaltinta kolaboravimu ir antisemitiniais pareiškimais. Tik Vinstono Čerčilio prašymu ji buvo paleista su sąlyga, kad išvyks iš Prancūzijos.
Po kelerių metų tremties Šveicarijoje, 1954 m., būdama jau 70-metė, Coco Chanel grįžo į mados pasaulį. Prancūzijos spauda iš pradžių neigiamai atsiliepė apie jos sugrįžimą, tačiau ji sugebėjo atgauti buvusią šlovę. Jos laisvi, natūralūs drabužiai, ypač tvido kostiumėliai, vėl sužavėjo moteris ir atvėrė jų pinigines. Ji tęsė bendradarbiavimą su Holivudo studijomis, kūrė drabužius tokioms žvaigždėms kaip Audrey Hepburn ir Elizabeth Taylor, o tarp jos klientų buvo net pirmoji JAV ponia Jacqueline Kennedy.
Coco Chanel gyvenimas buvo kupinas meilės ir praradimų. Jos santykiai su Arturu Edvardu „Boy“ Kapeliu buvo itin stiprūs, ir jo mirtis autoavarijoje 1919 m. jai buvo didžiulis smūgis. Ji pati sakė, kad praradusi Kapelį, ji prarado viską. Ji taip pat vertino savo draugystę su Misija Sert (Misia Sert), kurią laikė idealia moterimi ir iš kurios sėmėsi išminties. Nepaisant išorinio pasitikėjimo ir sėkmės, vėlesniais gyvenimo metais Coco Chanel jautėsi vieniša. Ji mirė 1971 m. sausio 10 d. viešbutyje „Ritz“, kuriame gyveno daugiau nei 30 metų. Jos laidotuvės buvo iškilmingos, o daugelis dalyvavusių vilkėjo jos sukurtus „Chanel“ kostiumus.
Coco Chanel citatos, kurios nepraranda aktualumo:
- „Aš nekuriu mados. Kurti savo madą gali sau leisti tik jaunos moterys. Mada blunka. Mada nėra susijusi tik su drabužiais. Mada yra ir danguje, ir gatvėje.“
- „Grožis mums reikalingas tam, kad vyrai mus mylėtų, o kvailumas - kad mylėtume vyrus.“
- „Moteris, kuri nesikvėpina - neturi ateities.“
- „Rūpinimasis savimi turi prasidėti nuo širdies, antraip jokia kosmetika nepadės.“
- „Geriausi dalykai gyvenime yra nemokami.“
- „Gyveni tik kartą.“
- „Kai tenka rinktis tarp vyro ir suknelės, rinkitės suknelę.“
- „Moteris gali būti per daug apsirengusi, bet ji niekada nebus per daug stilinga.“
- „Drąsiausias poelgis yra galvoti apie save.“
Atraskite „Coco Chanel“ prekės ženklo gyvenimą | „Absolute Documentaries“
Coco Chanel palikimas neapsiriboja drabužiais ar kvepalais. Ji buvo moteris, kuri drąsiai siekė savo tikslų, keitė nusistovėjusias normas ir įrodė, kad stilius, patogumas ir asmeninė laisvė gali eiti koja kojon.
Coco Chanel vaikystė
Coco Chanel - tikrasis vardas Gabrielle Bonheur Chanel. Gimė vargšų prieglaudoje Somiure. Motina mirė kai mergaitei buvo 11, o tėvas atsisakė globoti vaikus. Nuo to laiko ji gyveno vienuolyne, kol sulaukė pilnametystės. Būtent vienuolyne Gabrielle išmoko siūti.
Asmeninis gyvenimas ir karjeros pradžia
Palikus našlaičių namus, K. Šanel įsidarbino siuvėja. Laisvalaikiu dainavo kabarete. Pravardę Coco gavo dėl dainelės „Ko Ko Ir Ko“. Buvo Etjeno Balsano meilužė. Tai jai užtikrino stabilų finansinį gyvenimą. Vėliau užmezgė romaną su Arturu Kapeliu, kuris ir finansavo jos pirmąsias parduotuves.
Nuopelnai ir įtaka mados pasauliui
Sukėlė revoliuciją moterų madoje, kurdama patogius ir funkcionalius drabužius. Moterų drabužiuose ėmė naudoti tokias medžiagas kaip džersis, tvidas ir vilna, kurios tradiciškai buvo naudojamos vyriškiems drabužiams. Chanel taip pat priskiriama prie „mažos juodos suknelės“ pristatymo. Ji išpopuliarino bižuterijos papuošalų, tokių kaip perlai ir grandinėlės, naudojimą, kuriuos anksčiau nešiodavo tik turtingieji. Sukūrė pirmuosius dizainerių sukurtus kvepalus „Chanel No. 5“.
Kodėl Coco Chanel?
Coco Chanel yra išskirtinė mados namų įkūrėja, kurios dėka moterys atrado laisvę ir eleganciją. Jos citatos ir dizainai tebėra aktualūs iki šiol.
