Vaikai - labai intuityvios ir įžvalgios būtybės, todėl nesantuokiniai santykiai gali būti žalingi, net jei vaikui apie juos nepasakoma. Kai kurių tyrėjų nuomone, blogiausia, ką gali padaryti tėtis ar mama - prašyti romaną nuslėpti (jei partneris apie jį dar nežino). Vaikui ši našta - sunkiai pakeliama. Vaikas gali jausti spaudimą tapti „nuskriaustojo“ tėvo globėju ar gynėju, o tai dar labiau didina emocinę įtampą. Nors įprasta manyti, kad skaudžiausiai tėvų santykių krizę išgyvena paaugliai, išties daug didesnę žalą tai gali padaryti mažiems vaikams. Maži vaikai gali atsiriboti, kenkti sau, nustoti progresuoti. Ateityje vaikams kuriant santykius gali būti sudėtinga pasitikėti partneriu. Neatsižvelgiant į tai, ar pora liks kartu, ar suks skirtingais keliais, būtina išsiaiškinti, ką jaučia vaikas. Vienam iš tėvų nuklydus į kairę, savaime susitelkiama į poros santykių aiškinimąsi, problemas, dėl to apleidžiami vaikai. Nors vaikas neturi nieko bendro su neištikimybe, jis gali jausti tam tikrą atsakomybomo padėti susigrąžinti jums ir partneriui buvusius santykius. Kai vienas iš tėvų yra neištikimas, vaikas gali suabejoti stabilumu, kurį jautė iki tol. Tad turėsite pasistengti, kad vaikas vėl pajustų tvirtai stovintis ant kojų, kad vėl jaustųsi mylimas tiek jūsų, tiek partnerio. Pašalinis ryšys su kitais partneriais gali ne tik sugriauti šeimos santykius, bet ir daryti įtaką būsimiems jūsų vaiko santykiams. Kai vaikas staiga sužino, kad jo tėvų gyvenimas nėra idiliškas, dažnai jis suabejoja viskuo, kas šeimoje, jo manymu, buvo tikra ar teisinga. Vaikas gali tapti prislėgtas, gali sumažėti jo motyvacija, jam gali pradėti prasčiau sektis mokykloje, taip pat vaikas, norėdamas išreikšti vidinį pyktį, gali pradėti tyčiotis iš bendraamžių. Jei pora planuoja likti kartu, tikriausiai partneriai neišvengiamai kalbėsis apie buvusį romaną ir santykių krizę. Tai padeda vaikui suprasti, kaip bendraudami partneriai dirba kartu ir sprendžia problemas. Pavyzdžiui, jei tai - partnerio giliai dar nespėjusi įklampinti emocinė neištikimybė, gal ji kaip tik paskatins partnerius daugiau bendrauti, kreiptis į šeimos psichologus ir imtis kitų panašių priemonių. Taigi, apibendrinant, neištikimybė slegia visus, o vaikus - ypač. Tad būtinai skatinkite vaiką kalbėtis, išreikšti emocijas, išgirskite ir palaikykite jį.
Vienas aktualiausių psichinės sveikatos patarimų vaikams - atvira komunikacija. Visada patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės.
Būtina dienos rutina ir kokybiškas miegas
Psichologų teigimu, reguliarus dienos ritmas būtinas gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Kalbant apie rutiną, ypač svarbus miego ritmas. Kad ir kaip vaikai norėtų naktinėti, kokybiškas, visavertis miegas sveikatai ir hormonų veiklai yra būtinas.
Subalansuota mityba ir laikas gryname ore
Gera emocinė savijauta neatsiejama nuo maisto. Ne veltui sakoma: esi tai, ką valgai! Į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisų, jais keisti cukrų ir miltinius patiekalus. Rudenį yra daug obuolių, moliūgų ir kitų sezoninių vaisių bei daržovių, o juose gausu vitaminų. Tarp pamokų ir namų ruošos darbų, bent keletą valandų per dieną su vaikais praleiskite gryname ore. Nesvarbu, šviečia saulė ar byra lietaus lašai, tinkamai apsirenkite ir išeikite pasivaikščioti, pažaisti.
Profilaktika ir reguliarus sveikatos tikrinimas
Gydytojai primena, kad būtina reguliariai stebėti vaiko sveikatos rodiklius, net jei jokių nusiskundimų nėra. Dienos rutina, atviri pokalbiai, sveika mityba ir laikas gryname ore užtikrins, kad Jūsų mažosios atžalos augs sveikos ir laimingos.
Vertybių ugdymas nuo mažens
Vertybių ugdymas yra vienas svarbiausių tėvų uždavinių. Pasakojant savo gyvenimo istorijas, galima mokyti vaikus vertybių, ypač tai efektyvu migdant vaikus. Vertybes, apie kurias pasakojate vaikams, vertinkite ir savo gyvenime. Vaikai mokosi atkartodami, todėl svarbu, kad jūsų veiksmai atitiktų žodžius. Supažindinkite juos su savo religija, tikėjimu, dvasingumu. Svarbu leisti vaikams suprasti, kad jie nėra vieni. Vaikų supažindinimas su jūsų religija ar tikėjimu sustiprins jų vertybes. Vertybių gali mokyti ir kiti - susipažinkite su vaikų mokytojais, treneriais ir kitais potencialiais auklėtojais. Užduokite vaikams klausimų, kurie paskatintų dialogą apie vertybes. Aiškinimas, kokios vertybės turėtų būti svarbiausios, nebus labai efektyvus, ypač jei vaikai jau šiek tiek didesni. Uždavus jiems „smalsų“ klausimą, galima pradėti diskusiją, kurios eigoje galima būtų aptarti vertybes. Apie vertybes su vaikais kalbėkite laisvai, atsipalaidavę. Žinokite, kad „tėviškas tonas“ skatina vaikus sprukti. Apribokite laiką, leidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Vienas iš būdų pamokyti vaikus vertybių - tai parodyti, ko derėtų vengti. Sudominkite vaikus padėti kitiems žmonėms. Vaikai vertybių mokosi iš patirties. Leiskite jiems patirti pagalbą kitiems, paaukojant dalį savo pinigų vargšams ar dalyvaujant labdaringoje veikloje. Kai vaikai pamatys pirmuosius savo pastangų rezultatus, jie visam gyvenimui įsimins svarbią vertybę. Namie dažnai kalbėkitės apie vertybes. Nedarykite klaidos, nekalbėkite apie vertybes tik tuomet, kai atsitinka kas nors blogo. Vaikams reikia išgirsti jūsų nuomonę apie vertybes kasdieniuose pokalbiuose. Tai yra vienas iš būdų leisti jiems suprasti, kas yra svarbu. Iš vaikų vertybių sistemos tikėkitės tik paties geriausio. Vaikai yra linkę siekti tokio tikslo, kokį jiems nurodo tėvai. Jų vertybių sistemos bus tokios, kaip ir jūsų, jei tik tikėsite, kad tai taps svarbia jų gyvenimo dalimi. Kai jūsų vaikas priiminės sprendimą, paprašykite jo pasvarstyti, ar sprendimas atitiktų jų vertybes.
Finansinis raštingumas ir atsakomybė
Nors įprasta manyti, kad skaičiuoti pinigus svarbu nuo mažens, tačiau kiek pinigų akcentavimas (arba neakcentavimas) turi reikšmės vaiko psichologinei savijautai, jo kaip asmenybės formavimuisi? Labai aiškių ribų, kada pradėti kalbėti su vaiku apie pinigus, nėra, nes kiekvienas vaikas skiriasi savo vystymosi tempu, sugebėjimais. Vienas iš būdų, kad vaikas neprašytų pinigų, yra kišenpinigiai. Pradėti duoti kišenpinigių jau galima ir pradinukams. Svarbu ugdyti vaiką teisingai elgtis su pinigais, nes sugebėjimas elgtis su pinigais nėra įgimtas, tai ugdomas įgūdis. Tėvai savo pavyzdžiu turi rodyti vaikui, kaip elgtis su pinigais. Negerai, kai tėvai sako viena, o patys elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, tėvai išlaidauja, o iš vaiko reikalauja taupumo. Gerų rezultatų pasieksime, jei suaugusiųjų kalbos bus pastiprintos tokiu pat pavyzdžiu. Auklėjant vaikus labai svarbus yra nuoseklumas. Kiekviena šeima turi savo vertybes, skirtingas pajamas. Todėl ir kišenpinigiai skirsis. Nustatant jų dydį reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Teisingai ar neteisingai vaikas pasirinks, labai priklauso nuo tėvų auklėjimo. Kad vaikas ne visada gali teisingai pasirinkti, tai normalu. Tačiau, kaip ir visame vaikų auklėjime, taip ir mokant teisingai elgtis su pinigais, turi būti aiškios taisyklės. Tėvai turi apibrėžti, kas vaikui leistina įsigyti, kas ne. Vis dėlto reikia pasitikėti vaiku ir tikėtis, kad jis pasirinks teisingai. Leiskime vaikams suklysti, tačiau jie turi žinoti, kad už savo pasirinkimus patys prisiims atsakomybę. Tik kažką darydami ir suklysdami vaikai mokosi. Už teisingą vaiko pasirinkimą tėvai turėtų pagirti. Ankstyvame amžiuje savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant aplinkinių vertinimus. Sulaukus paauglystės vaikai gali užsidirbti pinigų. Tai skatina taupumą, nes savo uždirbtus pinigus vaikai leidžia labai nenoriai ir apgalvotai. Be to, darbas, už kurį gaunamas atlygis, padeda išmokti vertinti pinigus. Taip pat paaugliai pasijaučia laisvesni, savarankiškesni. Tinkamai naudoti kišenpinigius vaikas turi mokėti sulaukęs 10 metų. Šito turi išmokyti tėvai. Kaip ir kur vaikas išleis savo pinigus, turėtų būti jo apsisprendimas, už kurį vaikas prisiima atsakomybę. Jis turi žinoti, kad pinigai išsenka, kad daiktai kainuoja ir jų negalės įsigyti, jei neturės pinigų, kad pametus pinigus tėvai jų nekompensuos. Taip skatinsime vaiką taupyti. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas gali išgyventi iš gaunamų kišenpinigių, ar vaiko išlaidos atitinka tėvų lūkesčius. Būtina kalbėti su savo vaikais įvairiomis temomis. Per daug ar per mažai kalbame su savo atžalomis apie pinigus, reikia spręsti patiems tėvams. Tačiau suaugusieji privalo savo vaikus supažindinti su finansais, pradėdami nuo paprasčiausių dalykų ir pereidami prie sudėtingesnių, kad atžalos galėtų suprasti pinigų vertę, kaip juos valdyti. Suprantama, kad vaikas vieno pokalbio metu viso to nesupras, o ir pateikti visos informacijos per vieną ar du pokalbius neįmanoma. Tačiau vien pokalbiai teigiamų rezultatų neduos. Reikalingas ir tėvų pavyzdys, patirtis, pamatymas iš arti. Apskritai vaikų auklėjimas reikalauja kantrybės ir laiko, todėl ir pokalbiai apie pinigus iš tėvų viso to pareikalaus. Ar pradės vaikas labiau vertinti materialius dalykus, priklauso nuo tėvų pateikiamos informacijos pobūdžio, kokios vertybės yra akcentuojamos.
Vaikų psichikos sveikatos svarba
Minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną Kidulių pagrindinėje mokykloje vyko visuotinis tėvų susirinkimas, kurio metu paskaitą skaitė vaikų psichologė. 41% moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, kurias būtina spręsti. Pasireiškia psichosomatiniai sutrikimai: (moksleiviai dažnai skundžiasi irzlumu, bloga nuotaika (45,6 proc. berniukų ir 60,4 proc. mergaičių), nervine įtampa (atitinkamai 35,8 proc. ir 49,8 proc.), galvos skausmu (24,5 proc.). Lietuvoje kas penktas 11, 13 ir 15 metų moksleivis jaučiasi esąs nelabai sveikas ir nelabai laimingas. Visiškai nelaimingi sakosi esą 38 proc. ištirtų moksleivių, apie ketvirtadalis jų teigia nuolat ar dažnai patiriantys pykčio ar agresijos jausmus, net 12,1 proc. Buvo iškelti klausimai: kodėl šiandieniniai vaikai ir paaugliai tokie pažeidžiami? Negydomi vaikų psichikos sutrikimai gali sunkėti ir vėliau pareikalauti brangių, ilgalaikių intervencijos programų.
Paskaitos pabaigoje lektorė akcentavo, kad neužtenka vien geros fizinės būklės, kad galėtume save vadinti sveikais. Kodėl? Nes tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Sveikata prasideda nuo sveiko mąstymo, kuris neapsiriboja tik abstrakčių žinių kaupimu.
