Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai. Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Ankstyvuoju laikotarpiu (1-3 m.) svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Socialinių įgūdžių svarba ir jų stoka
Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių.
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais. Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai.
| Socialiniai įgūdžiai | Apibūdinimas | Globos namų vaikų sunkumai |
|---|---|---|
| Bendravimo (percepcija) | Gebėjimas interpretuoti emocijas | Emocijų atpažinimo trūkumas |
| Bendravimo (komunikacija) | Efektyvus minčių reiškimas | Sunku išreikšti mintis ir jausmus |
| Bendravimo (interakcija) | Sėkmingas bendravimas | Sunku užmegzti ryšį su kitais |
| Veiklos planavimas | Planavimo įgūdžiai | Sunkumai planuojant veiklą |
| Veiklos organizavimas | Organizavimo įgūdžiai | Sunkumai organizuojant veiklą |
| Bendradarbiavimas | Dalyvavimas grupės veikloje | Sunkumai bendradarbiaujant |
Ilgamečiai tyrimai rodo, kad institucinėje globojėse esantys vaikai stokoja socialinių įgūdžių. Daroma išvada, kad tai trukdo jų socialinei įtraukčiai, gerovei ir savarankiškumui. Vaikai į atskirtį patenka ne todėl, kad auga ne namie, o yra globojami. Atskirtį lemia ne pati globos sistema, o jų elgesys, t. y. nepakankamai iš(si)ugdyti socialiniai įgūdžiai. Problemų turinčiose biologinėse šeimose vaikai dažniausiai nebuvo mokomi šių įgūdžių, o jie labai svarbūs norint sėkmingai sąveikauti su kitais asmenimis, pasiekti sėkmę ir patenkinti socialinius poreikius.
Apsigyvenus šeimynose, globojamiems vaikams gali būti nauja daug mums įprastų dalykų, pavyzdžiui, kad galima bendrauti nerėkiant, neujant kito, mandagiai. Jie dažnai nėra turėję turiningo laisvalaikio, jiems sunkiai sekasi organizuoti, planuoti savo veiklas, kelti ateities tikslus ir jų siekti, ir t. t. Viso to išmokti užtrunka, tai yra net ne metų, o greičiausiai viso gyvenimo procesas.
Nepakankami socialiniai įgūdžiai labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes, konfliktus švietimo įstaigose. O tai daro įtaką jų akademiniams pasiekimams ir profesinei ateičiai. Pedagogai ar mokyklos administracija kai kuriais atvejais tokio vaiko mieliau renkasi „nematyti“ arba išvis neturėti bendruomenėje, nei ieško, kaip jam padėti. Globos sistemoje augantis vaikas visuomenei atrodo lyg ir niekieno, todėl dėl jo kai kuriais atvejais stengiamasi mažiau. Laimei, tokiais vaikais itin rūpinasi šeiminių namų socialiniai darbuotojai, dažnu atveju tik dėl jų pastangų vaikas, užuot priverstas išeiti iš mokyklos, gauna psichologo ar kitų konsultacijų.
Vaiko globos sistemos pertvarka ir jos įtaka
Vaiko globos sistemos pertvarka, prasidėjusi 2014 m. ir trukusi dešimtmetį, formaliai baigėsi. Paskutiniai vaikų globos namai buvo uždaryti 2024 m. gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Šios reformos tikslas - didelius vaikų globos namus perorganizuoti į mažus šeiminius namus, kuriuose gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į esamas šeimoje.
„Esminis gyvenimo šeimynose skirtumas nuo didelių globos institucijų yra tai, jog šeimynose gyvena mažiau vaikų, todėl kiekvienas vaikas yra matomas ir svarbus. Vaikams skiriama daugiau individualaus dėmesio, jie atlieka daugiau namų ruošos darbų, jiems pavedamos atsakomybės“, -pertvarkos suteikiamus pranašumus dėsto S. Ignatovičienė. Tokios sąlygos užtikrina sėkmingesnę vaikų integraciją į visuomenę: jie turi daugiau galimybių ugdyti savo socialinius įgūdžius, išmokti rūpintis savimi ir ruoštis savarankiškam gyvenimui.
Vaiko globos sistemos pertvarka vaikų socialinėms kompetencijoms vystyti ir stiprinti sukūrė kur kas geresnes sąlygas, gerokai palankesnes, nei jos kada nors buvo ilguose globos institucijų koridoriuose. Vaikai į šeiminius namus ateina užsisklendę, sužeistomis širdelėmis, jie nepasitiki suaugusiais žmonėmis, nes gyvenimas kol kas nedavė jokios progos pasitikėti. Taigi pradžia nelengva, bet šeiminė aplinka įgalina juos keistis, ir tai labai svarbu. Šeiminiuose namuose vaikai turi daugiau ir kokybiškesnių kontaktų vieni su kitais ir su jais besirūpinančiais socialiniais darbuotojais. Bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės nepalyginti geresnės, dėl to pamažu tobulėja ir vaikų socialiniai įgūdžiai. Iš įvairių tyrimų, apklausų matome pozityvių poslinkių.
Daugiau nei dešimt metų atliekamuose mokslininkės tyrimuose tik visai neseniai išryškėjo nauja globojamų vaikų savybė - jie pradėjo kalbėti argumentuotai. Gebėti išreikšti konstruktyvią savo nuomonę labai svarbu daugelyje sričių. Šis įgūdis padeda surasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis ir spręsti konfliktines situacijas. Tyrimas rodo, kad vaikus reikšti nuomonę moko socialiniai darbuotojai, o palankias sąlygas sukuria nauja gyvenimo šeiminiuose namuose, mažose grupelėse, forma. Tokiuose namuose taisyklės ne nuleidžiamos iš viršaus, kaip dažnai būdavo didelėse globos institucijose, o dėl jų susitariama. Vaikai patys teikia siūlymus, diskutuoja, kaip jie šiuose namuose gyvens.
Šeiminiuose namuose vaikai apskritai daugiau bendrauja, kalbasi, todėl konfliktai neįsisenėja, jie mažesni, trumpalaikiai, kaip pasitaiko ir daugelyje įprastų šeimų. Vaikams trūksta vieno ar dviejų pastovių žmonių globos. Šeiminiuose namuose darbuotojų kaita gana didelė, vaikais kasdien rūpinasi pamainomis dirbantys darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi savo auklėjimo, bendravimo stilių, todėl vaikams kartais sunkoka prie visų prisitaikyti. Tačiau ten, kur darbuotojų komanda nesikeičia, padėtis yra gana gera.
Socialinių įgūdžių ugdymo galimybės ir iššūkiai
Socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Nors situacija tikrai keičiasi į gera, šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai patiria daug sunkumų. Visų pirma turime suprasti, kad vaikai patenka į globos namus, turėdami skausmingų patirčių ir traumų, todėl sudėtinga per trumpą laikotarpį atkurti jų pasitikėjimą savimi ir aplinka. Tai labai sunkina jų gebėjimą megzti ilgalaikius santykius, prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Ir darbuotojai negali jiems atstoti tėvų, nes tai fiziškai neįmanoma, ir išgydyti jų traumų, kurios toliau veikia jų funkcionavimą ir apriboja integraciją į visuomenę.
Psichologiškai itin sudėtingas laikotarpis globojamiems jaunuoliams yra perėjimas į savarankišką gyvenimą, sulaukus pilnametystės. Per gana trumpą laiką jie turi susitaikyti su pasikeitusiu statusu ir iš lydimų, aprūpinamų vaikų tapti finansiškai ir emociškai nepriklausomais visuomenės nariais. Sulaukę pilnametystės jaunuoliai automatiškai netampa pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Neretai šių jaunuolių branda vėluoja, tad jie yra lengviau paveikiami neigiamų aplinkos veiksnių, dažniau įtraukiami į nusikalstamas veikas. Sistema šiuo metu suteikia palaikymą ilgesnį laiką nei anksčiau: jaunuoliai gali likti gyventi šeimynose ar atskirame palydimosios globos padalinyje, jeigu to nori ir sugeba laikytis susitarimų. Tokia galimybė suteikia jaunuoliams saugumo savarankiško gyvenimo pradžioje ir leidžia suformuoti trūkstamus savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Reikėtų teikti šiems vaikams daugiau specializuotų paslaugų: psichologų, psichoterapeutų, specialiųjų pedagogų konsultacijų. Būtina kelti su šiais vaikais kiekvieną dieną dirbančių darbuotojų kvalifikaciją, kad jie būtų kompetentingi teikti pagalbą vaikams, patyrusiems traumų ir netekčių, dažnai turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Svarbu nuolat kelti globojamų vaikų savivertę: dažnai jie tiesiog netiki galintys gerai mokytis, įveikti užduotį, įgyti specialybę. Pasitikėjimo savimi stoka atsiskleidžia net paprastose kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant, kokius produktus išrinkti pietums visai šeimynai, kurioje gyvena. Vaikai nerimauja, kad kitiems neįtiks, kad jie supyks. Žodžius "Tu gali, tu sprendi ir tavo sprendimas yra teisingas" globojami vaikai labai dažnai negirdi. Ypač mokykloje ir ypač kai jiems nesiseka.
Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį pasirengimą, įdarbinimą ir kt.). Konsultavimas - sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis. Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose. Aprūpinimas drabužiais, avalyne - aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu. Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas) - darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose. Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas - sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Organizuojama kultūrinė veikla: valstybinių, tradicinių švenčių šventimas. Asmeninės higienos paslaugų organizavimas - globos namuose teikiamos asmens higienos paslaugos: vaiko aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis, skalbimo mašinomis ir kita įranga. Maitinimas - organizuojant maitinimą, atsižvelgiama į galiojančią higienos normą ir teisės aktus. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą. Esant reikalui, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, organizuojama speciali, dietinė mityba ir keičiamas maitinimo ritmas. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas - organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis. Esant reikalui, vaikai hospitalizuojami, organizuojamas sanatorinis gydymas. Vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija. Socialinis darbas, bendravimas - socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus, kuriuos rengia tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį). Bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, sprendžiant socialinės globos organizavimo ir teikimo, globėjų (rūpintojų) paieškos bei įvaikinimo klausimus. Padedama (skatinama) įvairiomis formomis pagarbiai bendrauti su artimaisiais su kitais bendruomenės nariais. Transporto paslaugų organizavimas - vaikai yra aprūpinti vilniečio kortelėmis, kurios periodiškai yra pildomos. Ugdymo paslaugų organizavimas - organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Sudarytos galimybes gauti neformalaus ugdymo paslaugas miesto įstaigose. Kitos paslaugos, reikalingos pagal asmens savarankiškumo lygį ir poreikius - organizuojama psichologinė pagalba - siekiama padėti spręsti globotinių psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bendradarbiaujant su pačiu vaiku, su globos namų darbuotojais, globėjais. Vykdomas vaikų globos namų bendruomenės švietimas aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Vaikai patys dalyvauja savo gyvenimo kokybės gerinimo procese. Palydėjimo paslauga - visuma tarpusavyje susijusių paslaugų ir (ar) priemonių, kurios teikiamos, siekiant padėti jaunuoliams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas.
