Skruzdėlės (lot. Formicidae) - tai plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių šeima, pasižyminti didele formų įvairove ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Paplitusios beveik visame pasaulyje, jos sudaro apie 14 000 rūšių, o Lietuvoje jų aptinkama 65. Didžiausia įvairovė pastebima tropinio klimato juostose, kur vešli augalija, daug saulės ir pakanka drėgmės. Tačiau skruzdžių galima rasti ir kalnuose, ir net dykumose bei arčiau ašigalių, nors ten jų mažėja.

Skruzdėlės yra smulkios, nuo 1 iki 20 mm dydžio, skirtingų spalvų - geltonos, rudos, juodos. Jų krūtinę su pilveliu jungia stiebelis, sudarytas iš statmenos plokštelės arba bent dviejų mazgelių. Pilvelį sudaro judrus stiebelis ir kompaktiškesnė kita dalis. Antenos yra alkūniškos. Kūne yra metapleurinė liauka, kurioje gaminama skruzdžių rūgštis.

Skruzdėlynų sandara ir gyvenimo būdas

Skruzdėlės gyvena šeimomis, įrengdamos lizdus - skruzdėlynus. Šeimą sudaro sparnuoti patinai ir patelės bei besparnės darbininkės. Darbininkės rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu ir priežiūra. Kai kuriose šeimose galima rasti stambių darbininkių su didele galva ir masyviais žandais - jos vadinamos kareiviais. Patinų gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė nei patelių. Susiformavę sparnuoti individai palieka skruzdėlyną, o apvaisintos patelės nusigraužia sparnus, kad galėtų pradėti formuoti naują šeimą.

Skruzdėlynai gali būti įrengti žemėje ar jos paviršiuje, medžio kelmuose, kamienuose, arba tai gali būti įvairių derinių skruzdėlynai. Kai kurie skruzdėlynai primena sumaniai sukonstruotus architektūros kūrinius. Požeminės galerijos, siekiančios net 15 kvadratinių metrų plotą ir iki 2 metrų gylį, turi aiškią paskirtį: vienose auginamos lervutės, kitose kaupiamos maisto atsargos, įrengti miegamieji, tualetai, šiukšlių sandėliai ir net kapinės. Skruzdės naudoja požeminius vandenis drėgmės poreikiams tenkinti.

Darbininkės nuolat prižiūri ir remontuoja skruzdėlyną, keisdamos susidėvėjusias konstrukcijas, sutvirtindamos urvelius ar iškasdamos naujus. Jos džiovina ir vėdina skruzdėlyną, o motinėlę ir kiaušinėlius apšildo savo kūneliais.

Skruzdėlių gyvenimo ciklas ir dauginimasis

Skruzdėlių gyvenimo ciklą sudaro keturios stadijos: kiaušinėlis, lerva, lėliukė ir suaugėlis. Kiaušinėlyje skruzdėlė išbūna nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo rūšies, temperatūros ir drėgmės. Šie balti, želatininės tekstūros kiaušinėliai yra minkšti ir pažeidžiami.

Lerva yra gelsva, blyški ir skaidri. Augdama ji turi kelis kartus nusimesti odą. Lervos gali ėsti vabzdžius tiesiai iš šaltinio, o suaugusios skruzdės jas maitina.

Pupos stadija yra paskutinis žingsnis prieš tampant suaugusia skruzdėle. Pupos apgaubtos baltu arba rusvu kokonu, kuriame matyti formuojasi skruzdėlė. Priklausomai nuo rūšies, lėliukei reikia nuo 9 dienų iki 1 mėnesio, kad taptų suaugusia skruzdėle.

Suaugusi skruzdėlė iš pradžių yra lengvesnė ir permatoma, vėliau kūnas tamsėja. Pirmosios darbininkų kartos dažnai būna mažesnės ir plonesnės dėl maisto įvairovės trūkumo.

Skruzdžių dauginimasis prasideda įspūdingu įvykiu - poravimosi skrydžiu. Jo metu sparnuoti patinai ir patelės iš skirtingų kolonijų pakyla į orą, taip užtikrindami genetinę įvairovę. Šį sinchronizuotą įvykį dažnai sukelia aplinkos signalai, pavyzdžiui, smarkus lietus ar temperatūros pokyčiai. Po poravimosi apvaisinta motinėlė nusileidžia, nusigraužia sparnus ir pradeda kurti naują koloniją. Pirmoji jos pagimdyta skruzdėlių partija - tai nanitai arba minimai, mažesnės darbininkės, padedančios įkurti koloniją.

Skruzdėlių įvairovė ir jų vaidmuo ekosistemoje

Skruzdėlės yra socialiniai vabzdžiai su griežta struktūra, kur visuomenė padalinta į darbininkus, pateles (motinėles) ir kareivius. Kai kurios rūšys pasižymi polimorfizmu, t. y. darbininkės būna skirtingų dydžių, kad efektyviau atliktų tam tikrus vaidmenis. Pavyzdžiui, didžiosioms darbininkėms patikėta ginti skruzdėlyną.

Skruzdės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Naikindamos miško kenkėjus, jos apsaugo augalus ir medžius. Taip pat jos valo aplinką, pasitenkindamos gaišena. Kai kurios skruzdžių rūšys minta tik augaliniu maistu, kitos ieško gyvo grobio. Pavyzdžiui, pievinės skruzdėlės gyvena pievose ir gano amarus, maitindamosi jų išskiriamu medunešiu.

Tiesa, kai kurios skruzdės, pavyzdžiui, faraoninės, gali tapti ir kenkėjomis, įsisukdamos į žmonių namus ir maisto atsargas. Lietuvoje daugiausia sutinkamos naudingos skruzdėlės, skirstomos į dvi pošeimes: kandžiąsias ir geliančiąsias.

Skruzdžių bendruomenėse vyrauja labai organizuotas darbo pasidalijimas. Dauginimosi kastą sudaro motinėlė ir patinai, o darbininkų kasta atlieka visas kitas užduotis. Tokioje socialinėje struktūroje, vadinamoje eusocialumu, visa visuomenė skirta motinėlei ir jaunikliams saugoti.

Skruzdžių gebėjimas panešti įspūdingą svorį lemia ne tik jėga, bet ir technika bei pusiausvyra. Jos gali pakelti krovinius, sveriančius dvidešimt kartų didesnį už save, ir nuvažiuoti didelius atstumus.

Skruzdėlių komunikacija ir genetika

Bendruomeniški vabzdžiai komunikuoja lytėjimu, tam tikrais garsais, tačiau didžiausią reikšmę turi feromonai - tam tikros hormoninės medžiagos. Skruzdės pažymi teritoriją cheminėmis medžiagomis, kurios veikia lyg kelio ženklai. Jei skruzdės randa daug maisto, kitoms narėms palieka stiprų signalą. Jei grįžta tuščiomis, kelio nepažymi, kad nesuklaidintų bendruomenės.

Skruzdžių motinėlė gali kontroliuoti kiaušinėlių apvaisinimą: neapvaisinus kiaušinėlio, susiformuos patinas (partenogenezė). Vyrai gamina haploidinius spermatozoidus, o motinėlės - haploidinius kiaušinėlius. Apvaisintas kiaušinėlis tampa diploidiniu individų - patelė. Jei kiaušinėlis neapvaisintas, jis lieka haploidinis ir susiformuoja patinas.

Daugumos rūšių darbininkės gali dėti kiaušinius, tačiau motinėlė gamina hormoną, neleidžiantį kitoms patelėms išsivystyti kiaušinėlių. Darbininkės deda tik neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių gali išsiristi tik patinai.

Įdomūs faktai apie skruzdėles

• Skruzdės yra tokios stiprios, kad gali panešti 7 kartus daugiau maisto nei sveria pačios.
• Vienas vidutinio dydžio skruzdėlynas per dieną sunaikina 60-100 tūkst. vabzdžių, dauguma - žalingų.
• Skruzdėlės būna aktyvios nuo kovo iki spalio mėnesio.
• Didžiausias rudųjų skruzdėlių namas buvo aptiktas Belgijoje, jo skersmuo siekė 9,5 m, aukštis - 2,15 m.
• Skruzdžių išskiriama medžiaga, "skruzdžių alkoholis", yra daugelio ligų vaistų komponentas.
• Skruzdės darbininkės per dieną užmiega apie 250 kartų, trumpais, bet dažnais intervalais.

Skruzdėlės yra išties nuostabūs padarai, turintys sudėtingą socialinę struktūrą ir gyvenimo ciklus, užtikrinančius jų kolonijų išlikimą ir sėkmę. Dėl savo gebėjimo prisitaikyti ir klestėti įvairiose aplinkose jos yra viena sėkmingiausių vabzdžių grupių planetoje.

tags: #ant #pampersu #paveiksluka

• Tapukai kūdikiams
• Tėvo duomenys gimimo liudijime
• Veikla UAB "Baltas medis"
• Homeopatinis pagalbininkas ramesniam miegui
• Skruzdžių naikinimas namuose