Kasdien iš mūsų indaplovių, kriauklių, vonių bei skalbyklių išbėga gausybė litrų panaudoto vandens - nuotekų.
Dažnai net nesusimąstydami šias buitines nuotekas laikome nebereikalingomis.
Tokie įrenginiai yra neabejotinai puikus būdas išvengti nusikalstamo nuotekų atsikratymo būdo, t.y. - vis dar pasitaikančių išbetonuotų duobių be dugno, kurios yra neįtikėtinai brutali žala gamtai bei kaimynams.
Tačiau net ir kaupdami savo panaudotą vandenį specialiose, gamtai draugiškose talpyklose, anksčiau ar vėliau (priklausomai nuo nuotekų kiekio) pasiekiame rezultato, kuris neturi nieko bendro su paslauga gamtai: panaudotą vandenį už tai atsakingos įmonės surenka ir išveža į specialias nuotekų utilizavimo vietas.
Tokiu būdu šimtai litrų vandens, kurį dar būtų galima tikslingai panaudoti, kasdien yra tiesiog išvaistoma drauge švaistant ir už vandenį mokamus pinigus.
Tokia buitinių nuotekų atsikratymo praktika jau ilgą laiką yra paprasčiausiai neegzistuojanti Indijoje ar kitose trečiojo pasaulio šalyse, kuriose vanduo dėl jo trūkumo yra laikomas didžiule vertybe.
Pilkojo ir juodojo vandens skirtumai
Kalbant apie buitines nuotekas, specialistai paprastai išskiria du jų tipus: vadinamąjį juodą ir pilką vandenį.
Juoduoju vandeniu yra vadinamos nuotekos iš tualeto - be specialių valymo įrenginių įsikišimo ir intensyvaus technologinio perdirbimo toks vanduo pakartotinai negali būti naudojamas.
Visiškai kitaip yra su pilkuoju vandeniu, t.y. nuotekomis, atsirandančiomis iš kriauklių, vonių, skalbyklių bei indaplovių.
Specialistų teigimu, šias nuotekas savo buityje galima drąsiai pakartotinai naudoti beveik ar netgi visiškai jų neperdirbant.
Pilkojo vandens panaudojimo galimybės
Bene geriausias ir tikslingiausias tokio vandens panaudojimo būdas yra augalų - tiek kambarinių, tiek lauko - laistymas (be to, jomis gali būti valomi ir rečiau liečiami virtuvės baldai, kaip antai garų nuosėdas itin linkęs kaupti aukštų spintelių viršus).
Svarbūs aspektai laistant pilkuoju vandeniu
Pilkojo vandens, kaip minėta, dažniausiai nereikia per daug apdoroti norint jį naudoti augalų laistymui.
Pirmoji iš jų - apsauginis filtras.
Kietosios maisto ar kitų medžiagų dalelės (plaukai, stiklo šukės, kaulai), neretai atsirandančios buitinėse nuotekose, ne tik gadins Jūsų sodo ar vazono žemės estetinį vaizdą, bet ir galimai skatins pelėsių, puvinių ar netgi nepageidaujamų vabzdžių atsiradimą.
Antroji priemonė, padėsianti išvengti nepageidaujamų pasekmių laistant augalus buitinėmis nuotekomis - aplinką tausojantys plovikliai.
Dauguma virtuvės ruošai bei asmeninei higienai mūsų naudojamų priemonių savo sudėtyje turi medžiagų, nuo kurių ilgainiui stipriai pakistų dirvožemio struktūra, augalai pagelstų, o daržovės galimai taptų nuodingomis.
Šito, ko gero, nereikia nė sakyti - turbūt retam iš mūsų kiltų mintis palaistyti savo augalus šampūnu ar parfumuoto muilo skeidiniu.
Tačiau itin kontraversiškas faktas yra tai, jog šiais kvepiančiais chemikalais yra valomi dažnai liečiami virtuvės baldai, nė nedvejodami tokiomis priemonėmis mes kasdien plauname ir savo indus, iš kurių valgome, skalbiame drabužius, kuriais vilkime, bei svarbiausia - prausiamės patys.
Tačiau jeigu savo įpročių dėl valymo ir kosmetikos priemonių keisti visgi neketinate, tačiau vis tiek esate linkę nuotekomis laistyti savo augalus, vertėtų žinoti bent jau tai, kad tokiomis nuotekomis nerekomenduojama laistyti daržovių, kurios bus valgomos nevirtos (pvz. morkų, salierų ar porų).
O jeigu cheminių priemonių koncentracija nuotekose itin didelė, tuomet jomis daržovių laistyti apskritai nepatartina, verčiau palikite šias nuotekas savo sodo krūmams bei medeliams, arba tegu jomis bus nuvalyti Jūsų virtuvės baldai - muiluotas bei fosfatų gausus vanduo puikiai pašalins riebaluotų garų sankaupas nuo aukštų spintelių paviršiaus.
O štai nuotekas, kuriose esama baliklio, naudoti yra tiesiog griežtai draudžiama bet kokiu atveju, kadangi net ir mažas šio preparato kiekis gali negrįžtamai pakenkti Jūsų augalams.
Nuotekų kaupimo ir panaudojimo sistemos
Spartus naujųjų technologijų vystymasis lėmė, jog šiandien skirtingi gamintojai gali pasiūlyti galybę įvairių nuotekų valymo bei kaupimo prietaisų: nuo pačių paprasčiausių, nešiojamų talpyklų, iki sudėtingų jų sistemų.
Apie sudėtingas vandens valymo ir kaupimo įrenginių sistemas dažniausiai svarstoma tuomet, kai projektuojamas naujas namas, keičiami virtuvės baldai ar iš esmės renovuojamas vamzdynas.
Tokios sistemos turi neabejotinų privalumų, tačiau jų įrengimo bei eksploatavimo kainos neretai atbaido vartotojus.
Paprasčiausias ir kone pigiausias būdas kaupti nuotekas augalų laistymui yra po kriaukle įsirengti norimo dydžio talpyklą, kuri specialia žarna (ar vamzdeliu) su kraneliu būtų prijungta prie kriauklės nuotekų vamzdžio.
Tokiu būdu, atsukdami ir užsukdami šį žarnos kranelį, nuotekas galėsite naudoti tik tuomet, kai bus poreikis, t.y. tik tuomet, kai turėsite ką laistyti.
Tokiam nuotekų kaupimo būdui puikiai pasitarnaus Jūsų virtuvės baldai, mat tokia talpykla lengvai gali būti įmontuojama ne tik po kriaukle, bet ir laisvoje spintelėje.
Į šią talpyklą vienu metu gali būti nutiesta ir keletas žarnų, pvz. iš kriauklės ir iš indaplovės.
Tačiau kaupiant nuotekas iš indaplovės vėlgi reiktų prisiminti, jog jomis laistyti daržovių bei itin lepių gėlių nederėtų, kadangi indaplovėms skirtose plovimo priemonėse yra gausu fosfatų, galinčių pakenkti augalams.
Taigi akivaizdu, jog net ir per daug nesistengdami, beveik visiškai buitinėmis sąlygomis savo virtuvėje galite įsirengti paprastą nuotekų kaupimo sistemą.
Nors tokiu būdu sutaupyto vandens kiekis ir nebus itin didelis, greičiausiai jis neišgelbės senkančių trečiojo pasaulio šalių vandens rezervų, tačiau net ir tokios minimalios pastangos yra neabejotinas prisidėjimas prie globalios problemos sprendimo.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Nuotekų tvarkymą reglamentuoja LR Aplinkos ministro 2007 m. įsakymu patvirtintas Nuotekų tvarkymo Reglamentas, kurio 6 p. skelbia, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.
Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
Kaip alternatyva, jeigu nėra centralizuotų kanalizacijos tinklų, leidžiama įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus, tačiau jie turi būti sandarūs, prižiūrimi.
Nuotekos iš tokių talpyklų turi būti išvežamos į artimiausius buitinių nuotekų valymo įrenginius.
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatą, iki 2014 metų gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95% kiekvienos savivaldybės gyventojų tūri būti aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
2014 metai čia pat, todėl yra abejonių, kad problema bus išspręsta.
Ją spręsti trukdo ir patys gyventojai, ne visi naudojasi sudarytomis sąlygomis, vieni piktybiškai, kiti dėl finansinių sunkumų nesijungia prie centralizuotų tinklų, nes už paslaugas reikės mokėti, o dabar - tyliai išleidžia, kur pakliūva.
Vienoje namų valdoje rastas pilnas rezervuaras, per kurį nuotekos patenka į aplinką.
Valdos savininkas bus nubaustas už aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis.
Nustebęs gyventojas klausė, kur padėti nuotekas, jei negalima išpilti ant savos žemės.
Agentūros specialistai paaiškino vežti į artimiausius buitinių nuotekų valymo įrenginius.
Sodo laistymo principai ir vandens šaltiniai
Kai vasaros mėnesiais temperatūra pakyla, o lietaus nebūna kelias dienas, gėles, daržoves, kitus augalus ir veją reikia reguliariai laistyti.
Tačiau į ką reikėtų atsižvelgti laistant sodą?
Reguliarus vejos, dekoratyvinių ir kultūrinių augalų ir gėlių laistymas yra privalomas atributas, norint turėti išpuoselėtą sodą sausuoju laikotarpiu.
Tačiau laistant sodą reikia atsižvelgti keletą dalykų.
Visų pirma svarbus laikas, įranga ir tinkama laistymo technika.
Rytas yra puikus paros laikas laistyti sodą.
Ypač vasarą, kai dieną labai karšta, vanduo gali palaipsniui sunktis į žemę, esant vis dar švelniai temperatūrai.
Niekada nelaistykite sodo esant vidurdienio kaitrai, nes drėgmė greitai išgaruos arba išvis neprasiskverbs iki šaknų.
Todėl daugelis dirbančių žmonių sodus laisto vakarais po darbo.
Iš anksto užduokite klausimą: kokiu būdu ir iš kokių šaltinių norite laistyti augalus?
Sodui laistyti tinkami trys vandens šaltiniai.
Galite naudoti surinktą lietaus vandenį ir laistyti iš rezervuaro; naudoti gruntinį vandenį iš šulinio, arba laistyti vandentiekio vandeniu tradiciniu būdu, naudojant žarną ar laistymo sistemą.
Pastarasis laistymo būdas yra gerokai brangesnis, todėl investuoti, pavyzdžiui, į laistymo sistemą su siurbliu, gali apsimokėti.
Pagrindinis principas laistant sodą toks: reguliarus laistymas yra pranašumas!
Todėl augalus ir lysves reikia gausiai laistyti, jei yra tam poreikis, kad vanduo galėtų palaikytų drėgmės balansą giliai į žemėje ir taip prasiskverbti iki šaknų.
Reikėtų vengti laistyti sodą kiekvieną dieną.
Tai ne tik brangus ir daug energijos reikalaujantis darbas.
Kaip dažnai reikia laistyti sodą, priklauso ir nuo dirvožemio tipo.
Reikėtų vengti labai šalto vandens.
Geriau naudoti vandenį iš vandens talpų.
Žinoma, sodui laistyti galite naudoti vandenį iš čiaupo, nors šis laistymo būdas turi trūkumų, palyginus su sodo laistymu gruntiniu ar lietaus vandeniu.
Vanduo daug šaltesnis, o tai sukelia stresą augalams ir gėlėms.
Taip pat turite žinoti, kokia yra vietinė vandens kokybė.
Kietas vanduo kenkia augalams.
Bendras laistymo planas yra sudėtingas, nes skirtingų augalų vandens poreikis skiriasi.
Lysvėse augantiems augalams vandens reikia mažiau nei vazoniniams augalams.
Norint pajusti, kiek vandens reikia augalui, dažnai tereikia pažvelgti į jo lapus.
Ploni ir minkšti augalo lapai rodo didelį vandens poreikį.
Augalams storais, kietais ar plaukuotais lapais vandens reikia mažiau.
Didžiausias vandens vartotojas sode yra veja.
Ypatingai smėlingose dirvose veją reikia nuvalyti tris keturis kartus per savaitę.
Vandens pašalinimas iš sodo laistymo sistemos yra kasmetinė sodo mylėtojų problema, kai reikia padaryti sodo įrangą atsparią šalčiams.
Anksčiau net nekildavo klausimų dėl tinkamos sodo laistymo įrangos.
Vienintelis pasirinkimas buvo laistytuvas.
Šiandien galima rinktis net keleto alternatyvų: Yra daug įrankių, tokių kaip mobilūs purkštuvai ir pistoletai su purškimo funkcija ir net laistymo sistemos (pvz., lietaus vandens siurbliai).
Laistytuvas visada buvo ir bus vienas iš pagrindinių laistymo įrankių.
Nepaisant daugybės modernių ir efektyvių sodo laistymo įrenginių ir priedų, laistytuvą vis tiek rasite kiekviename sode, taip užtikrinant, kad vazoniniai augalai ir lysvės būtų palaistyti laiku.
Taigi, laistyti sodą patiems ar pasirūpinti automatizuotu laistymu?
Didesniuose plotuose laistymas vien žarna yra efektyvus tik iš dalies.
Jei kalbame tik apie nedidelio vejos ploto laistymą, ramia sąžine galite naudoti žarną kartu su purkštuvu.
Kita vertus, didesniuose sodo plotuose geriau naudoti laistymo sistemas.
Daugeliui turėtų pakakti purkštuvo, kurį prijungiate prie žarnos, vandentiekio jungties, arba siurblio.
Tam ypač tinka mobilūs purkštuvai.
Juose reguliuojamas purškimo plotis, kad galėtumėte rankiniu būdu reguliuoti laistymo diapazoną ir vandens kiekį - tai leidžia efektyviai laistyti sodos plotus.
Laistymo sistemos ir lietaus vandens panaudojimas
Laistymo sistemos: efektyvus ir vandenį taupantis laistymas!
Kiekvienas, norintis sodą prižiūrėti dar profesionaliau, gali naudotis puikiai tarpusavyje suderintomis laistymo sistemomis.
Tokios laistymo sistemos leidžia ne tik taupyti laiką bet kartu efektyviai laistyti tausojant išteklius.
Kokią laistymo sistemą naudojate, priklauso nuo sodo ploto ir vandens tiekimo galimybių.
Jei esate aistringas sodininkas mėgėjas, turėtumėte žinoti, kokių privalumų suteikia sodo laistymas lietaus vandeniu.
Pirmu, šis metodas padeda taupyti pinigus, nes taupomos vandens išlaidos, šis laistymo būdas nekenksmingas aplinkai.
Antra, lietaus vanduo turi lemiamą pranašumą prieš vandenį iš čiaupo - lietaus vanduo yra natūrali distiliuoto vandens forma, be mikrobų ir priemaišų.
Tiesa, mūsų vandentiekio vanduo yra labai švarus, tačiau jo kietumas įvairiuose regionuose gali skirtis arba, pavyzdžiui, jame gali būti nepageidaujamų nuosėdų dėl senesnių vamzdynų.
Lietaus vanduo yra grynas ir neutralaus pH.
Sodo mylėtojams tereikia savęs paklausti, kaip jį surinkti.
Cisternos, gilūs šuliniai ir vandens talpos yra visos galimybės tai padaryti.
Kaip ir laistant sodą lietaus vandeniu, taip ir laistant gruntiniu vandeniu ar vandeniu iš šulinių nereikia jaudintis dėl vandens kokybės.
Jei norite juo laistyti sodą, turėtumėte iš anksto pasidomėti kokiame lygyje yra gruntinis vanduo.
Paprastai sodo laistymas gruntiniu vandeniu ir vandeniu iš šulinių yra finansinis klausimas.
Sodo laistymas vandeniu iš čiaupo reiškia nuolatines išlaidas, o šulinio kasimas yra vienkartinė investicija ir paprastai atsiperka po kelerių metų.
Bet kokiu atveju verta tai tiksliai patikrinti.
Dar vienas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti - jei norite gręžinio, tai būtina įregistruoti gręžinių registre.
Sodo aprūpinimas savo šulinio vandeniu yra ekologiška alternatyva laistymui vandeniu iš čiaupo.
Norint užtikrinti, kad vanduo iš šulinio pasiektų augalus ir lysvėse, jums taip pat reikalingas siurblys.
Tam ypač tinkamas sprendimas - laistymas siurbliais.
Naudojant automatinę laistymo galite sutaupyti laiko ir laistyti savo sodą ar daržą pagal poreikius ir efektyviai.
Naudojant laistymo jutiklius ir vandens laikmačius, galite visiškai kontroliuoti, kada ir kiek sodo ploto reikia laistyti.
Pavyzdžiui, sistemą galima suprogramuoti taip, kad ji įsijungtų anksti ryte, kai visi dar miega.
Automatinė laistymo sistema yra idealus sprendimas, jei norite keliauti, bet neturite žmogaus, kuris galėtų pasirūpinti sodo laistymu.
Alternatyvūs laistymo būdai ir patarimai
Vasaris - paskutinis žiemos mėnuo, o tai reiškia, kad ne už ilgo sulauksime ir pavasario.
Šis mėnuo - tai lyg starto ženklas visiems daržininkams ir sodininkams, jog jau reikia pradėti ruoštis rimtiems ūkio darbams.
Kokie yra laistymo būdai?
Koks iš jų yra pats tinkamiausias?
Dažniausiai daržą laistome laistytuvu arba imamės kibiro ir pilame vandenį tarp eilių.
Tačiau toks laistymas yra susijęs su sunkiu fiziniu darbu.
Tuo tarpu yra daug patrauklesnių ir modernesnių laistymo būdų - tai laistymas naudojant purkštuvus arba lašelinis laistymas.
Purškiamas vanduo visada nuteikia pozityviai, nes vanduo mums visiems asocijuojasi su gyvybe platesne prasme - ir vandeniu, ir maistu.
Nuo pačių pradžios, kai tik žmonės pradėjo verstis žemdirbyste, lietus reiškė, kad bus geras derlius ir šeima turės ką valgyti žiemą.
Galbūt todėl mes instinktyviai džiaugiamės, kai sausringomis dienomis purkštuvai laisto daržą.
Pirmiausia, mūsų daržuose labai dažnai vandens šaltinis skirtas laistymui būna ne šiltas lietaus vanduo, o šaltas vanduo iš vandentiekio arba iš gręžinio, kurio temperatūra būna apie +5-8°C.
Įsivaizduokime, jeigu žmogų aplietume tokios temperatūros vandeniu, o lauke būtų +30°?
Laistymą ant lapų mėgsta tokie augalai kaip agurkai, salotos, salierai, morkos, kopūstai ir pan.
Iš dekoratyvinių augalų: rododendrai, melsvės ir pan.
Tačiau yra daug augalų, kuriems apskritai nepatinka vanduo ant lapų.
Tai pomidorai, braškės, iš dekoratyvinių augalų galima paminėti azalijas, rožes.
Lašelinis laistymas tinka beveik visiems augalams, bet ypač tokiems delikatiems kaip rožės ir pomidorai.
Vanduo ląša tiesiai į šaknų sistemą, todėl daržą galima laistyti bet kuriu metu, net ir per pačius karščius.
Lašelinio laistymo sistemose vandens tėkmė nėra greita, tad šaltas vanduo, kol ateina iki augalo, sušyla.
Dar vienas privalumas tas, kad augalai gauna vienodą vandens kiekį, o tuo pačiu, jeigu vyksta tręšimas, ir vienodą trąšų kiekį.
Taigi, kurį laistymo būdą pasirinkti labiausiai priklauso nuo to, kokius augalus auginate.
Nepamirškite, kad Jūsų dėmesys ir meilė savo augalams užtikrins Jums puikų derlių ir nuostabų grožį.
Kanbera. Pietų Australijos universiteto mokslininkai pateikė tvarų pavyzdį, kaip tausoti planetos resursus.
Jie pasiūlė išvalytu nuotekų vandeniu laistyti šiltnamiuose auginamus pomidorus.
Vis labiau šylant klimatui, ūkininkai, sodininkai ir daržininkai savo akimis mato vandens trūkumo bei sausros poveikį augalams, tačiau renkantis dirbtinio drėkinimo būdą svarbu žinoti, kas tinka labiausiai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vandens kokybė ir laistymo režimas reikšmingai įtakoja augalų augimą, derlių bei gamtos išteklių poreikį.
„Vanduo yra nepaprastai vertinga prekė, todėl žemės ūkyje būtina kurti veiksmingą drėkinimo strategiją ir ieškoti alternatyvių laistymo šaltinių“, - sakė Džetas Chandas (Jeet Chand) iš Pietų Australijos universiteto.
- Mes išbandėme išvalytas nuotekas, kurios yra naudingos augalams (suteikia papildomų maisto medžiagų), ūkininkams (mažina trąšų poreikį) ir aplinkai (tvarus ūkininkavimas).“
Mokslininkai per dvejus metus išbandė tris skirtingus laistymui naudojamo vandens šaltinius: požeminį vandenį, perdirbtas nuotekas ir jų mišinį (1:1), naudojant keturis drėkinimo variantus, kai dirvožemio drėgmės lygis buvo 60, 70, 80 ir 100 proc.
Nustatyta, kad išvalytos nuotekos pranoko tiek požeminį vandenį, tiek požeminio vandens ir perdirbtų nuotekų mišinį.
Naudojant automatines sistemas, kuriomis galima kontroliuoti laistymą, geriausi rezultatai pasiekti užtikrinant 80 proc. pajėgumą, nes taip efektyviausiai panaudojamas vanduo, išlaikant puikų augalų augimą ir derlingumą, rašoma internetiniame žurnale „Agriculture“.
„Jei turite prieigą prie patikrinto išvalytų nuotekų vandens, jūsų sodas, daržas ar šiltnamis gali pasinaudoti papildomomis maisto medžiagomis“, - sakė tyrimo autorius Dž. Chandas.
- Atminkite, kad yra didelis skirtumas tarp vandens, nutekančio į kanalizacijos vamzdžius iš vonios, skalbimo mašinos, indaplovės ar kriauklės, ir išvalytų nuotekų.
Jei galite pasinaudoti išvalytu vandeniu - puiku!
Prasiskverbus laistymo sezonui daugelis privačių sklypų savininkų išties sunerimsta - laistomos vejos daug, daržo sodinukams irgi reikia drėgmės, o taip reikalingų kritulių kaip nėra, taip nėra.
Pasak UAB ENEKA specialistų, ant vidutinio namo stogo patenka tiek kritulių, kiek užtektų vejos laistymui viso sezono metu.
Tačiau dažniausiai visas šis vanduo be jokios naudos patenka į drenažo sistemą.
Toli gražu ne visi žino, kad lietaus vandenį galima sukaupti ir panaudoti savo reikmėms, o šiuo vandeniu patenkinti iki 50 proc. visų poreikių.
Norint sumažinti sąskaitas už vandentiekio vandenį ir tuo pačiu turėti pakankamą vandens rezervą laistymui, reikėtų įsigyti didesnę ar mažesnę požeminę talpyklą lietaus vandens kaupimui.
Lietaus vandens talpos pripildymui tereikia nuvesti vamzdį nuo lietaus, patenkančio ant pastatų stogų, latako.
Ištisus metus vandens temperatūra požeminėje talpykloje išlieka tarp 6 ir 8 °C.
Tokiame šaltame vandenyje ir tamsoje nesivysto mikroorganizmai bei dumbliai, todėl yra užtikrinama stabiliai aukšta vandens kokybė.
Taip pat reikalingas tinklelinis filtras, kuris išvalo atitekantį vandenį nuo lapų ir kitų nešvarumų.
Kaip laistyti augalus, kai vasara nepagaili kaitros, ir lieti tenka kur kas dažniau?
Ar yra didelis skirtumas, kokiu būdu laistyti augalus?
Kitiems augalams labiau patinka laistymas iš apačios - ne visi mėgsta būti aptaškyti vandeniu.
Vandens ant lapų ypač nemėgsta braškės, šparaginės pupelės, pomidorai - augalams, linkusiems sirgti grybelinėmis ligomis, drėgmės perteklius gali būti pražūtingas.
Tokiems augalams rekomenduoju įrengti lašelinę laistymo sistemą, kuri padės augalus aprūpinti vandeniu per šaknyną.
Vanduo laša iš smeigės galiuko - jis paduodamas tiesiai į šaknis, o ne dirvos paviršiuje.
Pomidorams rekomenduoju įrengti lašelinę laistymo sistemą.
Vienareikšmiškai - šiltas vanduo augalams yra daug geresnis pasirinkimas nei šaltas.
Mano kieme yra dvi laistymo žarnų ritės: viena su ratukais, kita - įsmeigiama.
Labai patogu: jos po ranka tada, kai reikia, ir susuktos tada, kai nereikia.
Dėmesį atkreipiu tik į šilumamėges daržoves, tokias kaip pomidorai ar bazilikai.
Paprasčiausia šaltą vandenį pripildyti į kibirus ar laistytuvus ir palikti juos pastovėti.
Po kelių valandų vanduo bus nusistovėjęs, sušilęs - puikiai paruoštas laistymui.
Patogesnis būdas - įsigyti 200 litrų vandens talpą.
Į ją pripilkite vandentiekio vandens, arba į ją surinkite lietaus vandenį nuo stogų.
Atsukate čiaupą - bėga šiltas vanduo.
Patogiausia, jei talpa vandeniui yra 200 litrų, bet jei šiltnamis itin mažas, tiks ir mažesnė.
Kitas žingsnis - tokią talpą pastatyti prie šiltnamio, pakeltą bent 1 metro aukštyje.
Tokio pakėlimo užtenka, kad be elektros įsirengtumėt paprastą lašelinę laistymo sistemą savo šiltnamio daržovėms.
Įsivaizduokite labai trumpą liūtį - pliaupia, net upės per daržus teka.
Liūčiai pasibaigus, galite padaryti eksperimentą ir kastuvu prakapstyti dirvą.
Labai didelė tikimybė, kad rezultatai nenudžiugins - tik dirvos paviršius bus sudrėkęs, o visa kita kaip vanduo nuo žąsies.
Dėl tankaus užsodinimo ir didelių lapų vanduo sunkiau pasiekia dirvožemį.
Sausros iškamuotus augalus laistykite atsargiai - lengva vandens dulksna padenkite dirvos paviršių ir palikite kelioms minutėms susigerti.
O tuomet laistykite lėtai ir ilgai - kad būtų pasiekti ir sudrėkinti gilieji dirvožemio sluoksniai.
Aš būtent taip darau su savo daugiamečiu gėlynu - paprastai jo nelaistau, bet esant sausros sezonui tenka.
Todėl pasirenku pačią mažiausią išsklaidytą srovę ir laistau labai ilgai.
Tas pats galioja ir vazonams, jei augalus auginate durpių substrate.
Taisyklė „lėtai ir ilgai“ galioja ir vejos laistymui.
Vėją rekomenduojama laistyti ne kasdien po truputį, bet 2-3 kartus per savaitę - ilgai, lėtai ir gausiai.
Labai svarbu veją laistyti maža išsklaidyta srove, kad ši neužmirktų - tam naudoju „Gardena“ laistymo vartyklę.
Geriausia augalus laistyti anksti ryte, po saulės patekėjimo.
Jei ryte laistyti nepavyksta, tai galite padaryti ir vakare.
Svarbu augalų neperlaistyti.
Laistymas karštą saulėtą dieną yra blogiausias pasirinkimas.
Geriausias laikas laistyti augalus - ankstyvas rytas.
Kuo didesnis vazonas ir kuo daugiau jame žemės, tuo lėčiau iš jo išgaruoja drėgmė, tad ir laistyti tenka rečiau.
Pasirinkite tinkamą substratą.
Pavyzdžiui, durpės išdžiūsta itin greitai ir prisotinti jas drėgmės yra gana sunku.
Todėl rekomenduoju rinktis komposto ir keramzito mišinį.
Pagerinkite substratą įvairiais drėgmę sulaikančiais priedais, tokiais kaip vermikulitas ar įgėrio granulės.
Bendradarbiauju su „Gardena“, todėl esu išbandžiusi įvairius jų purkštukus - man patinka, kad greitai galiu pakeisti srovės skleidimo būdą.
Augalų mulčiavimas yra dar vienas sprendimas, padėsiantis rečiau imtis laistymo žarnos.
Tolygiai paskirstytas mulčias puikiai palaiko drėgmės balansą dirvoje.
Mulčiuoti galite įvairiomis priemonėmis nuo pušų žievės mulčio, paprasto šieno iki įdomesnių variantų, tokių kaip grikių mulčias (apie jį pasakojau čia).
Mulčiavimas apsaugo dirvą nuo perdžiūvimo.
Ir pabaigai noriu priminti, kad visur svarbiausia yra saikas, tad nepersistenkite su laistymu.
Jei laistote dažnai ir po truputį, išlepinate augalus - jie nebesivargina auginti gilesnio šaknyno.
5 laistymo klaidos, kurias tikriausiai darote
