Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai svarbu pasirūpinti ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Darbo aplinka gali turėti įtakos nėštumo eigai, todėl svarbu įvertinti galimą riziką ir imtis prevencinių priemonių. Valytojo darbas, ypač viešbučiuose ar kitose komercinėse patalpose, gali būti susijęs su tam tikra rizika nėštumo metu. Tai apima cheminių medžiagų poveikį, fizinį krūvį, infekcijas ir ergonominius pavojus.
Viena forumo dalyvė pasidalino patirtimi, kad net tvarkantis namuose ir stengiantis naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų, ją iškart pradeda graužti gerklę ir nosį, o kvapai, jos manymu, tikrai nėra gerai mažyliui. Ji taip pat paminėjo, kad naujas indų ploviklis išbėrė jai rankas. Kita nėščia moteris, dirbanti viešbutyje kambarių tvarkytoja užsienyje, išreiškė susirūpinimą dėl chemikalų poveikio jos vaisiui, teiraudamasi, ar tai labai kenkia.
Cheminių medžiagų poveikis ir prevencinės priemonės
Cheminių medžiagų poveikis nėštumo metu gali būti įvairus, priklausomai nuo medžiagos toksiškumo, koncentracijos ir poveikio trukmės. Kai kurios cheminės medžiagos gali sukelti apsigimimus, persileidimą ar kitas komplikacijas.
Viena forumo dalyvė teigė, kad įprasti buitiniai chemikalai nekenkia, nebent tie, kurie yra labai aštraus kvapo, pavyzdžiui, su chloru. Ji patarė, jei tokius tenka naudoti, prasiverti langą. Taip pat ji paminėjo, kad labai pavojingi yra insekticidai (cheminiai purškalai nuo vabzdžių), jei yra nuolatinis kontaktas, nes jie skatina apsigimimus. Nėštukėms taip pat pavojingi dažai sienoms, kuriuose yra švino arba gyvsidabrio. Jei tokius tenka naudoti, būtina praverti langą, o jei yra galimybė, išeiti iš patalpos, kol priemonė suveiks.
Norint sumažinti riziką, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:
- Naudokite saugias valymo priemones: Rinkitės ekologiškas, bekvapes valymo priemones, kurių sudėtyje nėra stiprių cheminių medžiagų.
- Vėdinimas: Dirbdami su valymo priemonėmis, užtikrinkite gerą patalpos vėdinimą, atidarykite langus ir duris.
- Apsauginės priemonės: Visada dėvėkite pirštines, o jei reikia - respiratorių ar kaukę, kad apsaugotumėte kvėpavimo takus. Kai kurie šaltiniai rekomenduoja naudoti kaukę, jei jūsų nemato, naudojant purškiklį ar valiklį su chloru.
- Venkite tiesioginio kontakto: Stenkitės, kad valymo priemonės nepatektų ant odos ar į akis.
- Pasitarkite su gydytoju: Jei turite kokių nors abejonių dėl valymo priemonių saugumo, pasitarkite su savo gydytoju.
Labai pavojingi yra insekticidai (cheminiai purškalai nuo vabzdžių), jei yra nuolatinis kontaktas, nes jie skatina apsigimimus. Taip pat nėštukėms pavojingi dažai sienoms, kuriuose yra švino arba gyvsidabrio. Jei norite perdažyti kambarį, rinkitės vandens pagrindu pagamintus dažus. Taip pat, manoma, kad reikėtų pranešti savo darbdaviui, kad laukiatės ir nerimaujate dėl chemikalų poveikio jūsų kūdikiui. Jis privalo į tai atsižvelgti.
Kai kurie valikliai, pavyzdžiui, orkaitės ir plytelių valymo priemonės, gali sukelti čiaudulį. Saugumo sumetimais, visada mūvėkite gumines pirštines ir stenkitės neįkvėpti garų. Uodus baidančios priemonės, kurių sudėtyje yra DEET (dietiltoluamidas), gali sudirginti odą. Pirmą nėštumo trimestrą venkite kontakto su šiuo chemikalu. Uodams atbaidyti rinkitės priemones su mažesne DEET koncentracija, tinklelį ar ekraną nuo uodų.
Naftaline esančios cheminės medžiagos gali sukelti galvos skausmą, svaigulį, pykinimą ir vėmimą. Jei kūdikis įsidėtų naftalino į burną, kiltų sunkių sveikatos sutrikimų. Jei turite vaikų iki trejų metų amžiaus, nenaudokite namuose naftalino.
Nagų lake esantis formaldehidas gali sudirginti odą. Dažai su švinu yra žalingi įsčiose besivystantiems kūdikiams. Jie gali sukelti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį, netgi negyvo vaisiaus gimimą. Kiek įmanoma, saugokitės švino. Jei laukiatės, nevalykite senų dažų, neleiskite to daryti ir vaikams.
Chemikalo bisfenolio A (BPA), esančio plastike, iš motinos organizmo gali patekti į įsčiose esantį vaisių. BPA gali sukelti vaikams elgesio sutrikimų, smegenų problemų.
Pelėsis ir jo šalinimas
Pelėsis namuose - itin nelaukiamas svečias. Namų lubas ir sienas įprastai papuošia (žinoma, neigiama prasme) juodasis pelėsis. Didelė patalpų drėgmė (nuo 60-75 proc. ir daugiau), kuri nespėja pasišalinti, todėl kaupiasi ir prišaukia pelėsį bei skatina jo kolonijų plitimą. Taigi, jei namuose džiovinate skalbinius, o vonios kambaryje nėra vėdinimo sistemos kaip ištraukimo ventiliatorius, laukite šio nemalonaus grybo atakų.
Pelėsio sporų mes įkvepiame arba galime jų suvalgyti su maistu. Daugelis žmonių yra jautrūs pelėsio išskiriamiems toksinams. Į juos organizmas gali reaguoti panašiai, kaip ir į kitus aplinkos alergenus (žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas ir pan.).
Pelėsio naikinimas naminėmis priemonėmis yra efektyvus, jei pelėsis nedaug išplitęs. Svarbiausia paslaptis šalinant pelėsį naminėmis priemonėmis - jo pažeistas vietas kruopščiai nuvalyti ir išdžiovinti. Jeigu abejojate, ar savaiarankiai visam laikui pavyks atsikratyti pelėsio, bijote sugadinti paviršius arba pelėsis apėmęs didelius plotus, rekomenduojama kreiptis į specializuotas įmones, kurios teikia pelėsio naikinimo paslaugą.
Actas (9 %) - natūralesnis variantas; užpurkškite, palikite 1 valandai ir nuvalykite. Naudokite šepetį arba dulkių siurblį su HEPA filtru, kad surinktumėte sporas. Trumpas, intensyvus vėdinimas kelis kartus per dieną taip pat padeda.
Fizinio krūvio valdymas ir ergonomika
Fizinis krūvis nėštumo metu turi būti ribojamas, ypač jei moteris jaučia diskomfortą ar turi sveikatos problemų. Svarbu vengti sunkių daiktų kėlimo, daryti pertraukas ir naudoti ergonomiškus valymo įrankius. Jei įmanoma, paprašykite, kad jums būtų paskirti lengvesni darbai.
Darbo sąlygų pritaikymas nėščiosioms
Darbo kodeksas numato, kad nėščioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Taip pat, nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims yra tvirtinami kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai.
Viena forumo dalyvė patarė pranešti savo darbdaviui, kad laukiatės ir nerimaujate dėl chemikalų poveikio jūsų kūdikiui. Ji teigė, kad darbdavys privalo į tai atsižvelgti.
Teisinė apsauga ir pagalba
Jei jaučiatės diskriminuojama ar patiriate spaudimą darbe dėl nėštumo, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ar kitas teisinės pagalbos organizacijas. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) taip pat gali suteikti konsultacijas ir pagalbą.
Vitaminai nėštumo metu
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Vitaminas C nėštumo metu
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje.
Vitaminas D nėštumo metu
Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką.
Vitaminas A nėštumo metu
Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
Vitaminas E nėštumo metu
Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
DHA nėštumo metu
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką.
Vitaminas K nėštumo metu
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Vitaminai prieš nėštumą - būtina folio rūgštis
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos.
Darbai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:
- Kelti, tampyti sunkius daiktus.
- Lipti ant įvairių paaukštinimų, kopėtėlių ir pan.
- Keisti, valyti katės kraiko dėžutę ar valyti kitų augintinių narvelius.
- Buityje naudoti lakias, labai stiprų poveikį turinčias buitinės chemijos priemones.
