Kai mama gimdymo namuose pirmą kartą keičia sauskelnes savo kūdikėliui ir atidžiau apžiūri jį nuogą, dažniausiai nustemba - o, varge, kokia nelygi jo odelė. Kažkokia raudona, marmurinė, o kartais - ir spuoguota. Naujagimio oda ypatinga. Tik po mėnesio ji bus kitokia - balta ir lygi.
Mamos turi žinoti, ką reiškia naujagimio odos ženklai, kad nedarytų taip, kaip viena aktyvi mamytė, kuri sugalvojo išspaudyti naujagimio veido „inkštirus“. Dabar mamos ją gali pamatyti savo akimis, o senesniais laikais naujagimius skubiai išmaudydavo ir mamoms įteikdavo švaručius. Dabar dar dorai neapšluostytas naujagimis guldomas mamai ant pilvo, ir galima savo akimis įsitikinti, koks patikimas kremas jį saugojo įsčiose. Neskubėkite panaikinti natūralios apsaugos! Varškės masė saugo ką tik gimusio kūdikio odą nuo bakterijų. Jos daugiausia būna kirkšnių raukšlėse, pažastyse, už ausų ir ant nugaros. Jei tik užgimęs naujagimis maudomas, šis apsauginis sluoksnis pašalinamas, ir odai greičiau pakenkia sausa aplinka ar drabužiai.
Naujagimio kakta, nosis, skruostai gali būti nusėti mažais baltais arba gelsvais spuogeliais, primenančiais manų kruopas. Tai ne pūliniai ar inkštirai (kaip įsivaizduoja mamos), o paprasčiausias odos riebalinėse liaukose susikaupęs sekretas.
Raudoniausi naujagimiai būna 1-2 parą po gimimo. Tačiau po 3-6 parų naujagimis pamažu pradeda balti, ir atėję aplankyti pirmieji svečiai jį pamatys švelniai rožinį. Paprastai miegantys vaikai atrodo blyškesni nei būdami aktyvūs.
Po gimimo 2-3 savaites naujagimio odelė būna sausa, šerpetojanti. Daugiausia sausų pleiskanėlių būna ant pilvo ir krūtinės. Išorinis epidermio sluoksnis dažniausiai pirmąją gyvenimo savaitę išsausėja ir po truputį nusilupa mažais ar dideliais gabaliukais, nelieka jokių sudirgimo ar uždegimo požymių. Pasirodo naujas lygios rausvos odos sluoksnis.
Marmurine oda vadinama tada, kai joje išryškėja poodinių kraujagyslių tinklas. Jis ryškesnis būna vaikutį pervystant, maudant, nes kraujotaka reaguoja į žemesnę temperatūrą. Neurologai nemėgsta „marmurinės“ odos, tačiau tik tada, kai oda marga būna vaikučiui jau gerokai ūgtelėjus.
Dažnai naujagimiai panašūs į mažus beždžioniukus - atrodo, kad plaukais apaugęs visas kūnelis, net nugara. Iš tikrųjų tai ne plaukai, o minkšti pūkeliai, kurie buvo padengę vaisiaus odą nuo 20 nėštumo savaitės, jie vadinami lanugo. Apie 33 nėštumo savaitę pūkeliai pradeda nykti, bet iki gimimo jų dar šiek tiek lieka - paprastai ant nugaros, pečių, ties mentėmis.
Gerai apžiūrėjusios naujagimio veidą, mamos tikrai pastebės vieną ar kelias tamsesnes vietas, tarsi mėlynes. Jų būna ant kaktos, akių vokų, net viršutinės lūpos. Dėmės išryškėja naujagimiui pravirkus, stenant ar godžiai traukiant krūtį. Kadangi naujagimių termoreguliacinė sistema dar nebrandi, vos pajutusi vėsesnį orą, rengiant ar prieš maudymą, oda gali pradėti mėlynuoti. Paprastai mėlynuoja pirštukai ir zona apie lūpas. Vaikučiui augant, termoreguliacinė sistema stiprėja, ir mėlynavimai baigiasi.
Ant naujagimio kaktos, antakių, smilkinių, užausių, galvos gali būti riebių gelsvų pleiskanų luoba - seborėjinis dermatitas. Pleiskanotas vietas reikia tepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, o kai pleiskanos atmirksta, jas galima švelniai nuvalyti vatos gabaliuku. Pleiskanų nelupinėkite, nes tai pavojinga, kadangi į žaizdeles gali patekti infekcija.
„Gandro žnybis“ - tai kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, o „Angelo bučinys“ - kaktoje ar ant akių vokų. Kūdikiui augant, šie dariniai nyksta. Norma, kad gandro žnybis ar angelo bučinys išnyksta iki 4 metų, jei ne - galima koreguoti kosmetiškai. Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais.
Mažylis gali turėti hemangiomą - tai gerybinis kraujagyslių navikas, dažniausiai aptinkamas ant veido, galvos. Jų turėdami gimsta 2-3 proc. naujagimių. Dažniausiai hemangiomos po gimimo gali visiškai nesimatyti, ji išryškėja per 6 savaites.
Kartais ženklai ant odos rodo infekciją. Mamas klaidina tai, kad naujagimių infekcijas ne visada lydi temperatūra. Reikia stebėti, kaip auga mažylio svoris, kaip jis valgo ir miega, kokios jo išmatos, kaip gyja bamba, kaip atrodo vietos apie nagučius. Pūlinukai paprastai būna jau įsisenėjusios infekcijos požymis.
Naujagimių oda tokia plona, kad iššusti gali per kelias valandas. Įvairių studijų duomenimis, 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Ypač greitai šunta neišnešiotų naujagimių odelė, nes turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama.
Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas), kuris trunka 4-6 savaites. Išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Kliniškai iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Labai svarbu užkirsti kelią iššutimams, o jei jau atsirado, - aktyviai gydyti, nes jie plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Mažai kur apie tai rašoma, bet iššutimai vaikučiui sukelia didžiulį skausmą. Odelės priežiūrai naudokite specialias priemones su cinko oksidu, skirtas iššutimų profilaktikai ir gydymui. Svarbiausia odelę patepti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Atidžiai apžiūrėkite ne tik vystyklų sritį, bet ir pažastis, kakliuko raukšles.
Dauguma naujagimio odos pakitimų praeina savaime ir gydyti nereikia. Tiesiog rūpinkitės, kad odelė nuolatos būtų švari, kad mažylis nebraižytų veido nagučiais. Į pediatrą reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda bėrimų su šašeliais, pūslelių, pūlinukų, ilgai negyjančių iššutimų.
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
- Toksinė eritema: Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu. Delnai ir padai nepažeidžiami.
- Baltieji spuogai (milija): Balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
- Naujagimių spuogai (naujagimių acne): Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti spuogų, kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažniausi odos pakitimai
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai.
Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Kūdikių spuogai: kaip jie atrodo, kas juos sukelia ir kaip juos gydyti
Infekcinės ligos ir bėrimai
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai. Vėjaraupiai kelia pavojų nėščiosioms.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją. Tymai dažnai sukelia komplikacijas.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes). Medikė pastebėjo, kad po kiekvieno pranešimo spaudoje apie vaiką, susirgusį meningokokine infekcija, akivaizdžiai padaugėja tėvų, kurie į vaikų ligoninės priėmimo skyrių skuba vežti vaikus vos su vienu atsiradusiu spuogeliu manydami, kad tai - meningokoko požymis. „Vaikiškų ligų, kurių vienas iš simptomų yra bėrimas, daugybė. Tačiau svarbiausia iš tiesų yra ne tai, o pati ligos pradžia, bendra vaiko savijauta“, - sakė gydytoja ir pridūrė, kad jei meningokoko atveju atsiranda bėrimai, išgelbėti vaiko gyvybę paprastai jau būna per vėlu. Gydytoja patarė kiekvienu atveju atkreipti dėmesį į vaiko savijautą, žiūrėti kaip jis elgiasi, pamatuoti temperatūrą. „Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtinai kreipkitės į gydytoją“, - patarė medikė. Ji taip pat išskyrė dar vieną bakterinių infekcijų simptomą - dažną pulsą. „Jei prie aukštos temperatūros vaiko pulsas yra padažnėjęs ir nerimsta net jai nukritus, gali būti, kad jūsų vaikui - meningokokinė arba kita rimta bakterinė infekcija dėl kurios verto kreiptis į medikus“, - sakė ji. Nuo meningokoko, pasak medikės, apsisaugoti galima ne tik vakcinomis, bet ir kasdieniniais įpročiais. Nepamirškite dažnai vėdinti patalpas, kuriose būnate, dezinfekuokite jas, atsiribokite nuo kostinčių ir sergančių žmonių, venkite kolektyvinių susiėjimų bei žmonių susibūrimo vietų - kavinių ar prekybos centrų.
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Kitos ligos, kurių metu gali pasireikšti bėrimai:
- Enterovirusinė infekcija: Šios infekcijos tik iš bėrimo nenustatysi. Paprastai nerimą kelia tokie požymiai kaip ryklės paraudimas, atsiradusios pūslelės burnoje. Išskirtinis šios ligos simptomas - išberti padai ir delnai. Taip pat gali skaudėti galvą, pilvą. Liga gydoma simptominėmis priemonėmis, nuskausminamaisiais preparatais.
Kūdikių galvos odos bėrimas
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros.
Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi. Galimos priežastys - riebalinių liaukų hiperaktyvumas (reagavimas į motinos hormonus), atopinis dermatitas, grybelinė infekcija, kontaktinis dermatitas, prakaitavimas. Liga paprastai praeina savaime per kelis mėnesius.
Kaip elgtis? Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi ir švelniai įmasažuoti, vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu. Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu. Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, būtina gydytojo apžiūra.
Kada kreiptis į gydytoją? Jei bėrimai plinta už galvos ribų, oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis, kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega, bėrimai nepraeina per kelias savaites, įtariama alergija ar grybelinė infekcija.
Vaiko pilvo ir nugaros išbėrimas
Alerginių vaikų odos pokyčių atsiranda įvairiose kūno vietose. Kūdikių pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Šiose kūno vietose užsikimšusios prakaito liaukos dažniausiai sukelia odos pokyčių.
Populiariajam tridieniui būdingas rausvas išbėrimas ant kūdikio pilvo ir šlaunų. Raudonukė pasireiškia raudonomis dėmėmis, tačiau ligai progresuojant alergija leidžiasi į apačią, bėrimų atsiranda ant kūdikio pilvuko ir kojų. Skarlatina pasireiškia raudonomis papulėmis, kurios pirmoje ligos stadijoje pasirodo ant dilbių, kirkšnių ir kaklo. Delnų, pėdų ir burnos ertmės ligos atveju ant minėtų kūno dalių atsiranda raudonų dėmių.
Kai nėra kitų bendrų požymių, vaiko šašelius ant pilvo ir nugaros pakanka iš pradžių tik stebėti. Jeigu pakitimai neišnyksta ir atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, negalavimas, kosulys, būtina kreiptis į gydytoją.
Alergija ant vaiko pilvo
Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.
Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:
- Karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais.
- Glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo.
- Vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno.
- Pomidorai.
- Salierai.
- Riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.
Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai. Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginei reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai.
