Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindimas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant.
Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Ne veltui lietuvių kalboje žodis "junkyti" turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę.
Staigus nujunkymas: populiarus, bet ne visada tinkamas būdas
Kai mano pirmagimis sulaukė vienerių, jaučiausi pavargusi nuo naktinių žindymų ir labai norėjau pagaliau išsimiegoti. Nusprendžiau, kad jau laikas baigti naktinius žindymus ir pasinaudojau vieninteliu tuo metu mano žinotu nujunkymo būdu - tiesiog nebedaviau krūties. Trečiąją verkimo naktį nebeištvėriau ir paėmiau klykiantį vaiką iš vyro, kuris tas tris naktis jį sūpavo, rankų ir nustebau, kai mažylis nutilo ir net nepaprašęs krūties užmigo mano glėbyje. Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaiką riktinti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties.
Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus.
Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūtis nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Kaip pakeisti staigų nujunkymą?
Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaiką, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai.
Metodai, padedantys palaipsniui atjunkyti vaiką:
- Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti.
- Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo.
- Stebėkite vaiko reakciją.
- Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
- Tėčio įtraukimas.
- Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties.
- Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį.
- Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties.
- Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
- Atlygis žaislais ar pramogom.
- Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręs ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Kada gali prireikti ištraukinėti pieną?
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Mamos pienas - pagrindinis ir nepakeičiamas kūdikių iki 12 mėn. maistas. Natūralu, kad mama su kūdikiu negali būti 24 val. per parą, todėl kartais mažylį tenka trumpam palikti su artimaisiais. Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas tą padaryti - naudoti pientraukį - pagrindinį mamos pagalbininką, kai reikia sukaupti pieno atsargų.
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iškart po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo. Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Jo kiekis yra nedidelis.
Jei laikinai negalite žindyti, traukite pieną ne mažiau kaip 8 kartus per parą, kad palaikytumėte reikiamą laktacijos intensyvumą. Šitą dažnį bent kas 2-3 val. Taip pat labai svarbu traukti ir naktį, nedaryti ilgų tarpų, nes būtent naktį geriausiai išskiriamas hormonas prolaktinas, kuris ir yra atsakingas už pieno kiekį. Ir, aišku, svarbu pasirūpinti tinkama įranga pieno traukimui. Vienoms geriausiai sekasi tik rankomis, kitoms - visiškai nesvarbu kuo, bėga lengvai su visais pientraukiais. O dar kitoms bus reikalingas geras, galingas pientraukis, kuris vienu metu traukia dvi krūtis ir taip ne tik laiko prasme sutaupo mama poilsiui skirtą laiką, bet ir stipriau skatina pieno gamybą.
Mamos pieno kokybė ir svarba
Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis. Nuo 4-6 mėn. Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai (bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsilieja kūdikio savijautai. Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną. Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno, mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Mamos pienas prieš adaptuotus mišinius
„Dažnai mamos galvoja, kad jei nesigaus žindyti, tai iškart kūdikis valgys mišinuką. Dažnas specialistas taip pat, esant žindymo sunkumams ar mažam kūdikio svorio prieaugiui, pirmiausia siūlo pakeisti žindymą ar papildomai primaitinti mišinuku. Apie maitinimą nutrauktu pienu Instagram Live kalbėjosi tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė ir dula, sertifikuota laktacijos specialistė bei tėvystės prenumeratos MYLU Tėvai lektorė Eglė Gurčinė. Kai tik atsiranda kokių sunkumų su žindymu, dauguma aplinkinių, net ir medikų, iškart siūlo primaitinti adaptuotu pieno mišiniu. Visi lyg ir pamiršta, kad mama gi gali nusitraukti ir papildomai duoti savo pieno! Nors kai į natūralų žindymo procesą nuo pat pirmų akimirkų įveliame į buteliukus, čiulptukus bei mišinį, išlipti iš užburto rato su laiku darosi vis sudėtingiau. „Kiekvienai mamai svarbu suprasti, kad jos situacija yra unikali ir ieškoti būtent jai ir jos vaikeliui geriausiai tiksiančių sprendimų. Nesiremkite ir nesivadovaukite draugių ar įvairių forumų patirtimis. Geriau jau visada pasitarkite su šios srities specialistu ir atraskite sau tinkamiausią būdą. Net jei tai ir nebus žindymas krūtimi,“ - pastebi M. „Išties pasitaiko daug įvairių situacijų ir jos labai skirtingos. Ir tikrai kartais vienintelė išeitis duoti vaikui mamos pieno yra jį nusitraukiant ir maitinant buteliuku. Ne, dažnai yra tokių situacijų, apie kurias mes nežinome ir net negalime įsivaizduoti: pavyzdžiui, būna burnos ar žandikaulio patologijos, kurios neleidžia mažyliui taisyklingai žįsti. Tokiais atvejais nelieka kitos išeities kaip maitinti buteliuku. Tikrai galima ir įmanoma maitinti vaiką tik nutrauktu pienu, tik svarbu žinoti, kaip tą daryti teisingai, kaip dažnai traukti ir pan., kad pieno gamyba nemažėtų. Man labiausiai visada norisi kitų mamų palaikymo, pakantumo, empatijos viena kitai - ne teisti, kodėl gi tu nežindai, bet palaikyti, padrąsinti, jei reikia - suteikti informacijos ar pasiūlyti pasitarti su specialistu. Dažnai nusitraukinėjančios pieną mamos iš tikrųjų dirba daug sudėtingesnį darbą - daug laiko atimta pats nusitraukinėjimas, ypač vargina naktį, o kur dar buteliukų, pientraukio plovimas, sterilizavimas,“ - pasakoja E. Laktacijos specialistė Eglė Gurčinė išskiria, jog vienas pagrindinių privalumų yra tas, kad esant reikalui, lengvai pamaitinti vaikelį galės ir kažkas kitas, ne tik mama. Kaip papildomas prie žindymo, šis būdas labiausiai pasiteisina, kai, pavyzdžiui, vaikelis gimsta anksčiau laiko, mažo svorio, vangesnis ar silpnesnis ir žįsti jam pačiam dar sudėtinga. Jei dėl kažkokių vaikelio sveikatos problemų maitinama tik nutrauktu pienu, tai mažylis gauna visas būtinas medžiagas, reikalingas augimui ir sveikimui.
Motinos pieno ištraukimas ir laikymas – serija apie maitinimą krūtimi
Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų. Taip yra todėl, kad motinos piene yra įvairių medžiagų (pvz.: vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių ir faktorių, antikūnių, fermentų, augimą reguliuojančių faktorių), kurių neįmanoma pakeisti sintetinėmis. Taip pat motinos pienas yra kintantis - jis kinta vieno maitinimo metu, kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir kūdikio poreikių. Jis gaminamas realiu laiku ir kūdikis yra pagrindinis poreikių diktatorius. Motinos pienas gaminasi alveolėse - į vynuogių kekes panašiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenų pagalba alveolės suspaudžiamos ir pienas patenka į pieno latakus, kurie atitinka „greitkelius“. Kai kūdikis žinda, alveolės susitraukinėja ir pienas „greitkeliais“ atbėga kūdikiui į burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos žindymo efektyvumui. Tai lemia tik alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys. Moterys, turinčios nedideles krūtis, gali pagaminti tiek pat pieno kaip ir moterys, turinčios dideles krūtis. Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kuriose atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles pradėti pieno gamybą, o oksitocinas lemia raumenų, esančių aplink alveoles, susitraukimą ir pieno patekimą į pieno latakus. Kai pienas yra atpalaiduojamas iš alveolių, tai yra vadinama pieno tekėjimo refleksu. Kartais tiesiog užtenka pasižiūrėti į savo kūdikį ar jo nuotrauką ir pagalvoti, kaip stipriai jį mylite. Kai jau kurį laiką maitinsite mažylį, pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti dėl daugelio priežasčių, net ir tiesiog išgirdus kaip kūdikis verkia arba pradėjus galvoti apie savo kūdikį. Taip pat pienas pradės gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nebus šalia.
Žindymo pradžiamokslis: kaip gaminasi pienas, taisyklingas krūties padavimas ir žindymo trukmė. Žindymo pradžioje tenka žindyti dažnai ir ilgai, todėl būtina pasirinkti patogią žindymo padėtį. Daugybę amžių įvairių šalių aristokratės, net ir Lietuvos poniutės, galbūt saugodamos savo kūno formas ir savijautą, o gal paprasčiausiai todėl, kad taip buvo įprasta, niekada pačios nežindydavo vaikų. Ne viena šiandieninė močiutė taip pat galėtų papasakoti, kaip jai ar kaimynei pritrūkus pieno į pagalbą skubėdavo kita neseniai mažylio susilaukusi motina. O štai ką pasakoja apie tuos laikus, kai gimdymo namuose naujagimius laikydavo atskirai nuo mamų, gydytojas K.Vitkauskas: „Mamoms būdavo išdalijami ligoninės indeliai ir liepiama į juos išmelžti iš krūtų po žindymo likusį pieną - kad krūtyse gamintųsi daugiau pieno ir kad dėl jo sąstovio nekiltų krūtų uždegimas. Taigi motinos pieno donorystė nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu, bent Lietuvoje, ne itin populiarus. „Visų homo sapiens biologinės rūšies individų pienas gaminamas pagal tą patį genetinį kodą, taigi visų moterų pienas yra labai panašus ir iš esmės tinka visiems kūdikiams. „Laukinių“ gentyse, jeigu kūdikis netenka motinos, jį imasi žindyti kitos genties moterys ir mažylis išgyvena. Žmonija jau seniai pastebėjo, kad maitinti kūdikius gyvulių pienu labai rizikinga. XIX a. pabaigoje, ištyrus moters ir karvės pieno sudėtis, pirmiausiai buvo atrasti dideli dviejų maistinių medžiagų grupių - baltymų ir angliavandenių - kiekybiniai skirtumai. Karvės piene yra keturis kartus daugiau baltymų ir pusantro karto mažiau angliavandenių. Imtasi karvės pieną pritaikyti kūdikių maitinimui, jį sumaišant su vandeniu (taip praskiedžiant baltymus) ir pridedant trūkstamo cukraus (angliavandenių). Mokslo ir technologijų pažanga atskleidė ir vis daugiau abiejų rūšių pieno kokybinių skirtumų bei įgalino mišinėlius tobulinti įvairiais priedais. Tačiau ir dabartiniai garsiausių firmų komerciniai gaminiai neišsprendžia visų su dirbtiniu kūdikių maitinimu susijusių sunkumų. Kitos moters pieną, o ne mišinuką PSO rekomenduoja rinktis ir per anksti gimusiems kūdikiams maitinti. Kūdikiui naudingiau, nors ir kitos, tačiau vis tiek moters pienas - pačios gamtos moterų vaikams maitinti sukurtas ir per tūkstantmečius ištobulintas maistas.
„TIKRAS pagimdžiusių (net ir atliekant cezario pjūvį) moterų negalėjimas žindyti pasitaiko TIKRAI labai retai, - sako K.Vitkauskas. - Žindyti neįmanoma, jeigu abi krūtys amputuotos. Žindyti neturėtų moterys, gydomos citostatikais (ląstelių dauginimąsi stabdančiais vaistais), nešiojančios kraujyje žmogaus T-limfocitinį virusą ar AIDS sukėlėją, sergančios aktyvia plaučių tuberkulioze (tačiau kūdikiui galima duoti steriliai elektriniu pientraukiu ištrauktą jos pieną), turinčios aktyvų paprastosios pūslelinės (Herpes simplex) išbėrimą ant spenelio ar šalia (galima žindyti iš kitos krūties) ir jeigu krūties pūlinys atsiveria į pieno latakų sistemą (galima žindyti iš sveikosios krūties). Beje, pats žindymas, kaip veiksmas, kūdikiui yra svarbus ne mažiau negu motinos (ar kitos moters) pienas. Žindymas naudingas ir motinos sveikatai: saugo nuo pogimdyminės depresijos, naujo nėštumo, krūtų vėžio, osteoporozės ir t. Jeigu jau nusprendžiame savo mažylį maitinti kitos moters pienu, koks jis turi būti? Gerai, jeigu mamos donorės šios laktacijos stažas apytiksliai lygus maitinamo kūdikio amžiui. Ypač skiriasi naujagimiui reikalingo priešpienio ir „subrendusio“ pieno (nuo maždaug dviejų savaičių po gimdymo) sudėtis. Rizikuojame? Daugumą mamų nuo donorinio pieno paieškų labiausiai atgraso mintis, kad per šį pieną vaikas gali užsikrėsti įvairiomis ligomis. „Jų sukėlėjų į moters pieną gali pakliūti iš kraujo (ligų sukėlėjai, toksinės medžiagos : alkoholis, nikotinas, narkotikai, cheminiai teršalai, vaistai), toliau - iš pieno latakų, jeigu į juos atsiveria krūties pūlinys, dar - nuo nešvarios arba nesveikos spenelių ir krūtų odos, nuo nešvarių rankų, pientraukių, indų… Visa tai išsiaiškinti būtų galima apklausus donorę ir ištyrus jos sveikatą, pieną, taip pat įvertinus namų higieną. Be to, Lietuvoje žindymą skatinantis gydytojas sako, kad, be ligų rizikos, yra ir kitokių svetimo pieno minusų: „Laktuojančiose moters krūtyse pienas nėra visas vienodas. Žindant arba ištraukiant pieną rankomis ar pientraukiu, pirmiausia iš krūties bėga „pradinis“ pienas, kuris skirtas kūdikiui privilioti ir pagirdyti. Donorinis pienas gali būti per liesas, jeigu moteriai pavyksta ištraukti tik pradinį pieną. Per skystam pienui greitai tekant žarnynu, spėjama įsisavinti tik dalį per gausiai jame esančios laktozės (pieno cukraus), kuriai šilumoje rūgstant išsiskiria dujos. Pienas gali būti kūdikiui ir per riebus, jeigu donorė jam tiekia tik po savojo kūdikio žindymo išmelžtą „galinį“ pieną. Jame riebalų koncentracija kelis kartus didesnė negu „pradiniame“ piene. Šaldiklyje ilgai laikytas, riebusis pienas atitirpintas gali būti kartokas. Be to, pasterizuotas ir paverstas ledu ilgai laikytas pienas (namų sąlygomis šaldiklyje motinos pieną galima laikyti tris mėnesius) netenka beveik viso imunitetą stiprinančio ir nuo infekcijų saugančio užtaiso (suyra imunoglobulinai, žūsta ląstelės) - tampa tik beveik pusiau konservuotu maistu. Kalbantis šia tema, viena kūdikio savo pienu negalinti maitinti mama prisipažino, kad gal ir svarstytų maitinti mažylį donoriniu pienu, tačiau tikrai neleistų kitai moteriai jo žindyti: „Juk tai taip intymu ir asmeniška. Kai kuriose šalyse - Didžiojoje Britanijoje, JAV, Venesueloje, net Estijoje yra tam tikri motinos pieno bankai, veikiantys donorystės principu, todėl yra nemokami. Donorėmis norinčios būti motinos pirmiausia ištiriamos (dėl ligų), taip pat ištiriamas ir pieno mėginys. Tačiau apie pieno banką Lietuvoje gydytojas K.Vitkauskas yra skeptiškos nuomonės: „Dabar kartu ar bent netoli gyvenančią žindyvę tikriausiai nebūtų lengva rasti. Be to, civilizuotose šalyse leisti kūdikį glausti prie svetimos moters krūties yra nepopuliaru. Kai prieš keletą metų stažavausi Anglijos ir Škotijos vadinamosiose kūdikiui draugiškose ligoninėse, mačiau tokius „bankelius“ - iš motinų surinkto perteklinio pieno buteliukų ir maišelių prikrautus šaldytuvus. Dauguma jų taip ir likdavo nepanaudoti. Daug vertingesnis yra pačios gamtos sukurtas natūralus naujagimių ir kūdikių maitinimas - žindymas.
