Stasys Liupkevičius - tai vardas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos muzikos istorija. Jo gyvenimas, kupinas kūrybos, meilės ir neblėstančio optimizmo, įkvepia ne vieną kartą. Nuo pat ankstyvos vaikystės iki brandžių metų, S. Liupkevičiaus muzika džiugina klausytojus, o jo asmenybė žavi savo nuoširdumu ir talentu. Šiame straipsnyje pasinersime į legendinio muzikanto biografiją, jo muzikinį kelią, asmeninį gyvenimą ir palikimą, kuris gyvuos per kartas.

Ankstyvasis gyvenimas ir muzikos įtaka

Stasys Liupkevičius gimė 1940 m. balandžio 19 d. Šėtoje, Kėdainių rajone. Gimęs mokytojų šeimoje, jis nuo pat mažens buvo apsuptas muzikos. Jo tėvas buvo kalvis, o mama ir seserys garsėjo gražiais balsais. Muzika tapo neatsiejama Stasio gyvenimo dalimi, o pirmą kartą armoniką jis į rankas paėmė vos ketverių metų. Jau vaikystėje jis aktyviai dalyvavo visuose mokyklos renginiuose, kur demonstravo savo muzikinį talentą.

Paklaustas apie gimtinės įtaką savo kūrybai, S. Liupkevičius prisimena ypatingą ryšį su gamta: „Tikrai esu gimęs griovyje (bombarduojant miestelį) ne tik prie laukinės obels, bet ir prie upės, vardu Obelis, kuri teka per mano gimtąją Šėtą.“ Jis su šiluma prisimena, kaip su tėvu sodino obelų sodą. Pirmoji jo birbynė, pagaminta 1957 m., taip pat buvo iš obels medienos. Nenuostabu, kad obelų žydėjimas kiekvieną pavasarį jam tampa neblėstančiu įkvėpimo šaltiniu.

S. Liupkevičiaus žmona Janina Liupkevičienė prisimena jo kilmę iš Juodupio vienkiemio, kur augo didelė Petro ir Damutės Ptašninkų šeima. Ji visuomet didžiuojasi savo kilme, nes ten įgijo dvasios šviesą ir išmoko gyventi atvira širdimi.

Muzikinė karjera ir ansamblis „Armonika“

Muzikinį kelią Stasys Liupkevičius pradėjo 1954-1958 m., mokydamasis Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kompozicijos klasėje. Vėliau, studijuodamas Juozo Gruodžio konservatorijoje, jis dainavo Kauno muzikiniame teatre, grojo ir dainavo dainų bei šokių ansambliuose „Nemunas“ ir „Medicinos darbuotojų“. S. Liupkevičius taip pat yra baigęs Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo specialybę, o studijų metais pradėjo įrašinėti dainas su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru.

1959 m. S. Liupkevičius sukūrė pirmuosius estradinius kūrinius: „Parašyk tu man paprastą laišką“ (ž. Vl. Mozuriūno) ir „Tu niekados gal neateisi“ (ž. Ed. Mieželaičio).

Didžiausią šlovę S. Liupkevičiui atnešė darbas su legendiniu ansambliu „Armonika“. Nors ansamblį 1969 m. įkūrė Vytautas Juozapaitis, 1979 m. Stasys Liupkevičius perėmė vadovo vairą ir tapo neatsiejama „Armonikos“ siela. Su ansambliu jis apkeliavo visą Lietuvą ir daugybę pasaulio šalių, įskaitant JAV, įvairias Europos šalis ir Australiją.

Anot S. Liupkevičiaus, ansamblis „Armonika“ buvo svarbus ir Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“, kurią prisimena vyresnioji karta. „Armonikoje“ netrūko nieko: nei pokštų, nei humoro, nei dainų, nei kupletų, nei nuostabių vedėjų. Ansamblio sėkmė slypėjo ne tik nuoširdume, bet ir gebėjime sukurti ypatingą atmosferą. „Keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę šalių. Įdomu tai, kad tos dainos, kurias pamilo Lietuva, patikdavo ir užsieniečiams“, - prisimena S. Liupkevičius.

Kūrybinis bendradarbiavimas ir asmeninis gyvenimas

1963 m. Stasys Liupkevičius sukūrė šeimą su choreografe ir vokalo pedagoge Irena Kudabaite. Šeimoje užaugo du vaikai: sūnus Artūras (g. 1965 m.) ir duktė Ingrida (g. 1968 m.).

Šiuo metu S. Liupkevičius interviu dalija retai. 81-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramiu gyvenimu Kupiškyje. Čia jį atviliojo eiles kurianti Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos, bet ir širdies drauge. S. Liupkevičius nenustoja kurti - savo naujausias dainas jis kelia į „YouTube“ platformą.

„Taigi, neturiu kuo skųstis, Kupiškyje turiu, kas mane palaiko, kas gražių tekstų parašo“, - džiaugiasi S. Liupkevičius. Jis mielai dalijasi patirtimi, kad sulaukia daug gražių žinučių ir komentarų, o draugysčių užmezgė ir su žmonėmis iš užsienio, su kuriais mielai susirašinėja.

S. Liupkevičius ir I. Gildutytė-Navikienė sudaro puikų kūrybinį duetą: Irena kuria eiles, o Stasys joms suteikia muzikinę formą. Irena pasakoja, kad be gamtos, S. Liupkevičius mėgsta žiūrėti sporto varžybas, skaityti, o armonika - jo kasdienis palydovas. Jis mielai groja vos pajutęs įkvėpimą.

Daug dainų S. Liupkevičiaus repertuare sukurta pagal jo buvusios žmonos Janinos Liupkevičienės tekstus. Ji prisimena, kad ilgą laiką gimnazijoje skambėjo pagal jos tekstą sukurtas himnas. Stasys skatina ją rašyti naujas eiles, o pats kuria muziką. Taip pat jis yra sukūręs dainų pagal žinomų poetų, tokių kaip Mikalojus Novikas, eiles.

Prieš porą dešimtmečių eteryje S. Liupkevičius dažnai pasirodydavo su dukromis Audra ir Ugne. Abi jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu. Nors dukros pamėgo muziką, jos pasirinko medicinos kelią.

Pedagoginė veikla

Nuo 1998 m. iki 2005 m., kai išėjo į pensiją, S. Liupkevičius dirbo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos koledže. Dar būdamas konservatorijos studentas, jis buvo pakviestas dėstyti teorines disciplinas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1982 m. jis buvo paskirtas Vilniaus kultūros mokyklos direktoriumi, o 1985 m. perėjo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos direktoriaus pareigas, kurias ėjo iki 1988 m. Tais pačiais metais, sujungus Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą su Vilniaus kultūros mokykla, buvo įkurta Vilniaus konservatorija, kurios direktoriumi S. Liupkevičius buvo paskirtas iki 1998 m.

Įvertinimas ir atmintis

Stasys Liupkevičius yra apdovanotas daugybe svarbių ženklų ir medalių, tarp kurių: TSRS aukštojo ir spec. viduriniojo mokymo ministerijos ženklas „Už pasiekimus vidurinio specialiojo mokymo srityje“ (1984), „Lietuvos TSR liaudies švietimo pirmūno“ ženklas (1985), „Kultūrinio šefavimo karinėms pajėgoms žymūno“ ženklas (1986), „Lietuvos TSR kultūros žymūno“ ženklas (1984), Lenkijos-TSRS draugystės draugijos auksinis Garbės ženklas (1977), „Darbo veterano“ medalis (1988), LATGA’S aukso ženklas (2010).

Šiandien ant scenos S. Liupkevičių galima pamatyti rečiau, tačiau jo dainos gyvuoja gerbėjų širdyse. LRT archyvai saugo koncertų ir interviu įrašus, liudijančius apie jo neįkainojamą indėlį į Lietuvos muziką. Jo kūryba perduodama iš kartos į kartą.

Paklaustas, ar muzika yra jo ilgaamžiškumo paslaptis, garsus muzikas susimąsto: „Turbūt!“ Jis pabrėžia, kad svarbiausia - namuose turėti juoko, optimizmo ir geros nuotaikos.

Žinomiausios Stasio Liupkevičiaus dainos

tags: #stasys #liupkevicius #gimimo #metai

• Kaip išsirinkti dviratį vaikui
• Stebuklai vaikams
• Kaip lavinti kognityvines funkcijas
• Raktikaulių lūžiai kūdikiams ir vaikams
• Istorija: Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas