Kiaulytė, dar vadinama epideminiu parotitu, yra ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas seilių, o kartais ir kitų liaukų, uždegimas.

Šią ligą sukelia Paramyxoviridae šeimai priklausantis parotito virusas. Virusas lengvai plinta nuo žmogaus prie žmogaus oro lašeliniu būdu - kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar kalba, į aplinką paskleisdamas virusu užkrėstus seilių lašelius. Infekcija taip pat gali plisti netiesiogiai, pavyzdžiui, per bendrus indus ar nešvarias rankas. Rizikos veiksnius sudaro neskiepijimas, buvimas uždarose patalpose, masinių susibūrimų vietose, kontaktas su sergančiais asmenimis, ypač vaikais.

Kiaulytės virusas daugiausia pažeidžia seilių liaukas, ypač esančias šalia ausų (paausines liaukas). Tačiau virusas gali paveikti ir kitas liaukas, tokias kaip kasos, sėklidžių, pieno liaukos, bei centrinę nervų sistemą, sukeldamas įvairius uždegimus.

Kiaulytės simptomai ir eiga

Inkubacinis ligos periodas, t. y. laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasireiškimo, trunka vidutiniškai 11-23 dienas, kartais gali siekti iki 25 dienų.

Liga dažniausiai prasideda bendru negalavimu, galvos skausmu, miego sutrikimu. Po 1-2 dienų staiga pakyla temperatūra iki 38-39°C. Pagrindinis ir labiausiai atpažįstamas kiaulytės simptomas yra paausinių seilių liaukų patinimas ir skausmas. Patinimas dažniausiai prasideda vienoje pusėje, o po poros dienų gali išplisti ir į kitą pusę. Oda virš patinimo tampa įtempta, bet neparausta. Dėl liaukų patinimo kramtymas ir rijimas tampa skausmingi, gali atsirasti sausumo jausmas burnoje, skausmas ausyse, kakle ar dantyse.

Kai kuriais atvejais virusas gali pažeisti ir kitas liaukas:

• Kasos uždegimas (pankreatitas): Pasireiškia karščiavimu, stipriais juosiančio pobūdžio pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu.
• Sėklidžių uždegimas (orchitas): Dažniau pasitaiko vyresniems berniukams ir vyrams. Simptomai pasireiškia pirmosios ligos savaitės pabaigoje: pradeda skaudėti vieną ar abi sėklides, jos patinsta, kapšelio oda būna paraudusi ir įtempta. Tai gali sukelti nevaisingumo riziką.
• Pieno liaukų uždegimas (mastitas): Krūtyje jaučiamas standus, skausmingas sukietėjimas, pakyla temperatūra.
• Centrinės nervų sistemos pažeidimas: Gali pasireikšti galvos smegenų dangalo uždegimu (meningitu) arba smegenų uždegimu (encefalitu). Meningitas dažniausiai pasireiškia 3-7 dieną nuo susirgimo pradžios: pakyla temperatūra, prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, išryškėja sprando raumenų įtempimas. Encefalitas yra retesnė, bet pavojingesnė komplikacija.

Diagnostika

Dažniausiai kiaulytės diagnozei pakanka klinikinio įvertinimo - gydytojas nustato ligos požymius, atsižvelgdamas į liaukų patinimą, karščiavimą ir kitus simptomus, bei išsiaiškina galimą kontaktą su sergančiu asmeniu.

Siekiant patvirtinti diagnozę, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai:

• Kraujo tyrimas: Nustatomi uždegimą rodantys pakitimai.
• Alfa amilazės kiekio nustatymas kraujyje ir šlapime: Atliekama įtarus kasos pažeidimą.
• Smegenų skysčio (likvoro) tyrimas: Atliekamas įtarus centrinės nervų sistemos pažeidimą.
• Serologiniai tyrimai: Kraujyje nustatomi prieš virusą pasigaminę antikūnai arba pats virusas išskiriamas iš kraujo, seilių, likvoro (pastarieji metodai netinka ankstyvai diagnostikai).

Gydymas

Kadangi kiaulytę sukelia virusas, specifinio antivirusinio gydymo nėra. Gydymas yra simptominis ir skirtas palengvinti ligos eigą bei sumažinti nemalonius simptomus.

• Poilsis ir ramybė: Svarbu užtikrinti pakankamą poilsį, rekomenduojama gulėti apie 10 dienų, kad ligos sukėlėjas neplistų po organizmą.
• Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo: Karščiavimui ir skausmui malšinti vartojami vaistai, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Ibuprofenas (pvz., Ibustar®) greitai ir ilgam laikui nuslopina karščiavimą, malšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Dozavimas priklauso nuo vaiko amžiaus ar svorio.
• Skysčiai: Ligos metu burnos gleivinė labai džiūsta, todėl būtina gerti daug skysčių, ypač vandens.
• Mityba: Kadangi kramtymas ir rijimas kelia diskomfortą, rekomenduojama rinktis minkštą, lengvai kramtomą, pertrintą ar skystą maistą.
• Kompresai: Kiaulytės sukeltus patinimus galima mažinti šiltais ar vėsiais kompresais. Jei ligonis stipriai nekarščiuoja (temperatūra iki 38°C), rekomenduojama dėti šiltą kompresą (marles, suvilgytas šiltame skystyje, aliejuje arba degtinėje, sumaišytoje su šiltu vandeniu lygiomis dalimis). Jei temperatūra aukštesnė nei 38°C, kaklą pakaks aprišti šaliuku. Jei yra sėklidžių uždegimas, dedama pūslė su šaltu vandeniu.
• Vaistai nuo uždegimo: Sergant vienpusiu ar abipusiu sėklidžių uždegimu, gydytojas gali skirti medikamentų uždegimui slopinti (pvz., kortikosteroidų), siekiant išvengti nevaisingumo.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei karščiavimas nepraeina per kelias dienas, patinimas didėja, atsiranda stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas ar kiti nerimą keliantys simptomai.

Prevencija

Efektyviausias būdas išvengti kiaulytės infekcijos ir jos komplikacijų yra skiepai.

Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nuo kiaulytės skiepijami kombinuota tymų, raudonukės ir kiaulytės (MMR) vakcina. Pirmąją vakcinos dozę kūdikiai gauna būdami 15-16,5 mėnesių amžiaus. Antroji dozė skiriama 6-7 metų amžiaus vaikams. Dėl šios vakcinacijos kiaulytė tarp vaikų pasitaiko gerokai rečiau nei anksčiau.

Nors persirgus kiaulyte susidaro ilgalaikis imunitetas, rekomenduojama skiepytis kas 10 metų, ypač tiems, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti arba prarado imunitetą. Vakcinacija yra saugi ir veiksminga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Sergantį vaiką patariama izoliuoti atskirame kambaryje, jį būtina vėdinti bent dukart per dieną ir dažnai valyti patalpas.

tags: #kiaulyte #vaiku #liga

• Figūrėlės ant krikštynų keksiukų
• Ar įmanomas nėštumas po gimdymo?
• Panevėžio „Aušros“ progimnazijos pertvarka
• Mindaugo Bondauskio gimimo metai
• Darželių virtuvės: tyrimai ir higiena