Bronchų spazmas yra medicininė būklė, kuriai būdingas staigus kvėpavimo takus supančių raumenų susitraukimas, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas. Tai yra reikšmingas simptomas, galintis rodyti įvairias sveikatos problemas, įskaitant astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir alergines reakcijas.
Bronchitas - tai dažna kvėpavimo takų liga, kuri dažniausiai praeina per 10-21 dieną. Tačiau kai kuriais atvejais kosulys, dusulys ir skreplių kaupimasis gali užsitęsti ilgiau nei tikėtasi, o tai rodo, kad organizmas negeba visiškai atsikratyti uždegimo arba yra kitos priežastys, trukdančios pasveikti. Bronchų gleivinės uždegimas gali pažeisti dar ir trachėją, tuomet liga vadinama tracheobronchitu. Atšalus orui ir vaikams periodiškai sergant įvairiomis peršalimo ligomis, taip pat dažnesnė giliau į organizmą prasiskverbianti infekcija - bronchitas. Tai bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio ji paburksta ir padaugėja sekreto.
Vaikams bronchitas dažniausiai sukelia virusai, rečiau bakterijos. Liga gali atsirasti peršalimo ar gripo susirgusiems vaikams. Tuomet nosiaryklėje prasidėjęs uždegimas nepasitraukia, virusai patenka į bronchus ir sukelia jų gleivinės infekciją. Pagrindinis bronchito požymis yra kosulys. Iš pradžių jis būna sausas ir labai nukamuoja negalintį atsikosėti vaiką. Po kelių dienų kosulys pasidaro drėgnas ir padeda pasveikti, nes kartu su gleivėmis iškosėjami infekcijos sukėlėjai. Vaikas atkosėja daug skreplių, kurie kaupiasi bronchuose. Kosėjant gali skaudėti krūtinę, darosi sunkiau kvėpuoti ir atsiranda karkalų.
Ūminiu bronchitu sergančiam vaikui būdingas gerklės perštėjimas, galvos skausmas, silpnumas. Vaikas gali beveik nekarščiuoti, bet pakyla ir aukštesnė temperatūra. Karščiavimas paprastai praeina per keletą dienų, bet kosulys gali tęstis gana ilgai. Vaikas gali susirgti ir obstrukciniu bronchitu, atsirandančiu dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo, kurį išprovokuoja bronchų spazmai, gleivinės paburkimas ir besikaupiantis sekretas. Ilgai besitęsiantis ūminis bronchitas gali išsivystyti į lėtinę ligą. Tada skrepliai užkemša bronchus, todėl ima trūkti oro, gali prasidėti dusulio priepuoliai.
Bronchų spazmas - tai lygiųjų raumenų, išklojusių bronchus ir bronchioles (plaučių kvėpavimo takus), įsitempimas. Šis susiaurėjimas siaurina kvėpavimo takus, todėl orui sunku patekti į plaučius ir iš jų išeiti. Bronchų spazmas gali atsirasti staiga ir jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant alergenus, dirgiklius, infekcijas ir gretutines sveikatos problemas. Bronchų spazmą gali sukelti įvairūs infekciniai agentai ir aplinkos veiksniai.
Bronchų spazmų priežastys vaikams
Nėra visiškai aišku, kodėl susergama astma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris. Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurie vaikai suserga astma.
Dažniausiai astma atsiranda dėl alergijos įkvepiamiems alergenams (alerginė astma), tokiems kaip žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas.
Vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir imunologijos skyriaus vaikų pulmonologės dr. Sigitos Petraitienės parengta informacija apie bronchiolitą - itin mažų vaikų ligą. Ligos eigą pasunkina šie veiksniai: neišnešiotumas (gimimas iki 37 nėštumo savaičių), vaiko amžius (mažiau kaip 12 savaičių), lėtinės plaučių ligos, įgimti anatominiai plaučių defektai, įgimtos širdies ligos, imunodeficitinės ligos, neurologinės ligos, aplinkos veiksniai (pasyvus rūkymas, vaikų kolektyvo lankymas, vyresni broliai, seserys dėl užsikrėtimo pavojaus).
Penktą ar šeštą dieną vaikas suserga bronchitu ar bronchiolitu. Virusai, dažniau žiemą arba anksti pavasarį, suerzina (bronchinė astma) gleivinę. Imunitetas ir organizmas nebesugeba kovoti su virusais.
Bronchų spazmų simptomai vaikams
Bronchinė astma atpažįstama iš tam tikrų jai būdingų simptomų. Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių.
Pagrindinis bronchito požymis yra kosulys. Iš pradžių jis būna sausas ir labai nukamuoja negalintį atsikosėti vaiką. Po kelių dienų kosulys pasidaro drėgnas ir padeda pasveikti, nes kartu su gleivėmis iškosėjami infekcijos sukėlėjai. Kosėjant gali skaudėti krūtinę, darosi sunkiau kvėpuoti ir atsiranda karkalų. Ūminiu bronchitu sergantiems vaikams neretai atsiranda bronchų spazmai, kuriuos galima atpažinti iš švilpiamo kvėpavimo ir švokštimo. Taip atsitinka, kai bronchų gleivinė stipriai išburksta, nes sumažėja bronchų spindis ir gausiai išsiskiriantis sekretas užkemša kvėpavimo takus. Orui sunku patekti į plaučius, todėl vaikas švokščia ir dūsta.
Dažniausi simptomai yra švokštimas, kosulys, dusulys ir krūtinės spaudimas.
Bronchų spazmų gydymas vaikams
Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnumo. Esant lengviems ir retai besikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių ar trumpo veikimo bronchidilatatorių kartu su įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais. Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą.
Jei atsiranda bronchų spazmai, gydytojas skiria juos slopinančių vaistų. Kosulys išsekina vaiką, jis pasidaro neramus, nervingas, nebenori valgyti. Pagerinti bronchito kosulio kamuojamo vaiko savijautą padeda inhaliacijos, o saugiausia vaikui jas atlikti su specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Jam padedant gydytojo paskirti vaistai greitai pasiekia infekcijos pažeistą vietą. Kompresoriniai inhaliatoriai tinka visai šeimai, bet kokio amžiaus žmogui - net patiems mažiausiems kūdikiams. Inhaliacijoms šiuo prietaisu galima naudoti visus vaistus, kuriais gydomos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligos. Kompresorinis inhaliatorius suskaido vaistą į smulkutes daleles ir jos aerozolinio debesėlio pavidalu iš karto pasiekia ir giliausias kvėpavimo takų vietas. Vaistai pradeda veikti tuojau pat, drėkinamos kvėpavimo takų sienelės, skystinamas sekretas, ir ligoniukui palengvėja. Naudodami kompresorinį inhaliatorių galime suteikti veiksmingą pagalbą obstrukciniu bronchitu sergančiam vaikui, kuris dėl užsikimšusių bronchų sunkiai kvėpuoja.
Gydykite uždegimą ir palengvinkite kvėpavimą. Jei bronchitas užsitęsė, tai gali reikšti, kad uždegimas kvėpavimo takuose vis dar aktyvus, todėl bronchai išlieka sudirgę ir susiaurėję, sukeldami nuolatinį kosulį ir dusulį. Pagrindinis tikslas - mažinti uždegimą ir atverti bronchus, kad kvėpavimas būtų lengvesnis.
Naudokite bronchus plečiančius vaistus (broncholitikus):
- Beta adrenomimetikai (pvz., Salbutamolis, Formoterolis, Ventolinas) - atpalaiduoja bronchų raumenis, mažina švokštimą ir dusulį.
- Anticholinerginiai vaistai (pvz., Ipratropiumo bromidas, Spiriva) - naudojami ilgalaikiam kvėpavimo takų atpalaidavimui.
- Kombinuoti inhaliatoriai (pvz., Seretide, Symbicort) - skirti esant stipresniems kvėpavimo sutrikimams.
Inhaliaciniai kortikosteroidai prieš uždegimą:
- Budezonidas, Flutikazonas - mažina bronchų gleivinės uždegimą ir hiperaktyvumą. Dažniausiai naudojami inhaliatorių pavidalu, nes taip pasiekiamas tiesioginis poveikis kvėpavimo takams.
Garo inhaliacijos:
- Padeda atpalaiduoti bronchus, skystina gleives ir palengvina atsikosėjimą.
- Inhaliacijas galima atlikti su:
- Fiziologiniu druskos tirpalu (drėkina kvėpavimo takus).
- Eteriniais aliejais (eukalipto, pipirmėčių, pušų - palengvina kvėpavimą).
- Vaistinėmis žolelėmis (ramunėlės, čiobreliai, šalavijai - mažina uždegimą).
Drėkinkite orą patalpose: Sausas oras dirgina bronchus, todėl rekomenduojama palaikyti 40-60 % drėgmės lygį kambaryje. Naudokite oro drėkintuvus arba kabinkite drėgnus rankšluosčius šalia radiatoriaus.
Venkite dirgiklių, kurie gali pabloginti būklę: Pasyvus rūkymas (buvimas aplinkoje, kur rūkoma) gali dar labiau uždeginti kvėpavimo takus. Dulkės, pelėsiai, stiprūs kvapai (chemikalai, aerozoliai) gali sukelti bronchų spazmus.
Gerkite daugiau šiltų skysčių: Šilti gėrimai padeda atskleisti bronchus ir sumažinti gleivių klampumą. Tinka imbiero arbata, medaus ir citrinos gėrimai, šiltas vištienos sultinys.
Kadangi bronchiolitą sukelia virusinė infekcija, specifinio gydymo nėra, vaikas pasveiksta savaime. Esant sunkesnei ligos eigai, reikia pagalbinio gydymo, vadinamo simptominiu. Esant kvėpavimo nepakankamumui (stipriai sumažėjus kraujo prisotinimui deguonimi), duodama papildomai kvėpuoti deguonies per kaukę. Sunkiausiais atvejais gali prireikti ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Jei vaikas nepakankamai vartoja skysčių, papildomai skiriama skysčių į veną per lašinę. Karščiuojančiam, dažniau nei paprastai kvėpuojančiam vaikui skysčių reikia daugiau, nei sveikam vaikui. Dažnai padeda kvėpavimas sudrėkintu, druskomis praturtintu oru (inhaliacijos su druskų tirpalais, fiziologiniu tirpalu). Jei pastebimas bronchų spazmas, papildomai skiriama bronchus plečiantys vaistai - salbutamolis. Patiems mažiausiems kai kuriais atvejais skiriamos inhaliacijos su adrenalinu. Paprastai neskiriami kosulį slopinantys ar atsikosėjimą gerinantys vaistai. Jei vaikas smarkiai karščiuoja, skiriama vaistų nuo temperatūros - ibuprofeno arba paracetamolio. Kadangi neretai vaikas ir sloguoja, reikia nepamiršti jam išvalyti nosį. Mažam vaikui, kuris dar nemoka pats išpūsti nosies, reikia išsiurbti gausų nosies sekretą. Vien palengvinus kvėpavimą pro nosį, stipriai pagerėja vaiko būklė.
Bronchų plečiantys vaistai: Šie vaistai atpalaiduoja raumenis aplink kvėpavimo takus, todėl lengviau kvėpuoti.
Kaip palengvinti gleivių šalinimą?
Kai bronchitas užsitęsia, bronchuose gali kauptis tirštos ir klampios gleivės, kurios trukdo normaliai kvėpuoti ir sukelia nuolatinį kosulį. Jei šios gleivės neišsivalo, gali kilti papildomos bakterinės infekcijos rizika, todėl svarbu jas tinkamai pašalinti.
Vartokite atsikosėjimą skatinančius vaistus (mucolitikus):
- Acetilcisteinas (ACC), Ambroksolis (Lazolvanas), Bromheksinas - šie vaistai skystina gleives ir palengvina jų iškosėjimą. Gerti daug skysčių kartu su šiais vaistais, kad poveikis būtų stipresnis.
Gerkite daug skysčių: Bent 2 litrus šiltų skysčių per dieną - tai padės sumažinti gleivių klampumą ir lengviau jas pašalinti. Tinka šilta arbata, žolelių nuovirai (čiobreliai, šalavijai, ramunėlės), vištienos sultinys.
Kvėpavimo pratimai skreplių išvalymui:
- „Lūpų stabdžio“ technika - giliai įkvėpkite per nosį, tada lėtai iškvėpkite per pravertas lūpas (tai padeda atverti bronchus ir pašalinti gleives).
- Diafragminis kvėpavimas - lėtai įkvėpkite į pilvą, tada iškvėpkite per burną (pagerina plaučių ventiliaciją).
Krūtinės ląstos masažas ir vibracinė terapija: Švelniai tapšnojant per nugarą ir šonkaulius galima paskatinti gleivių pasišalinimą iš bronchų. Tokie metodai dažnai naudojami vaikams, bet tinka ir suaugusiems, sergantiems užsitęsusiu bronchitu.
Garo inhaliacijos: Šiltas garas drėkina kvėpavimo takus ir padeda suskystinti gleives. Inhaliacijoms galima naudoti fiziologinį druskos tirpalą, ramunėlių ar čiobrelių nuovirus, eukalipto aliejų.
Judėjimas padeda atsikosėti: Lengva fizinė veikla (pvz., pasivaikščiojimai, tempimo pratimai) padeda geriau cirkuliuoti orui plaučiuose ir išjudina susikaupusias gleives. Ilgas gulėjimas sunkina gleivių pasišalinimą, todėl svarbu reguliariai keisti kūno padėtį.
Stiprinkite imuninę sistemą
Kai bronchitas nepraeina, tai gali reikšti, kad organizmo imuninė sistema yra nusilpusi ir nesugeba efektyviai kovoti su uždegimu. Kad pasveikimas būtų greitesnis, svarbu stiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis ir užtikrinti, kad organizmas gautų visas reikiamas medžiagas.
Vartokite natūralius priešuždegiminius produktus:
- Medaus ir imbiero mišinys - pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Receptas: sumaišykite 1 arb. šaukštelį tarkuoto imbiero su 1 valg. šaukštu medaus ir vartokite 2 kartus per dieną.
- Česnakas ir svogūnai - natūralūs antibiotikai, turintys sieros junginių, padedančių kovoti su infekcijomis.
- Ciberžolė - galingas antioksidantas, kuris mažina uždegimą. Galima vartoti kaip prieskonį ar gėrimą su pienu ir medumi.
Vitamino ir mineralų svarba:
- Vitaminas C (citrinos, apelsinai, kiviai, paprikos) - stiprina imunitetą ir pagreitina atsistatymą.
- Vitaminas D - svarbus kvėpavimo takų sveikatai, jo trūkumas gali silpninti imuninę sistemą.
- Cinkas (moliūgų sėklos, jautiena, ankštiniai produktai) - padeda kovoti su virusais ir pagreitina gijimą.
Pakankamas poilsis ir miegas: Miego metu organizmas regeneruojasi ir gamina daugiau imuninės sistemos ląstelių, kovojančių su infekcija. Rekomenduojama miegoti bent 7-9 valandas per parą.
Venkite streso: Stresas išskiria kortizolį, kuris silpnina imuninę sistemą ir lėtina uždegimo gijimą. Rekomenduojama praktikuoti kvėpavimo pratimus, meditaciją ar lengvus pasivaikščiojimus.
Gerkite pakankamai skysčių: Vanduo padeda išvalyti organizmą nuo toksinų ir palaiko skreplių skystumą. Rekomenduojama gerti bent 2 litrus šilto vandens, arbatos ar sultinio per dieną.
Venkite dirgiklių ir stiprinkite plaučius
Jei bronchitas nepraeina, viena iš galimų priežasčių gali būti nuolatinis bronchų dirginimas arba susilpnėjusi plaučių funkcija. Siekiant greitesnio atsistatymo ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui, svarbu vengti dirgiklių ir stiprinti kvėpavimo sistemą.
Venkite rūkymo ir pasyvaus rūkymo: Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takus ir sulėtina gleivių pasišalinimą, todėl kosulys gali tęstis ilgiau. Net pasyvus rūkymas (buvimas aplink rūkančius asmenis) gali sukelti bronchito paūmėjimą. Jei sergate lėtiniu bronchitu, mesti rūkyti - būtina!
Mažinkite aplinkos taršą ir sausą orą: Dulkių, smogo, chemikalų garai gali dirginti bronchus ir sukelti nuolatinį uždegimą. Rekomenduojama: naudoti oro valytuvus ir drėkintuvus (patalpose turėtų būti 40-60 % drėgmės), dažnai vėdinti patalpas, kad sumažintumėte dulkių ir pelėsių koncentraciją, vengti stiprių kvapų (aerozoliai, dažai, valikliai su cheminiais junginiais).
Atsargiai su šaltu oru: Žiemą kvėpuojant šaltu oru bronchų gleivinė gali dar labiau sudirgti ir sukelti kosulį bei spazmus. Rekomenduojama: dengti burną ir nosį šaliku esant šaltam orui, kvėpuoti per nosį, nes taip oras natūraliai sušyla.
Kvėpavimo pratimai:
- Diafragminis kvėpavimas - padeda geriau ventiliuoti plaučius ir atsikratyti likusių gleivių. Įkvėpkite giliai per nosį, kad išsipūstų pilvas, tada lėtai iškvėpkite per burną.
- „Lūpų stabdžio“ kvėpavimas - ypač naudingas esant dusuliui. Lėtai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per pusiau pravertas lūpas.
Fizinis aktyvumas: Net lengvas fizinis aktyvumas gerina plaučių ventiliaciją ir kraujotaką. Geriausi pratimai: vaikščiojimas lauke - skatina aktyvesnį kvėpavimą ir gleivių pasišalinimą; plaukimas - padeda stiprinti plaučius ir gerina kvėpavimo kontrolę; jogos pratimai su kvėpavimo technikomis.
Palaipsniui didinkite plaučių ištvermę: Jei po bronchito jaučiate dusulį, svarbu nepradėti iš karto intensyvios veiklos, o palaipsniui grįžti prie fizinio aktyvumo. Reguliarus judėjimas padės plaučiams greičiau atsistatyti ir užkirsti kelią lėtinėms problemoms.
Kaip gydyti bronchitą vaikams
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei bronchitas trunka ilgiau nei 3 savaites, svarbu įsitikinti, ar tikrai sergate bronchitu, o ne kita kvėpavimo takų liga. Kai kurios būklės gali imituoti bronchito simptomus, tačiau reikalauti kitokio gydymo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų?
- Jei bronchitas nepraeina ilgiau nei 3-4 savaites.
- Jei simptomai pablogėja - stiprus dusulys, kraujo priemaišos skrepliuose, krūtinės skausmas.
- Jei yra įtarimas dėl pneumonijos, astmos ar LOPL.
Galimi papildomi tyrimai: Rentgeno nuotrauka - padeda atmesti plaučių uždegimą. Spirometrija - jei įtariama astma ar LOPL. Kraujo tyrimai (CRB, leukocitai) - uždegimui nustatyti. Skreplių analizė - jei įtariama bakterinė infekcija.
Jei jaučiate stiprų dusulį, skausmą krūtinėje, karščiavimą >39°C ar pastebite kraujo skrepliuose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją - tai gali būti rimtesnės ligos požymiai.
Svarbiausia žinutė: Nepraeina bronchitas? Neleiskite jam tapti lėtiniu sutrikimu! Laiku imkitės tinkamų veiksmų, stiprinkite organizmą ir kvėpavimo sistemą, kad išvengtumėte komplikacijų. Užsitęsęs ar kasdien intensyvėjantis kosulys turėtų būti pavojaus signalas tėvams ir paskatinti apsilankyti pas gydytoją. Nedera delsti ir bet kada, jeigu kosėjant vaikui girdisi švokštimas ar kiti neįprasti garsai. Tai gali reikšti prasidėjusį ūminį bronchitą - bronchus apnikusį uždegimą.
Bronchitas dažniausiai praeina per kelias savaites, tačiau kartais simptomai užsitęsia ir tampa lėtiniu sutrikimu.
Ką daryti, jei bronchitas užsitęsė?
- Patikrinkite, ar tai tikrai bronchitas - kartais užsitęsęs kosulys gali būti susijęs su kitomis ligomis (astma, pneumonija, LOPL). Jei simptomai nepraeina, svarbu atlikti papildomus tyrimus.
- Mažinkite uždegimą ir palengvinkite kvėpavimą - inhaliacijos, drėgnas oras ir bronchus plečiantys vaistai gali padėti atsikratyti švokštimo ir dusulio.
- Padėkite organizmui pašalinti gleives - vartokite daugiau skysčių, atsikosėjimą skatinančius vaistus, atlikite kvėpavimo pratimus.
- Stiprinkite imuninę sistemą - pakankamas miegas, vitaminai ir natūralūs produktai (medus, česnakas, imbieras) gali padėti organizmui greičiau kovoti su uždegimu.
- Venkite dirgiklių ir stiprinkite plaučius - mesti rūkyti, vengti dulkių ir sausos aplinkos bei atlikti kvėpavimo pratimus yra būtina norint išvengti lėtinės ligos išsivystymo.
