Tam, kad galima būtų pradėti kalbėti apie vaiko ugdymą, visų pirma reikia išsiaikinti vaiko bendruosius ir individualius fizinius, psichologinius, bei sociologinius faktorius. Atsižvelgiant į vaiko gabumus, individualumą, pomėgius, emocijas - ugdymas tampa daug veiksmingesnis. Daugelis psichologų, pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimus ir suformulavę teorijas apie vaiko raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka. Tai teorijos, kurios apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia bendrus bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Bet visada lieka ir individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu. Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinę amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivaiizdis.
Ikimokyklinis vaikų amžius 3-5 gyvenimo metai yra ypatingas. Šiuo metu vaikas jau gauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, išbando daiktus bei medžiagas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaikas išmokęs suprasti kitus ir aiškiai reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė. Kad būtų aiškiau, reikia išskirti keturias vaiko raidos sritis - socialinę ir emocinę, fizinę, pažinimo bei kalbos. Nors suskirstymas ir būtinas ir naudingas, tam tikra prasme jis vis dėlto yra dirbtinis.
Nuo trijų iki penkerių metų yra ikimokyklinis amžius, kada vaikai pradeda pasitikėti ne tik savo šeimos nariais, bet kitais žmonėmis, pedagogais, įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi būti, veikti grupėje. Grupės pedagogės dažnai tampa labai svarbiu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki vaikas. Trejų metų amžius yra dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis iš dvimečio į ikimokyklinuką, kuris geba išreikšti save žodžiais, geba įsilieti į socialinį gyvenimą, realizuoti savo idėjas, būti aktyvus dalyvis. Trejų metų vaikas sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, kupinas minčių ir sumanymų. Dažnai naudojasi visais pojūčiais, kad įgyvendintų savo idėjas, suprastų aplink jį vykstantį gyvenimą. Tačiau pažintinė raida yra pradinio lygmens ir trimečiui rūšiuoti daiktus pavyksta tik pagal vieną požymį. Šio amžiaus tarpsnio vaikai paprastai yra egocentriški. Jie neįžvelgia kito žmogaus požiūrio, susikoncentruoja į save, savo veiksmus.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko socialinė ir emocinė raida atspindi socializacijos procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Tai asmenybė. Socialinė ir emocinė kompetencija yra būtina vaiko gerovei, taip pat sėkmei mokykloje ir gyvenime.
Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Kartais fizinė raida vaiko darželio grupėje laikoma suprantamu dalyku, nes manoma, kad ji vyksta be jokios pastangos. Geriau fiziškai išsivystę vaikai atlieka sudėtingesnes užduotis ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo fizinius poreikius. Pavyzdžiui apsirengti patiems. Be to, fizinė raida daugeliu būdų skatina socialinę ir emocinę raidą. Kai vaikai suvokia, ką geba jų kūnas, jie įgauna pasitikėjimo. Fizinės raidos skatinimo nauda yra išsamiai ištirta. Konstatuojama, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens sveikatai ir gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinis ugdymas turi įtakos vaiko pažinimo rezultatams, bendrai sveikatos būklei, savigarbai, streso valdymui ir socialinei raidai.
Trimetį taip pat domina fizinių įgūdžių reikalaujanti veikla. Šokiai su muzika, kamuolio mėtymas, gaudymas, šokinėjimas, bėgimas yra patraukli veikla, kurią atlieka su malonumu.
Pažinimo raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mokosi, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką jie mokosi. Viena didžiausių džiaugsmo stebint vaiko pažinimo raidą, yra matyti jo tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas. Vieną minutę jie gali būti astronautais, kitą apsimesti krikdikiais, vaidindami ir pritaikydami atitinkamus veiksmus. Sugebėjimas susitapatinti su kuo nors kita suteikia vaikams galimybę bendrauti, jie gali pasidalyti jausmais ir patirtimi. Žaisdami su lėlėmis arba piešdami, jie gali išreikšti savo jausmus, suvaidinti reikiamą situaciją.
Kalbėdami su vaikais ir padėdami jiems suprasti, kad kalba perteikia mintis, jūs ugdote vaiko kalbą. Socialinė ir emocinė raida prasideda tada, kai vaikai ima vartyti knygas savarankiškai arba bendradarbiauja, naudodami magnetines raides. Fizinė raida atsiskleidžia naudojant rašymo priemones (kreideles, pieštukus, žymeklius), o pažinimo, kai vaikai vaidina pasakas ar traukia. Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaikas, išmokęs suprasti kitus ir aiškiai reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė.
Kalbos raida sudaro kalbos suvokimas ir bendravimas žodžiu arba raštu. Vaikai gimsta turintys gebėjimus bendrauti žodžiais ir ne žodžiais. Prieš jiems ateinant į ikimokyklinę įstaigą, jų gebėjimas reikšti mintis ir jausmus žodžiais įgyja didesnės svarbos. Žodžiai apibūdina daiktus ir sąvokas, todėl kalbos raida glaudžiai susijusi su pažinimo raida. Kuo platesnis vaiko žodynas, tuo labiau tikėtina, kad vaikas taps geru skaitytoju. Ankstyvosios kalbos ir raštingumo įgūdžiai įgyjami kartu.
Trimečių vaikų kalba vystosi labai sparčiai. Jie lengvai nuo elementarios kalbos pereina prie vaizdingų sakinių. Dauguma šio amžiaus tarpsnio vaikų geba vartoti daugiskaitą, kalba sakiniais, daug klausia, pasakoja, atkartoja tekstus, eilėraščius. Žino savo vardą, pavardę, įvardija ką mato paveikslėlyje, pasakoja ką nupiešė, sukonstravo.
Privačiame darželyje pedagogai šiame amžiaus tarpsnyje ypač didelį dėmesį skiria savarankiškumo įgūdžiams. Trimečiams gyvenimiškose situacijose primenama, kad jeigu pačiam kas nors nepavyksta, visada galima kreiptis į suaugusįjį ar bendraamžį draugą. Nors jie dažnai viską nori daryti patys. Jeigu pasiekia, paima norimą žaislą, daiktą, valgo savarankiškai, valo dantis, bando patys apsiauti, apsivilkti. Pagalbos reikia užsegant, užrišant, sukaišant. Plaunant rankas - judesių kontrolės iš suaugusiojo pusės.
Teigiama, kad geriausiai vaikai mokosi bendraudami. Socialinių santykių atmosfera darželio grupėje yra ypač svarbus dalykas. Kaip elgtis su kitais žmonėmis vaikai mokosi visą gyvenimą. Pedagogai siekia užmegsti pozityvius santykius su visais vaikais. Tuo pat metu stebi ir skatina, kad grupėje kiekvienas vaikas turėtų socialinių kontaktų t.y. draugų. Trejų metų vaikai geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais. Žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose. Netrukdo kitiems žaisti, dalinasi žaislais. Darželio grupėse pasitaiko vaikų neigiamų nedraugiškumo pasekmių: atstūmimo, agresyvumo, šiurkštaus elgesio. Kad ištrūkti iš netinkamo elgesio rato, vaikams reikia pedagogų pagalbos. Nuoširdūs pokalbiai, pavyzdžiai, motyvaciniai susitarimai tinkamai veikia vaikų socialinį elgesį. Labai gerai, kai šiais klausimais būna šnekamasi ir šeimoje.
Šis vaiko amžiaus tarpsnis - besitęsiantis naujų žodžių kūrybos periodas. Stenkitės tiksliai intonuoti sakomas mintis, instrukcijas, formuluodami užduočių klausimus. Kurkite kasdienes situacijas-veiklas, kuriose vaikas galėtų panaudoti naujus išmoktus žodžius. Skatinkite vaiką įsitraukti į pokalbį, dalintis patirtais įspūdžiais. Siekite įtvirtinti sudėtingėjančius sakinius vaidmeniniuose žaidimuose ar kurkite žaidimams naujas taisykles. Paprašykite, kad vaikas Jus pamokytų kaip, ką ir kur daryti - taip vaikas pasijaus svarbiu ir naudingu, drąsiau kurs ir dalyvaus Jūsų siūlomose verbalinėse veiklose. Skatinkite sekti pasakas ir joms kurkite savus tęsinius. Skaitykite įvairesnėse erdvėse („knygų palapinėje“, „rūbinėlės spintelių auditorijoje“ ar „žaislams-mokiniams“). Įtraukite vaiką į planavimo procesą. Skatinkite pasakoti, ką vaikas sukūrė. Bendradarbiaukite su tėvais ir kitais vaiką ugdančiais specialistais. Tikslinė kompleksinė pagalba itin svarbi išsiaiškinant vaiko galias skirtingose aplinkose. Nestabdykite vaiko smalsumo užduodant nesibaigiančius klausimus. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko reikliu drausminančiu žodžiu. Net jeigu tuo metu negalite skirti pakankamai aktyvaus dėmesio, formuluokite atsakymą pilnu sakiniu. Nesišaipykite iš vaiko, jei jam nepavyksta ištarti kai kurių kalbos garsų (R, L, Č, Ž). Nelyginkite jo su bendraamžiais. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą. Jei netobulėja rišlioji kalba.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #tarpsnio #ypatumai
