Tėvystės fenomenu ir jo aspektais nuolat domisi viso pasaulio mokslininkai. Nagrinėjant tėvystės problemas atlikta begalė sudėtingų, naudingų ir svarbių tyrimų. Jų išvadų pagrindu nustatyta, kad svarbiausios užduotys, kurias savo šeimose tėčiai laiko prioritetais yra rūpinimasis šeimos buitimi ir jos materialine gerove, tuo tarpu meilė savo vaikams ir jų auklėjimas nueina į antrą planą.
Koks vyro, kaip tėvo, vaidmuo šeimoje? Ko iš tėčio reikia vaikams? - Klausimų kyla daugiau negu atsakymų, todėl pasiryžome parašyti šį straipsnį, skirtą ne tik mamoms, bet pirmoje eilėje tėčiams. Jame bandysime paaiškinti vyro, kaip tėvo, vaidmenį šeimoje ir jo svarbą auklėjant vaikus.
Kartais ateina ir tėčiai, tačiau jų skaičius yra žymiai mažesnis - santykiu: 10 mamyčių - 1 tėtis. Ką tai reiškia? Ar tėčiai nesidomi savo vaikais? O gal tėčiai tiesiog turi per daug darbų ir per mažai laiko? O gal tėtis yra tik tam, kad išlaikytų, išmaitintų ir apsaugotų savo šeimą?
Prieš metus buvau incidento tarp tėčio ir penkiolikmečio sūnaus liudininkė: tėtis balsu rėkė ant vaiko, kaltindamas jį neatsakingumu, nesupratingumu, beširdiškumu, tinginyste… “Aš daug dirbu, kad tu turėtum viską, lakstau kaip prakeiktas, kad tau tik būtų gera, dirbu dieną ir naktį, kad turėtum gražiausius rūbus, geriausią kompiuterį, kad galėtum važiuoti poilsiauti, kad galėtum skaniai valgyti, o tu pats nežinai ko nori, tu nevertini šito, tu negerbi manęs” - šaukė jis. Perskaitę šį, aukščiau aprašytą atvejį, vieni sakys - tėtis yra teisus, juk jis labai stengiasi dėl savo vaiko, o vaikas yra nedėkingas, kiti sakys - vaikas yra teisus, nes jam reikia tėčio meilės, supratimo, dalyvavimo, o ne pinigų ar daiktų. O kaip yra ištiktųjų?
Brandžios tėvystės požymiai
Apie brandžią tėvystę galime spręsti iš vyro meilės savo žmonai ir vaikams bei lygiaverčio santykio su motina, auklėjant vaikus. Brandus tėtis rodo meilę savo vaikams; nepaisant darbų krūvio, bendrauja ir bendradarbiauja su jais; įteigia jiems vertybių ir moralės normas; savo vaikams yra ne tik gyvenimo etikos, bet ir elgesio nuolatinis pavyzdys. Be abejo, brandus tėtis turi rūpintis ir šeimos materialine gerove bei šeimos buitimi, tačiau tai pagal tėvystės hierarchiją nėra pats pagrindinis dalykas.
Kiekvienoje šeimoje tėtis turi įvykdyti be galo sunkią užduotį. Pagrindiniai jos tikslai yra tėčio buvimas šeimoje, aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su jos nariais, domėjimasis savo vaikais, jų laisvo laiko kantrus organizavimas, kalbėjimas su jais, rūpinimasis buities sąlygomis (šeimos ekonomika), pareigų, užtikrinančių buitį, atlikimas, supratingumas, tolerancija bendravime, pagalba sunkumose, vaiko apdovanojimas šiluma, meile ir empatija, mokėjimas nustatyti pareigas ir jų atlikimo priežiūra, buvimas autoritetu, pavyzdžio rodymas, tam tikras griežtumas, kurie taip pat neužbraukia draugiškumo vaikui, pedagoginių žinių tobulinimas, vaiko psichikos saugojimas ir vystymas, rūpinimasis vaiko lavinimu, rūpinimasis auklėjimu ir pasidalijamasis tomis pareigomis su žmona.
Tėčio įtaka vaikų vystymuisi
Dauguma tėčių išgyvena kaltės jausmą dėl laiko stokos ar negalėjimo dalyvauti vaikų auklėjime. Tada, savo nebuvimą kompensuoja dovanomis: perka brangius žaislus, kompiuterinę techniką, prabangius rūbus, duoda dideles sumas kišenpinigiams… Tačiau, nors vaikai nuoširdžiai džiaugiasi dovanomis, jos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto, kupino meilės jausminio ryšio su tėčiu ir mama.
Kai tėtis prastą emocinį kontaktą su vaikais kompensuoja pinigais ir dovanomis, vaikas gali tapti gobšus, tingus, neturintis tikslų. Ypač sūnūs ilgisi tėčio kontakto, žvilgsnio, šypsenos, gero žodžio, palaikymo, apkabinimo. Jeigu sūnus žino, kad yra tėčio mylimas, tada jam nebaisūs tėčio griežtesni priminimai ar kartais griežtesnis tėčio balso tonas. Geras, pilnavertis bendravimas su tėčiu berniukams yra svarbus kaip jų vyriškumo patvirtinimas ir pavyzdys. Nesant tokio bendravimo berniukai bandys tėčio dėmesį pritraukti blogu elgesiu, pykčiu, agresija. Vaikas tokį bendravimą su tėčiu priima kaip egzaminą, dresūrą ar manipuliaciją. Dažnai būna, kad tėtis savo reikalavimuose ar patarimuose būna visiškai teisus, tačiau be jausminio ryšio su vaiku, ir jo pamokymus vaikas priima neigiamai. Tarp sūnaus ir tėčio būtinai turi atsirasti pasitikėjimas. Kartais supykęs tėtis savo susierzinimą vaiku gali išreikšti pasijuokdamas iš vaiko. Vaikas tuo metu jaučiasi pažemintas. Pajuoka - per stipri priemonė mažiems vaikams.
Mergaitėms taip pat reikalingi draugiški santykiai su tėčiu. Mat berniukams tėvas būtinas kaip vyriško elgesio modelis, kurį jis pamėgdžioja. Mergaitės vystymesi tėvas taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Mergaitė nemėgdžioja tėvo, tačiau jo padrąsinimai, paskatinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tėvas padeda mergaitei suprasti, kad ji yra graži ir protinga. Kai mergaitė taps vyresne, tėvas turi parodyti, kad jis vertina savo dukros nuomonę, o kada kada net aptarti su dukra savo reikalus. Šiuos tėvo komplimentus mergaitė įsidėmi ilgam. Mokydamasi vertinti tėvo vyriškąsias savybes, mergaitė ruošiasi išeiti į pasaulį, kurio pusę sudaro vyrai. Vyrų tipas, kurį ji pasirinks į draugus ar partnerius tapdama mergina, o ypač tą, kurį pamils, jos gyvenimas ištekėjus, daugeliu atvejų bus nulemti tais santykiais, kuriuos ji patyrė ir išgyveno vaikystėje su tėvu.
Klaidingas yra įsitikinimas, kad su savo problemomis ir gyvenimo sunkumais vaikas turi susidoroti pats arba palaikymo reikalams užtenka tik mamos. Tėčio buvimas šalia vaiko, kai tas kenčia, gal ir yra mažiau šiltas negu mamos, tačiau yra nemažiau svarbus. Būtent tėtis gali padėti jam pasipriešinti sunkumams ir įveikti visas kliūtis. Kiekvienam vaikui, sunkioje akimirkoje svarbi yra būtent tėčio rodoma užuojauta, šiluma, empatija ir palaikymas. Vaikui tėčio palaikymas yra ypač svarbus labai sunkiose momentuose: ligoje, depresijoje, kai nesiseka mokykloje, kai įsimyli, kai yra bejėgis, netektyje…
Tokiose akimirkose mamos ir tėčio užuojauta ir palaikymas skiriasi. Mamytė į palaikymą įdeda daug nuoširdumo ir meilės, kurių pagrindas yra jausmai ir emocijos. Jos užuojauta turi savyje daug gailesčio, nes ji nori apsaugoti savo atžalą ne tik nuo kančios, bet ir nuo visų sunkumų. Taip atsitinka dėl to, kad mamytė ir vaiką jungia labai stiprus jausminis ryšys. Būtent dėl šitos priežasties mamos buvimas šalia turi būti papildytas tėčio buvimu.
Tėtis labiau negu mama moka motyvuoti vaiką mokinimuisi. Tik tėtis (tai būdinga vyrams) konkrečiai apibrėžia savo reikalavimus, mokina vaiką ieškoti kelių jas įvykdyti ir susidoroti su problemomis. Tėtis sėkmingiau, negu mama, moka nustatyti tikslą ir siekti jo. Tik svarbu, kad tėtis būtų nuoširdus ir darytu tai be agresijos, žeminimų, pravardžiavimų, ramiai ir kantriai paaiškinant vaikui visus jo resursus.
Tėvo svarba berniukų ir mergaičių vystymuisi
Jau minėjome, kad tėvas yra ypač svarbus berniuko vystymuisi. Psichologijoje yra tokia sąvoka - identifikacija. Tai yra, iš kurio tėvo (motinos ar tėvo) vaikas nori imti pavyzdį, kurį jis yra labiau linkęs pamėgdžioti, kuris iš tėvų jam yra didesnis autoritetas. Įrodyta, kad labiau išreikštos identifikacijos laikotarpis su tos pačios lyties tėvu berniukams yra 5-7 m., mergaitėms 3-8 m. Šių laikų problema ta, kad berniukus augina ir ugdo moterys, pradedant namais ir baigiant ugdymo įstaigomis. Juk tam, kad tapti tikru vyru, sūnus turi turėti pavyzdį, iš kurio mokytųsi vyriško elgesio. Visa tai berniukui gali duoti dėmesingas ir mylintis tėvas. Berniukas, kuris nejaučia tėvo palaikymo dėl to, kad jo nemato namuose, arba tėvo išvis nėra šeimoje, mokosi iš motinos elgesio modelio. Taigi, jeigu jūsų sūnus dabar yra ikimokyklinio amžiaus, pasistenkite būti jam labai dėmesingas, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi lytinė identifikacija - sudėtingas procesas, kurio metu berniukas “nuskaito” ir įsisąmonina tėvo elgesį.
Dažniau kalbėkitės su savo sūnumi apie kažką savo, eikite dviese pasivaikščioti, žaisti futbolą, pasiimkite sūnų į žvejybą. Nuo devynerių metų tėvo vaidmuo dar labiau tampa svarbus. Tėvas turi išmokyti sūnų, kaip elgtis su bendraamžiais, pastovėti už save ir apginti savo nuomonę. Ir būtent tėvas turėtų papasakoti savo sūnui apie fiziologinius pakitimus, kurie jo laukia. Kartais vaiko ir tėvo santykiai šiuo laikotarpiu pablogėja, nes paauglys stengiasi įrodyti visam pasauliui savo poziciją. Tėvas turėtų tapti jam draugu, kuriuo pasitikima ir kurio patarimu klausomasi. Tokiu būdu Jūs palengvinsite gyvenimą ir sau, ir savo vaikui. Niekuomet neleiskite sau žeminti vaiko.
Visuomenėje įsivyravęs stereotipas, kad tėvas šeimoje simbolizuoja jėgą ir saugumą, ir kada tėvo nėra, vaikas netenka apsaugos. “Nėra tėvo” - tai dar nereiškia, kad šeima yra nepilna ir mama viena auklėja vaiką. Reikalas čia yra tame, kad tėvas šeimoje gali būti fiziškai, o psichologiškai jis yra vaiku ir nėra priimamas šeimos narių kaip reikšmingas asmuo. Štai ir gaunasi dvilypė situacija, kai šeimoje tėvas lyg ir yra, lyg ir nėra. Ir nėra vaikui pas ką kreiptis, kai jam baisu, kai reikia jį apginti. Mama - tai gerumas, švelnumas, šiluma, tėvas yra fizinė apsauga, racionalaus mastymo modelis. Dar vienas dvilypumo pavyzdys, kuomet tėvas, auklėdamas savo vaiką, bando jam įdiegti vienus dalykus, o pats elgiasi priešingai. Arba kuomet tėvas namie elgiasi negarbingai, o darbe yra vertinamas kolektyvo ir vadovybės.
Geras tėvas gali viską, ką gali ir vaiko motina, išskyrus maitinimą krūtine. Vaikas įgauna vertingiausią patirtį, kuomet gali nurimti tiek ant motinos, tiek ant tėvo rankų, jausdamas tėvo kaip ir mamos šilumą ir meilę. Idealiu atveju tėvai yra pora, kur mama įkūnija vaikystę - jaukų ir šiltą pasaulį, kur viskas atspėjama ir pildosi visi norai, kur mažai reikalaujama ir visuomet padedama, o tėvas yra kito - suaugusiųjų pasaulio atstovas, kur kiekvienas žmogus atsako už save, kur yra nežinomybė, rizika ir sėkmė, kur yra meilė, nors ji ir skiriasi nuo motiniškos meilės kūdikiui.
Tėvystė šiuolaikiniame pasaulyje | Kyle'as Seamanas | TEDxMontreal
Greitas maistas Didžiojoje Britanijoje: lietuvių patirtis ir maisto kokybės problemos
Į Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai taip pat netrunka įprasti maitintis kaip vietiniai, tačiau toli gražu ne visi kasdien pietums valgo kebabus ar mėsainius. Tyrimų duomenimis, dažniausiai greitu maistu mėgaujasi 25-34 metų vyrai. 49 proc. respondentų teigė, jog neturi laiko arba įgūdžių gaminti patys, tad pasikliauja restoranais bei juose dirbančiais patyrusiais virėjais. Didžiųjų miestų gyventojai labiau linkę maitintis jau paruoštais gaminiais. Sveikos mitybos specialistai įsitikinę, kad greitas maistas sukelia priklausomybę, nuo kurios labiausiai kenčia Londono gyventojai.
28-erių Marijus, gyvenęs Londone, Birminghame bei Brightone, prisipažino greitą maistą valgantis kasdien nuo pirmųjų emigracijos dienų, nesvarbu kuriame mieste būtų apsistojęs. „Dirbu septynias dienas per savaitę po 14 valandų, tad visai neturiu laiko gaminti. Be to, moku tik išsikepti bulvių ar išsivirti kiaušinį. Mėsainiai bei žuvis tešloje su bulvytėmis - mano kasdienis maistas. Tai labai kaloringi patiekalai, tad vienos porcijos man užtenka visai dienai. Pusryčiams kartais valgau sumuštinius, kuriuos taip pat perku užkandinėse ar parduotuvėse“, - „Tiesai“ sakė pašnekovas. Vyras pridėjo nesijaučiantis blogai dėl to, ką valgo, pasak jo, maisto kokybei jis niekada neteikė ypatingo dėmesio.
Greito maisto užkandinės bei restoranai kelia ne tik priklausomybės grėsmę, bet ir pavojų suvalgyti neaiškios kilmės produktų. 2012-aisiais maisto kokybę viešose įstaigose tikrinančios įmonės pasėjo baimę tarp vartotojų dėl nenustatytos kilmės mėsos pardavimo. Maisto standartų agentūra, tyrusi kebabų užeigas, kario restoranus bei kitas įstaigas, kuriose ruošiami tik išsinešimui skirti patiekalai, aptiko netikėtų radinių. Daugiau nei pusėje tariamai ėrienos patiekalus pardavinėjusių užkandinių aptikta nenustatytos kilmės mėsos. Prieš dvejus metus Rytų Londono rajone, Dalstone, įsikūrusiame maisto turguje nubausti prekeiviai, pardavinėję Afrikos cukranendrių žiurkių mėsą. Šviesią graužikų mėsą prekybininkai vadino „vištiena“, tamsią - „kiauliena“ ar „ėriena“. Šiemet, prasidėjus gigantiškų žiurkių invazijai didžiuosiuose miestuose, maisto kokybės ekspertai pakartojo reidą baimindamiesi, jog ligas nešiojantys kenkėjai gali patekti ant žmonių stalo jiems to nežinant.
Ar greitas maistas saugus?
Lietuvis Marijus, paklaustas ar nebijo iš greito maisto restoranų nusipirkti neįprastos mėsos patiekalų, atsakė esantis ramus. Vyras tikino mėsainius perkantis iš „McDonald‘s“ restoranų, kuriais ypatingai pasitiki, o dėl kitų gaminių nesijaudinantis. „Jei kebabe pasitaikytų iškepta pelė, nemanau, kad mirčiau. Juk mėsoje iš parduotuvių irgi nežinia ko gali rasti. Manau, fabrikuose per naktį žiurkės valgo likučius nuo smulkinimo aparatų, o ryte nespėjusios pabėgti iš mašinų patenka į faršą ar dešras. Kvaila pulti greito maisto užkandines, kai tą patį daro didžiosios mėsos perdirbimo įmonės. Jei apdorota parazitų mėsa kenktų mūsų skrandžiams, seniai būtume išmirę. Jei neaugini gyvulių pats, niekada nežinai, ką valgai, tad ar tikrai verta rūpintis dėl to, ką negali pakeisti“, - šypsodamasis retoriškai klausė pašnekovas.
Marijaus pasitikėjimą greitojo maisto restoranais sukritikavo Loreta, penkerius metus dirbanti mėsos perdirbimo fabrike, tačiau prašiusi neįvardinti jo pavadinimo. 48-erių moters teigimu, mėsą iš jos darbovietės urmu perka didieji prekybos centrai bei greito maisto įstaigos. Loreta „Tiesai“ atskleidė faktus, apie kuriuos jai kalbėti draudžiama. „Noriu patikinti, kad žmonės, valgantys vištienos pusgaminius greito maisto restoranuose, iš tikro valgo supresuotas atliekas. Fabrike vištieną atskiriame nuo kaulų, išimame gyslas, kremzles ir kitokius nevalgomus gabaliukus, tada juos sumalame. Gryna mėsa iškeliauja į prekybos centrus, o likę minkšti kaulai susmulkinami iki vientisos masės. Kaulų masė maišoma su nevalgomos gyslų mase, pridedama kvapų, maltų odelių ir prieskonių. Tada formuojami vištienos piršteliai, kuriuos britai mėgsta pirkti vaikams“, - kalbėjo Loreta. Moteris tvirtino, kad į vištienos pusgaminius greito maisto restoranams ir kai kurioms parduotuvėms dedamos ir maltos paukščių kojos. Lietuvės teigimu, panašiai ruošiami ir jautienos pusgaminiai. „Žinot, dėkoju Dievui, kad dirbu šiame fabrike. Supratau, kad tikra mėsa, kurią galima valgyti yra tik ta, kuri parduodama nesmulkinta. Ją patikrina maisto tarnybos, tad parduotuvėse pirkdamas jautieną, žinai, kad tai jautiena. O į maltą mėsą primala visokių išaugų ir auglių, kurių turi dažnas hormonais šertas galvijas, kaulų čiulpų ir apskritai nevalgomų dalykų. Jie turi gyvulio DNR, tad tiriant atrodo, kaip paprasta mėsa, galiausiai masę nudažo specialiais dažais, o žmonės tuo maitina vaikus“, - tikino pašnekovė.
Greito maisto restoranų strategijos
Greito maisto restoranai naudoja galybę triukų, skatinančių klientus užeiti į maitinimo įstaigą, pirkti daugiau produktų negu jie nori ir valgyti net nejaučiant alkio. Ilinojaus universiteto profesorius Brianas Wansinkas išsiaiškino dėl ko vartotojai pripranta prie greito maisto. Pirkėjai viliojami apetitą keliančiomis maisto nuotraukomis bei patogiu vartojimu. Mėsainių ar kitų pagamintų patiekalų galima įsigyti visuose didžiuosiuose prekybos centruose, gatvėse bei greitkeliuose, net neišlipus iš automobilio. Šį maistą galima valgyti rankomis, einant ar vairuojant, tam nebūtina gaišti laiko, kurio dažnai trūksta dirbantiems didmiesčių gyventojams. Pačiose užkandinėse pirkėjus vilioja kvapai, kurių stengiasi išvengti prašmatnių restoranų savininkai. Greito maisto užeigose pirkėjai privalo laukti eilėje, nes jose nėra padavėjų. Laukdami, kol galės nusipirkti maisto, vartotojai stebi kaip prieš juos maistą gauna kiti pirkėjai, jų uoslę jaudina malonūs kvapai ir vaizdai, tad sulaukę savo eilės, pirkėjai dažnai įsigyja daugiau nei planavo. Taip budinami pirminiai ir išlikimui svarbiausi žmogaus instinktai. Wansinko tyrime rašoma, kad greito maisto užeigose naudojami kvapai ir vaizdai - vieni iš stipriausių prekybininkų ginklų.
Būtent kvapai atgraso nuo greito maisto restoranų „Tiesos“ pašnekovę Agnę. Jauna mergina tikino nevalganti užkandinėse, nes nemėgstanti jų kvapo. „Keletą kartų esu buvusi kebabinėje, tačiau visose jose vienodai dvokia. Tas kvapas jaučiamas net einant pro šalį, tai lyg pasenusio aliejaus ar supuvusios mėsos tvaikas. Ir kebabą, ir mėsainį galiu pasidaryti namie. Mano draugai dažnai valgo greitą maistą, sako, kad pigu, paprasta ir mėsos pavalgai. Bet aš netikiu, kad už svarą nusipirkus bandelę su daržovėm ir kotletu, gauni tikros jautienos, kaip reklamuojama. Mėsa juk brangi, tad kažkas šioje industrijoje tikrai ne taip“, - svarstė studentė.
Didžiausias greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ tinklapyje teigia, jog šios įmonės parduodami patiekalai pigūs dėl to, kad produktai perkami urmu. „Daugelis išmintingų pirkėjų pasakytų, kad daugiausiai sutaupo perkantieji urmu. Per dieną mes pamaitiname milijonus pirkėjų, tad kasdien įsigyjame daugybę jautienos, bulvių, salotų, vištienos ir kitų produktų, būtent todėl jūsų mėgstamiausi gaminiai tokie pigūs“, rašoma svetainėje. Lietuvė Loreta, perskaičiusi šią reklamą, garsiai nusijuokė ir nusistebėjo, kad tokie reklaminiai triukai paveikia pačių galingiausių valstybių piliečius. „Lietuviai galvoja, kad Anglijoje mėsa pigesnė, nes čia Anglija. Žinote ką, Anglijoje mėsa pigesnė todėl, kad tai - ne mėsa. Lietuvoje pirkdamas kiaulės kumpio šmotą sumoki daugiau nei jis vertas, bet esi tikras, kad tai burokais maitinto gyvulio mėsa iš gretimo kaimo. O čia nesu tikra ar ekologiniuose turguose parduodami produktai - ekologiški. Kalbant apie greito maisto kultūrą man pradeda darytis bloga. Sako, anglai - viena stambiausių tautų, tegu tik džiaugiasi, kad ne daugiausiai serganti ar išvis išnykusi tauta“, - apie britų mitybos ypatumus kalbėjo pašnekovė.
Mechaniškai atskirta mėsa ir jos panaudojimas
Viena iš mėsos pusgaminių sudedamųjų dalių - mechaniškai atskirta vištiena. Tai į vienalytę masę susmulkintos paukštienos atliekos, naudojamos greito maisto restoranuose. Kai kuriuose gaminiuose į šią masę nededama nė trupučio grynos mėsos. Prieš penkerius metus D. Britanijos žiniasklaidos antraštės mirgėjo gandais apie populiariausiose maitinimo įstaigose plačiai naudojamą mechaniškai atskirtą mėsą. Apklausos parodė, kad net ir žinodami, kad valgo atliekas, vartotojai ir toliau jas valgė. Norėdamas išsiaiškinti ar vaikai, ypač mėgstantys užkandžiauti greitu maistu, žinodami, kas įeina į jo sudėtį ir toliau jį valgys, garsiausias šalies virėjas Jamie Oliveris atliko eksperimentą. Virtuvės meistras pakvietė būrį vaikų ir jiems matant pademonstravo, kaip iš sumaltų vištos kaulų bei odelių gaminami jų mėgstami vištienos piršteliai. Šlykštėdamiesi vykstančiu procesu, kruvinais kaulais ir neskaniai atrodančiomis odomis, vaikai nesmulkintą vištienos krūtinėlę pavadino tinkamą valgyti. Smulkintas atliekas eksperimento dalyviai įvardijo kaip netinkamą maistą. Primaišęs stabilizatorių bei miltų, suformavęs vištienos pirštelius ir juos kepdamas J. Oliveris paklausė vaikų, kiek iš jų valgytų šiuos gaminius. Virėjo nuostabai, visi dalyvavę vaikai sutiko paskanauti pusgaminių nepaisant to, kad ką tik regėjo, jog juose nėra nė gabalėlio mėsos. Paklausti, kodėl savanoriškai valgo atliekas, vaikai atsakė esantys alkani. „Eksperimento rezultatai buvo priešingi, negu aš tikėjausi. Baisiausia tai, kad mes savo vaikams išplovėme smegenis taip stipriai, kad net ir žinodami, jog maistas pagamintas iš šlykščių ir bjaurių dalykų, jie vistiek valgys jei maisto forma primins jų mėgstamą patiekalą. Jeigu niekas greitai nepasikeis, būsiu su jumis atviras, mums šakės“, - po nepavykusio bandymo kalbėjo J. Oliveris.
Esate dirbę kavinėje ar restorane? Galite papasakoti apie tai, kas iš tiesų patiekiama klientui? O gal kalbos, esą maistas ten dažnai nekokybiškas, tik fantazijos? Pasidalinkite savo patirtimi ir atskleiskite, kaip yra iš tiesų.
Baigdamos straipsnį savo ir visų vaikų vardų norime jums pasakyti. Mielieji, brangūs, neturintys laiko, sunkiai dirbantys tėčiai, žinokite vieną svarbiausią dalyką - jūsų vaikai labai, labai nuoširdžiai jus myli, ilgisi jūsų ir visada laukia. Būkite jiems nuoširdūs, mylintys, supratingi, empatiški ir patikimi.
